- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-03
- Bylos Nr.
- eA-3482-815/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00695-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas nenuoseklus, prieštaringas, prieglobsčio prašytojas apklausos eigoje keitė pasakojimo detales bei datas, negalėjo paaiškinti visų išsakytų priežasčių, dėl kurių jis prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas didžiąja dalimi buvo hipotetinio pobūdžio ir paremtas prieglobsčio prašytojo subjektyviomis prielaidomis bei subjektyviomis įvykių? interpretacijomis. Prieglobsčio prašytojas negalėjo aiškiai ir konkrečiai įvardinti bei paaiškinti, ar problemos (duomenys neskelbtini) jam kyla dėl (duomenys neskelbtini) priežasčių, ar dėl įtarimų dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini), ar dėl kitų priežasčių. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas nėra patikimas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apklausos eigoje keitė pasakojimo detales bei chronologiją kada įvyko jo minimi įvykiai, negalėjo paaiškinti visų išsakytų priežasčių. Pareiškėjas apklausos metu buvo nurodęs, kad turi dokumentą, (duomenys neskelbtini), todėl jam buvo duotas dviejų dienų terminas jį atsiųsti, tačiau jis Departamentui jo laiku nepateikė. Tariamas (duomenys neskelbtini) ir kiti dokumentai buvo pateikti po Sprendimo priėmimo, t. y. 2021 m. spalio 26 d. Šis tariamas (duomenys neskelbtini) atsakovui kėlė abejonių, nes tai yra kopijos fotokopija, joje yra nurodytas tik pareiškėjo vardas ir pavardė. Dokumento rekvizitai / blankas yra su akivaizdžiomis gramatinėmis klaidomis.
5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė, jog savo akimis matė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šie nelogiškumai atsakovui kėlė abejonių dėl pareiškėjo pasakojimo ir pateikto dokumento realumo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atsiųsti trečiojo asmens paaiškinimai surašyti remiantis paties pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis apie jo buvimą Lietuvoje, Baltarusijoje ir pan., be to, tam tikri nurodyti teiginiai prieštarauja pareiškėjo parodymams. Atsakovas darė išvadą, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Atsakovas pažymėjo, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
II.
6. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, nustatė, kad pareiškėjas dėsto aplinkybes dėl jo persekiojimo, susijusio su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šie duomenys ne tik nepagrįsti kitais įrodymais, paremti tik pareiškėjo pasakojimu, bet ir logiškai nesuprantami ir keliantys pagrįstų abejonių jų tikrumu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo aplinkybes, jog jis buvo verčiamas priklausyti (duomenys neskelbtini), kadangi jis (duomenys neskelbtini), todėl būtent į jį atkreipė dėmesį. Pareiškėjas nurodė, kad jam būnant (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šias aplinkybes tik nurodo, bet nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, t. y. SMS ar balso žinučių, iš kurių turinio būtų matyti, kad konkretus subjektas realiai grasina pareiškėjui.
8. Teismas pažymėjo, kad tam tikra pareiškėjo pasakojimo dalis leidžia suprasti, jog jis (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad Departamento pareigūnas, siekdamas gauti konkrečius duomenis, klausė pareiškėjo, kas gresia jo kilmės valstybėje, ar dabar yra reali grėsmė, tačiau pareiškėjas pradėjo pasakoti (tęsti) istoriją, kuri visai nesusijusi su (duomenys neskelbtini). Tęsdamas pasakojimą, pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini).
9. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas ir pateikti rašytiniai duomenys yra prieštaringi ir leidžia abejoti pareiškėjo pasakojimo tikrumu. Teismas nurodė, kad logine prasme nesuprantama, kodėl (duomenys neskelbtini) valdžia ir kariuomenė pareiškėją kankino, jam grasino ir paleido, jei vėliau valdžios institucijos išdavė ir įteikė pareiškėjui galimai oficialų dokumentą dėl jo sulaikymo. Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo pasakojimą matyti, jog jis nuo (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nėra aišku, kodėl pareiškėjas nebuvo (duomenys neskelbtini).
