Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-161-671/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-21
Bylos Nr.
1-161-671/2014
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00341-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
E. R.
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
  • 1.2.5.2Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
Kopija
Baudžiamoji byla Nr.1-161-671/2014Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00341-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.2.; 2.3.7.3. (S)
Telšių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 21 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant N. N., dalyvaujant prokurorei J. A., gynėjui A. J., nukentėjusiajai E. R., Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, dirba pas ūkininką V. V., neteistas (2013-03-22 Telšių rajono apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2014-04-13, apie 20 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino susidoroti ir panaudoti fizinį smurtą sesers E. R. atžvilgiu, bandė jai suduoti smūgius medine pliauska, metė į ją taburetę, tuo sukeldamas realų pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

A. R. kaltę įrodo:

Kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis gyvena su seserimi E. R. viename name ir tarp jų pastoviai kyla konfliktai. Gyvenamasis namas yra jo nuosavybė, seserį jis pasikvietė gyventi kartu, kad būtų lengviau, tačiau sesuo baigia užvaldyti visą jo turtą, paėmė ir neatiduoda jo nuosavybės dokumentus, pastoviai dėl mažiausio triukšmo kviečia policiją. 2014 m. balandžio 13 d. jis dėjo duris į savo gyvenamojo namo pusę, o po to pavaišino meistrą. Jo sesuo su savo anūkėmis, grįžusi iš bažnyčios, juos apšaukė ir visus išgainiojo. Jis nuėjo į parduotuvę, apsipirko, nupirko mergaitėms saldumynų. Grįžęs norėjo mergaitėms paduoti saldumynus, tačiau jam durų niekas neatidarė, Ž. pasakė, kad močiutė neleidžia atidaryti jam durų. Jis susinervinęs galėjo pasakyti keletą necenzūrinių žodžių. Jis buvo išgėręs ir gerai įvykių nepamena, neprisimena, kad būtų grasinęs seseriai su pliauska ar kėde. Mano, kad negalėjo taip pasielgti. Kodėl sesuo iškvietė policiją negali paaiškinti, bet jį išsivežė. Gerai neprisimena, ar dieną buvo atvykusi policiją į jų namus. Sesuo jį provokuoja ir pati sukelia konfliktines situacijas. Prašė skirti kuo švelnesnę bausmę ir sudaryti sąlygas jam ramiai gyventi ir tvarkytis savo namuose.

Nukentėjusioji E. R. parodė, kad 2014-04-13 apie 13 val. ji grįžo iš bažnyčios su anūkėmis. Brolis A. R. buvo neblaivus ir pradėjo prie jos kabinėtis, keikti necenzūriniais žodžiais. Ji su anūkėmis įėjo į savo gyvenamojo namo dalį ir užsirakino duris. Girdėjo kaip A. R. kalbėjo savo namo pusėje, keikė ją necenzūriniais žodžiais, grasino ją nužudyti, užsakyti gedulo namus ir pan. Paskui, išėjęs į bendrą koridorių pradėjo daužyti į duris. Ji tada iškvietė policijos pareigūnus, nes žinojo, jog būdamas girtas brolis yra agresyvus. Atvykus policijos pareigūnams, brolis užsidarė savo kambaryje ir policijos pareigūnams durų neatidarė. Kadangi gyvenamasis namas nėra sutvarkytas gyventi dviem šeimoms, o brolio pusėje yra vandentiekio kranas, jis užsuko kraną, todėl ji vandens turėjo eiti pasisemti į šulinį. Kai grįžo, nespėjo užsidaryti durų, kai iš paskos įsiveržė girtas brolis A. R.. Jis jai grasino, šaukė, keikė ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Pačiupo prie krosnies gulėjusią pliauską ir ja užsimojo. Jis išsmuko pro šalį į lauką, tada A. R., numetęs pliauską pačiupo kėdę ir ją išsivijo į lauką. Lauke metė į ją kėdę, bet nepataikė. Policiją iškvietė anūkė Ž.. Abi anūkės labai išsigando. Ji pati taip pat išsigando, nes A. R. būdamas girtas, yra agresyvus, ją jau buvo sumušęs, todėl buvo reali grėsmė, kad grasindamas užmušti, mojuodamas jai virš galvos pliauska, bei kėde, tokį grasinimą gali įvykdyti.

L. Ž. M. paaiškino, kad ji su seserimi G. 2014 m. balandžio mėnesį keletą dienų buvo pas močiutę E. R.. Močiutė gyvena kartu su dėde A. R.. Prisimena, kad tą dieną jos su močiute parėjo iš bažnyčios. Kieme susitiko dėdę A. R., kuris buvo neblaivus ir bandė suduoti močiutei su pagaliu („lystvele“). Tačiau jos greitai įėjo į kambarį ir užsirakino. Paskui dėdė išėjo į parduotuvę. Grįžęs jis beldėsi į duris ir prašė atidaryti. Sakė, kad parnešė saldainių. Močiutė pasakė durų neatidaryti, nes atėjęs, jis gali nebeišeiti. Paskui dėdė nuėjo į savo kambarį ir visą laikė keikėsi, grasino močiutei, kalbėjo visokius žodžius. Sakė: „tave nužudysiu, eisi į kapus, o aš į kalėjimą“. Kai močiutė išėjo į lauką pasisemti vandens, grįžusi nespėjo užsirakinti durų ir į virtuvę įėjo dėdė A. R.. Jis grasino močiutei, keikėsi, pačiupo pagalį buvusį prie krosnies ir užsimojo močiutei, paskui numetė pagalį ir paėmė šluotą. Po to, numetė šluotą ir paėmęs kėdę užsimojo. Močiutė išbėgo į lauką, o dėdė nusivijo močiutę. Matė per langą, kaip lauke metė į močiutę kėdę. Močiutė išbėgdama liepė jai skambinti į policiją ir ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Ji ir jos sesuo labai išsigando. S. G. verkė ir pasislėpė po lova.

