Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurazijos logistika“ vardu advokato padėjėjo V. A. paduotą prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-87-353/09 pagal pareiškėjų O. P., V. A., M. G. skundą atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, Alytaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Metalinių garažų eksploatavimo bendrajai Nr. 1, akcinei bendrovei „Daisotra“, uždarajai akcinei bendrovei „SEB VB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei MAXIMA LT, uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalis nustato, jog prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, jog advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas tokius Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai apeliacinį skundą paduoda advokato padėjėjas, kadangi advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme, vertintina, kad skundą padavė asmuo, neturintis tokios teisės (bylos Nr. N14-896/2005, N444-3780/2008). Kitaip tariant, administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas advokato padėjėjui – galimybė atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose – reiškia draudimą advokato padėjėjui atlikti atitinkamus veiksmus apeliacinės instancijos teisme.

Pastebėtina, jog tokią išvadą, iš esmės patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 3 d. konsultacija Nr. A3-122, kurioje nurodyta, kad nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) neriboja advokatų padėjėjų, turinčių jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą, atstovauti konkrečioje civilinėje byloje, teisės atstovauti asmenims pagal pavedimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 str. 1 d. 2 p.), tačiau pagal CPK 60 straipsnio 4 punktą tokia advokatų padėjėjų teisė gali būti apribota kituose įstatymuose. 2004 m. kovo 18 d. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nustatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Dėl to, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad advokatų padėjėjai negali nei dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nei pasirašyti ir pateikti apeliacinių ar atskirųjų skundų, nes tokių procesinių dokumentų surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme teisiniai santykiai.

Sistemiškai aiškinant ABTĮ nuostatas, matyti, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas yra sietinas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija nagrinėti klausimus dėl proceso atnaujinimo ABTĮ nustatyta tvarka. Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija yra išimtinė (ABTĮ 20 str. 2 d.), akivaizdžiai nepriskirtina pirmosios instancijos teismo kompetencijai, o atstovavimo veiksmai, atliekami paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo ir sprendžiant kitus su tuo susijusius klausimus, neabejotinai negali būti vertinami kaip atstovavimas pirmosios instancijos teisme.

Įvertinus nurodytų teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, spręstina, jog Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, ribodama advokato padėjėjo teisę atstovauti, atitinkamai suteikiant tokią teisę tik pirmosios instancijos teisme, atitinkamai nesuteikia advokato padėjėjui teisės pasirašyti ir paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo UAB „Eurazijos logistika“ vardu pateikė advokato padėjėjas V. A. Atsižvelgiant į anksčiau padarytas išvadas, taikytinas teisės aktų nuostatas, aplinkybę, jog advokato padėjėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, spręstina, kad tokį prašymą padavė asmuo, kuris neturėjo tokios teisės, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria

uždarosios akcinės bendrovės „Eurazijos logistika“ vardu advokato padėjėjo V. A. paduoto prašymo netenkinti. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-87-353/09.

Nutartis neskundžiama.