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateikto (duomenys neskelbtini) ir pasakojimo aplinkybes, darė išvadą, kad byloje esantys duomenys nenuoseklūs, prieštaringi. Be to, (duomenys neskelbtini) forma ir turinys iš esmės neatitinka oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų, šioje formoje yra elementarių gramatinių klaidų, dokumento blanke įvardijant oficialias įstaigas ir pareigas, (duomenys neskelbtini) adresato duomenys iš esmės nurodyti abstrakčiai, negalint identifikuoti, ar jis adresuotas būtent pareiškėjui, kadangi nurodytas tik vardas ir pavardė, tačiau nėra pažymėta nei gimimo data, nei asmenį identifikuojantis kodas ar pan. Toks dokumento turinys teismui kėlė pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo, nes oficialių dokumentų blankai nebūna su gramatinėmis klaidomis, o asmuo, kuris tokiu dokumentu sulaikomas, turi būti identifikuojamas tiksliai, o ne vien tik vardu ir pavarde. Teismas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) yra tam tikra procesinė priemonė, teisminės institucijos prašymas suimti asmenį, siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo. Teismui, įvertinus (duomenys neskelbtini) tikslą ir jo įgyvendinimo mechanizmą, kilo pagrįstų abejonių, kaip pareiškėjas, jo atžvilgiu galiojant (duomenys neskelbtini).
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat pateikė suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) paaiškinimus apie jo santykį su pareiškėju ir pareiškėjui kylančios grėsmės priežastis, tačiau teismas pastebėjo, kad šis paaiškinimas pateiktas ne iš asmeninės suinteresuoto asmens patirties su pareiškėju, o akivaizdžiai perteikiama pareiškėjo nuomonė.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apklausų metu buvo ne kartą nurodęs, jog (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Paklaustas Departamento darbuotojo, pareiškėjas patikslino, kad (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjo pasakojimą (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ir jo suinteresuoto asmens pateiktas paaiškinimas šioje byloje įneša daug neaiškių, abstrakčių detalių, kurios nelogiškos, nesutampa laiko ir kitų pareiškėjo pasakojimo aplinkybių atžvilgiu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo paaiškinimas, jog iš kilmės valstybės jis išvyko dėl (duomenys neskelbtini) ir jam kylančios grėsmės, nėra įtikinamas, o prieglobstis kaip apsauga yra suteikiamas dėl realiai gresiančio persekiojimo. Tokia grėsmė pareiškėjo individualiu atžvilgiu nėra nustatyta. Teismo vertinimu, šie duomenys neleidžia spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės.
13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta persekiojimo baimė iš esmės grindžiama tik pasakojimo forma. Pasakojime aplinkybės nurodomos abstrakčiai ir nenuosekliai, tiek į Departamento, tiek į teismo užduodamus klausimus vengiant konkrečiai atsakyti, todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, pagrindžiančius tariamą grėsmę būti persekiojamam jo kilmės valstybėje. Vengimas išsamesnio ir detalesnio paaiškinimo, tam tikrais momentais nelogiškas ir prieštaringas pasakojimas, teismo vertintas kaip turintis žemą įrodomąją galią, keliantis pagrįstų abejonių jų patikimumu. Teismas pažymėjo, kad, pasakodamas istoriją, pareiškėjas nurodė tik abstrakčias sąvokas ir bendrą situaciją, tačiau negalėjo individualizuoti, kaip konkrečiai grasinimas ir persekiojimas pasireiškė jo atžvilgiu.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, dėstydamas aplinkybes dėl jam kylančios grėsmės kilmės šalyje, nurodė aplinkybes dėl tarp (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šiuo aspektu neįvardijo jokių konkrečių ir individualių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog jam jo kilmės valstybėje kyla grėsmė vien dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad šalyje vyksta (duomenys neskelbtini), lakoniškai nurodė grasinimo ir persekiojimo aplinkybę susiejant ją su (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nekonkreti ir iš esmės neaiškiai pateikta kitų aplinkybių kontekste. Vien tai, kad pareiškėjas patenka į asmenų grupių, galinčių susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, sąrašą, nesuponuoja individualios grėsmės pareiškėjui atsiradimo tikimybės bei nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui kyla tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, pagrindžiančius tariamą grėsmę būti persekiojamam jo kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini).
15. Teismas pažymėjo, kad nei Departamento apklausos metu, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, kaip pasireiškė (duomenys neskelbtini), kokias grėsmes ši organizacija pareiškėjui kėlė jam nesutikus su jais bendradarbiauti, nepateikė SMS ir balso žinučių, gautų iš šios organizacijos narių, kaip įrodymų apie jam reiškiamus grasinimus. Teismas nurodė, kad nėra aišku, kokie pareiškėjo veiksmai (duomenys neskelbtini) galėjo kelti įtarimų dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) ir kad realiai prieš jį ši organizacija naudojo smurtinius veiksmus. Nors pareiškėjas pasakojo, kad (duomenys neskelbtini), teismas vertino, kad ši pasakojimo dalis taip pat abstrakti ir niekuo nepagrįsta, pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad jis realiai sulaukė grasinimų ir buvo persekiojamas.
