Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. D., S. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas iš esmės remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01.

5. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjas P. B. yra priėmęs (duomenys neskelbtini) mirusios motinos E. B. palikimą ((duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas). E. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su pareiškėjo tėvu J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties dėl jo palikimo į notarą niekas iš paveldėtojų nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tą patvirtina 2022-09-28 Šiaulių rajono Pirmojo notaro biuro notarės liudijimas ir 2022-10-11 Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės liudijimas.

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Iš pateiktų pareiškimo priedų matyti, kad pareiškėjo motina E. B. po palikėjo J. B. mirties priėmė atsiradusį palikimą, nes liko gyventi santuokos metu įgytoje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, taip pat paliktą kitą nekilnojamąjį turtą toliau naudojo ir tinkamai prižiūrėjo, todėl palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. J. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Civilinio kodekso 573 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-7/2001, 2003-03-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-416/2003).

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui P. B. nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina E. B. mirusio sutuoktinio J. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai aptariamą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo P. B. motina E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą per įstatymo nustatytą terminą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi pareiškėjui P. B. paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.