Iš Akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. R. tvirtino, kad brolis A. R. grasino ją nužudyti, grasino suduoti pliauska, vijosi ją, ir metė į ją taburetę, o kaltinamasis A. R. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad visą laiką buvo savo kambaryje ir seseriai negrasino, bei jokių daiktų nemėtė (b. l. 17-18).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad pagal vaiko pranešimą 2014-04-13, apie 20 val., adresu (duomenys neskelbtini) užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas dėl to, kad brolis muša senelę (b. l. 3-5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Virtuvėje prie krosnies matyti malkų krūva, šluota (b. l. 8-11).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2014-04-13, apie 20 val. 06 min. A. R. nustatytas 2,39 promilių girtumas ( b. l. 19).

Iš A. R. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jam 2013-03-22 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos LR BK 140 str. 1 d. dėl V. M. ir E. R. sukelto fizinio skausmo (b. l. 33-36). A. R. yra baustas administracine tvarka pagal LR (duomenys neskelbtini) str., 178 str. (b. l. 39-41).

Iš Įrašų ROIK duomenų bazėje ir tarnybinių pranešimų gautų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad E. R. kvietė policijos pareigūnus 2014-04-13, apie 16 val. 08 min., nes neblaivus brolis triukšmauja namuose. Atvykus policijos pareigūnams, apie situaciją papasakojo pareiškėja E. R., o A. R. durų neatidarė ir policijos pareigūnų neįsileido (b. l. 38).

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios E. R. ir liudytojos Ž. M. parodymais, bei baudžiamosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad E. R. 2014-04-13 apie 16 val. į savo namus kvietė policijos pareigūnus, bei apie 20 val. policiją vėl iškvietė Ž. M.. Kaltinamasis neigė šias aplinkybes ir nurodė, kad to neprisimena, tačiau tai rodo, kad nukentėjusioji duoda nuoseklius ir teisingus parodymus. Nėra pagrindo abejoti mažametės liudytojos Ž. M. parodymais ir jų nuoširdumu. Kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga taip pat liudija apie tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja artimoje aplinkoje, nors neigė dažnai girtaujantis, tačiau metų bėgyje net du kartus baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje. Visos šios aplinkybės papildo vienos kitą ir nekelia abejonės, kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo gynėjas aprašė atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamojo veikoje nėra nusikaltimo numatyto LR BK 145 str. 1 d. sudėties, nes realaus grasinimo nužudyti nebuvo ir į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai ir nesutarimai dėl turto, kelia aistras ir konfliktus, kurių iniciatorė yra nukentėjusioji. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma. LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. R., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. R. konflikto kilusio su nukentėjusiąja metu bandė patekti į nukentėjusiosios kambarį, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, bei grasino nužudyti, sakydamas „tave nužudysiu, tu eisi į kapus, o aš į kalėjimą“ – tai patvirtino liudytoja Ž. M.. Nors liudytoja nurodė, jog jos močiutė galimai nelabai išsigando, tačiau pats nukentėjusiosios elgesys rodo, kad ji išsigando, nes ji užsirakino, neįleido kaltinamojo, norėjo paslapčia parsinešti vandens, tačiau kaltinamasis tuo pasinaudodamas, įsiveržė į virtuvę. Tolesni kaltinamojo veiksmai rodo, kad tai nėra tik tušti žodžiai, o jo grasinimai realūs – jis ima pliauską, kuria užsimoja nukentėjusiajai, šiai bandant pabėgti, užsimoja kėde ir ją vejasi, o neprisivijęs, meta į nukentėjusiąją, todėl buvo reali grėsmė nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei. Kaip kad nurodė pati nukentėjusioji, ji A. R. žodžius ir jo tolesnį elgesį suprato kaip realų grasinimą, nes girtas brolis yra piktas, agresyvus, nesivaldo. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasino nukentėjusiajai, gali būti įvairūs (pyktis, kerštas, chuliganiškos paskatos, asmeniniai nesutarimai), tačiau asmeniniai konfliktai dėl turto pasidalinimo, šiuo atveju nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. A. R. veika yra kvalifikuota teisingai pagal LR BK 145 str. 1 d., nes jis grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę A. R., teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamasis yra neteistas, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtini viešieji darbai (LR BK 55 str., 61 str.).

Iš kaltinamojo A. R. išieškotinos 160 litų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.,

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014-04-13 iki 2014-04-15, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti paskirtą kardomąją priemonių – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. R..

Iš A. R. išieškoti valstybei (įmokos kodas 5630) 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino jo gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja A. A.Tikra:Teisėja A. A.