16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas aplinkybes dėsto abstrakčiai ir hipotetiškai galimai dėl to, kad jis pamiršta tikrovės neatitinkančias ir išgalvotas istorijos detales. Pareiškėjo pasakojimas nepatvirtintas jokiais daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, kurie neprieštarautų informacijai apie kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams bei kitiems byloje esantiems duomenims. Pareiškėjo paaiškinimas, kad iš kilmės valstybės jis išvyko dėl šalyje vykdyto persekiojimo ir jam kylančios grėsmės, teismo vertinimu, nėra įtikinamas, o prieglobstis kaip apsauga yra suteikiamas dėl realiai gresiančio, bet ne dėl galimo persekiojimo, grindžiamo prieštaringais, nenuosekliais ir klaidinančiais faktais bei aplinkybėmis.
17. Teismas pažymėjo, kad Departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo ją vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Teismas nustatė, kad konflikto metu (duomenys neskelbtini) yra persekiojamos tam tikros asmenų grupės: (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog prieglobsčio prašytojas priklausytų nors vienai iš minimų grupių, nenurodė, kad (duomenys neskelbtini).
18. Teismas darė išvadą, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją vien dėl (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nepagrindžia pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, suėmimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai ir veikiančios grupuotės domisi pareiškėju, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kylančios grėsmės dėl (duomenys neskelbtini) yra abstrakčios ir nedetalios, nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismas nurodė, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs pareiškėjo Departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo abstraktaus bei deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai apie jo persekiojimus ir jam gresiantį pavojų patvirtina, kad pareiškėjo tikroji priežastis yra ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas, tačiau ekonominės priežastys, t. y. noras patekti į Europos Sąjungos erdvę dėl geresnių gyvenimo sąlygų (pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)). Teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys įrodo, jog pareiškėjas prašymui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Teismui nekilo abejonių, jog atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai. Teismas pažymėjo, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, teismas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį.
19. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas pažymėjo, kad Departamentas surinko informaciją apie kilmės valstybę, todėl, įvertinęs surinktą informaciją, teismas darė išvadą, kad prieglobsčio prašytojas nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl teismas nurodė, kad tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atitinkamai nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Teismas nurodė, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti, jog priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių. Teismas darė išvadą, kad sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento Sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Teismas nurodė, kad Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismo vertinimu, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra proporcinga ir teisėta bei priimta individualaus įvertinimo pagrindu.
III.
21. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjo teigimu, kilmės valstybės informacija sutampa su jo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina pareiškėjui kylančią individualią grėsmę dėl šalyje vykstančio karinio konflikto. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Pareiškėjas daro išvadą, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
24. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, jo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas jo persekiojamo ir grasinimų priežastimi nurodė (duomenys neskelbtini) aspektą, tačiau pats pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, prieštaringas, paaiškinimai logiškai nesuprantami ir keliantys pagrįstų abejonių jų tikrumu. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė aplinkybes, kad jis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jam būnant (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas šias aplinkybes tik nurodė, bet nepateikė jokių pagrįstų įrodymų.
25. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas ir pateikti rašytiniai duomenys yra prieštaringi ir leidžia abejoti pareiškėjo pasakojimo tikrumu. Logine prasme nesuprantama, kodėl (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys nenuoseklūs, prieštaringi. Pareiškėjo pateikto (duomenys neskelbtini) forma ir turinys iš esmės neatitinka oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateiktas paaiškinimas yra ne iš asmeninės suinteresuoto asmens patirties su pareiškėju, o akivaizdžiai perteikiama pareiškėjo nuomonė, be to, jame nurodomos aplinkybės prieštarauja paties pareiškėjo parodymams, todėl šis dokumentas nepatvirtina pareiškėjui kylančios individualios grėsmės. Pareiškėjo ir jo suinteresuoto asmens pateiktas paaiškinimas šioje byloje įneša daug neaiškių, abstrakčių detalių, kurios nelogiškos, nesutampa laiko ir kitų pareiškėjo pasakojimo aplinkybių atžvilgiu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo paaiškinimas, kad iš kilmės valstybės jis išvyko dėl (duomenys neskelbtini), nėra įtikinamas, o prieglobstis kaip apsauga yra suteikiamas dėl realiai gresiančio persekiojimo. Tokia grėsmė pareiškėjo individualiu atžvilgiu nėra nustatyta. Pasakodamas istoriją, pareiškėjas nurodė tik abstrakčias sąvokas ir bendrą situaciją, tačiau negalėjo individualizuoti, kaip konkrečiai grasinimas ir persekiojimas pasireiškė jo atžvilgiu. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neįvardijo jokių konkrečių ir individualių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje kyla grėsmė vien dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas akcentuoja, kad tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, ir darė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjui nustatytas draudimas penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl teismas pakeitė Departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.
32. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
34. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
35. Pažymėtina, kad 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.
36. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) reglamentuojančio faktų ir aplinkybių vertinimą, 3 dalies a punktas nustato, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (OJ L 180, 29.6.2013, p. 60–95) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 46 straipsnis reglamentuoja tarptautinės apsaugos prašytojų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę. Pagal šio straipsnio 1 dalį valstybėms narėms įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme, kad galėtų apskųsti tame straipsnyje nurodytus procesinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tam, kad būtų laikomasi 1 dalies, valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc (nuo dabar) faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95/ES, bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.
37. Pagal aptartas nuostatas nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašytojo skundą (apeliacinį skundą), tarptautinės apsaugos prašymui reikšmingi faktai ir teisės klausimai turėtų būti nagrinėjami skundo nagrinėjimo metu aktualių aplinkybių kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3235-520/2022).
38. Direktyvos 2011/95/ES V skyriuje, skirtame reikalavimams, taikomiems priskyrimui prie papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų, reglamentuoti, 15 straipsnis apibrėžia didelės žalos kategoriją. Pagal šio straipsnio c punktą didele žala laikytina rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Aiškindamas šią nuostatą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra nurodęs, kad kiek tai susiję su pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą pateiktu tarptautinės apsaugos prašymu, net jei šiame prašyme nesiremiama konkrečiai su prašytojo situacija susijusiomis aplinkybėmis, iš šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies matyti, jog toks prašymas turi būti vertinamas individualiai, todėl reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes. Tarp šių aplinkybių, be kita ko, šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte yra nurodyti „visi vertintini faktai, susiję su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu“. Konkrečiau kalbant, be kita ko, galima atsižvelgti į ginkluotų susirėmimų intensyvumą, dalyvaujančių ginkluotųjų pajėgų organizuotumo lygį ir konflikto trukmę kaip į veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant realų didelės žalos pavojų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą; taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, nesirenkamojo smurto geografinį paplitimą, konkrečią vietovę, į kurią prašytojas patektų, jeigu būtų grąžintas į atitinkamą šalį ar regioną, ir galimai tyčinę agresiją, kurią prieš civilius vykdo kariaujančios šalys (ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo CF, DN, byloje C?901/19, EU:C:2021:472, 41–43 p.).
39. Atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią valstybėje (į kurią grąžintinas tarptautinės apsaugos prašytojas) praeityje egzistavusios tam tikros aplinkybės gali būti svarbios norint išsiaiškinti dabartinę toje valstybėje egzistuojančią situaciją, tačiau vertinant atitinkamą riziką svarbiausios yra dabartinės sąlygos (EŽTT 2003 m. spalio 14 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Tomic prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 17837/03; 2004 m. vasario 19 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Hida prieš Daniją, pareiškimo Nr. 38025/02).
40. Pagal Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra)) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.
41. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.
42. Valstybės institucijos – Departamento, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, kyla iš Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), kurių normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus, jų aiškinimą teismų praktikoje. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra pabrėžiama ir formuojamoje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį byloje Nr. eA-1222-502/2022; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. eA-1318-602/2022; 2022 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022; 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2217-442/2022).
43. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad Departamentas, kuriam pateiktas prašymas ir dėl papildomos apsaugos, turi surinkti ir įvertinti informaciją tiek apie bendrą vyraujančią padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo gyvenamosios vietos informaciją, surinktą informaciją analizuoti, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir bendrą kilmės valstybės situaciją, yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2213-881/2022).
44. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, t. y. Departamentui surinkta informacija apie kilmės valstybę turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti aptartų teisės aktų nuostatose: turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo, Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės valstybėje ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022; kt.).
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimą informacijos apie kilmės šalį (duomenys neskelbtini) aspektu, konstatuoja, kad Departamentas Sprendime neanalizavo, ar, atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir į bendrą (duomenys neskelbtini) situaciją (naujausius duomenis apie karinį konfliktą), yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos, neatsižvelgė į viešai skelbiamą informaciją apie (duomenys neskelbtini), t. y. minėtą informaciją vertino tik prieglobsčio suteikimo kontekste. (duomenys neskelbtini). Taigi, Departamento Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas neįvykdė pareigos surinkti bendrą kilmės šalies informaciją ir ją įvertinti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo kontekste, todėl Departamento Sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo prašymas dėl pabėgėlio statuso suteikimo grąžinamas nagrinėti iš naujo (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl Departamento taikytos materialiosios teisės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat panaikinamas (ABTĮ 147 str.).
47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.
48. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti Departamentą pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į bendro saugumo kilmės valstybėje aspektus. Tai konstatavus, kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti bei nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.