Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. B., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovei Larisai Kolinko, vertėjai Lilijai Dautarienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. skundą institucijai paskyrusiai nuobaudą – Administracinei komisijai prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos dėl 2010-04-20 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-04-06 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010-04-02 10.15 val. nustatyta, kad T. B., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laiko 7 katinus, kurie neidentifikuoti ir neįregistruoti pagal gyvenamąją vietą. Tokiu būdu ji pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-11-25 sprendimo Nr. I-408, 40.1, 91 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 4 dalį. 2010-04-20 Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) nutarimu T. B. pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį paskirta 400 Lt bauda su gyvūnų konfiskavimu.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Larisa Kolinko prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog T. B. pažeidimo nepripažino. Ji 2010-02-23 administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad ir toliau laikys katinus ir neatiduos jų į gyvūnų prieglaudos įstaigas. 2010-04-20 posėdžio metu ji paaiškino, kad gyvūnus laiko katinų terapijai. Nagrinėjant administracinę bylą atsižvelgta į surinktus įrodymus, nes pažeidėja padarė ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgta į tai, kad ji yra neįgali, be to nuspręsta konfiskuoti laikomus gyvūnus atsižvelgiant į DNSB „Baltasis gintaras“ gyventojų reikiamą nepasitenkinimą dėl T. B. laikomų ir tinkamai neprižiūrimų katinų. Analogiška pozicija išdėstyta atsiliepime į skundą (b.l. 87).

Byla nagrinėjama Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

T. B. 2010 m. balandžio 20 d. nutarimu (b.l. 50) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 400 litų bauda su gyvūnų konfiskavimu. Administracinėn atsakomybėn ji patraukta už tai, kad 2010 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad T. B. savo bute Klaipėdos mieste laikė 7 katinus (5 katinus ir 2 kates), kurie neregistruoti ir neidentifikuoti pagal gyvenamąją vietą. Tokiais veiksmais T. B. pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. I-408 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių Klaipėdos mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 40.1, 91 punktų reikalavimus. Minėtais reikalavimais nustatyta, jog daugiabučiuose namuose viename bute leidžiama nuolat laikyti vieną suaugusį šunį ir vieną katę arba dvi kates, arba du šunis ir šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. Išimties tvarka leidžiama laikyti didesnį gyvūnų skaičių, jei yra gyvenamojo fondo administratoriaus leidimas. Taisyklės nustato pareigą gyvūnų šeimininkams registruoti šunis ir kates ir mokėti nustatyto dydžio mokestį į miesto biudžetą. Surinktos lėšos turi būti skirtos problemoms, susijusioms su gyvūnų laikymu, spręsti.

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šios veikos, padarytos asmens, bausto už minėtą pažeidimą, įvykdymą.

T. B. neigė padariusi pažeidimą, tačiau teismo posėdžio metu pripažįsta padariusi pažeidimą, tačiau prašo sušvelninti administracinę nuobaudą, neskiriant papildomos administracinės nuobaudos – gyvūnų konfiskavimo.

Administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 53), daugiabučių namų gyventojų bendrijos „Baltasis Gintaras“ prašymais ir įspėjimu (b.l. 54-61), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 63-65), liudytojos G. B. parodymais (b.l. 104-105), kita rašytine bylos medžiaga (b.l. 52, 77). Jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nagrinėjant administracinę bylą buvo laikytasi nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkos

T. B. ir jos advokatas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – gyvūnų konfiskavimo, atstovas prašo sumažinti paskirtą baudą.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009 ir kt.).

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numato, kad skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 110 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Institucija, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies, už kurį asmuo buvo baustas (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir nustačiusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę – teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), paskyrė ATPK 110 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudos minimumą ir papildomą administracinę nuobaudą – gyvūnų konfiskavimą.

Prašymas dėl paskirtos nuobaudos – gyvūnų konfiskavimo panaikinimo argumentuojamas tuo, jog 7 pažeidėjos laikomi katinai yra būtini gydymo terapijai. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad gyvena avariniame name, dažnai serga, neturi pinigų vaistams įsigyti, todėl katinai ją gydo ir šildo. Paėmimo protokolas ir priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 66-67) patvirtina, kad pažeidimo nustatymo metu 2010 m. balandžio 2 d. iš T. B. buvo paimti 7 katinai-katės. Institucija sprendimą konfiskuoti kates argumentuoja tuo, jog daugiabučio namo gyventojai buvo nepatenkinti gyvūnų skaičiumi pažeidėjos bute, skundėsi, kad iš jos buto sklinda blogas kvapas, be to, katinų burnos būklė bloga. 2010-04-06 UAB „Aumura“ pažyma patvirtina, jog katinų amžiaus neįmanoma nustatyti dėl labai prastos burnos ir dantų būklės, 6 katinams trūksta dantų, burnos gleivinėje – uždegiminiai židiniai, opos, kailio būklė prasta. Minėti katinų negalavimai gali būti dėl prastos mitybos ir susilpnėjusio imuniteto. Gyvūnai perkelti į gyvūnų globos namus „5 pėdutės“. Minėtos aplinkybės patvirtina blogą katinų sveikatos būklę bei sunkias auginimo sąlygas. Pažymėtina, kad 2010 m. vasario 23 d. nutarimu (b.l. 78) T. B. buvo bausta pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį įspėjimu, tačiau po minėto nutarimo priėmimo nebuvo atliekami gyvūnų įregistravimo ir identifikavimo veiksmai, taip toliau pažeidžiant Taisykles. Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad T. B. bandė surasti katinams šeimininkus įdėdama skelbimus į laikraščius ar kabindama skelbimus parduotuvėse (b.l. 20-22; 92-93). Akivaizdu, kad katinų būklė nebuvo gera, be to pažeidėja jau buvo bausta už analogišką pažeidimą, todėl teismas konstatuoja, kad Institucija pagrįstai nusprendė skirti papildomą administracinę nuobaudą – konfiskavimą. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1 punktas nustato teisę asmenims globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms, tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus teismas negali daryti išvados, jog T. B. laikosi Taisyklėse nustatytų reikalavimų, todėl gyvūnams sukeliamos neigiamos pasekmės.

Teismo nuomone, T. B. materialinė padėtis sąlygoja ATPK 30¹ straipsnio taikymą baudos sumažinimui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu ir rašytine bylos medžiaga (b.l. 25-40) nustatyta, kad ji gauna invalidumo pensiją, kuri 2010 m. sausio-kovo mėnesiai buvo apie 700 litų. Ji paaiškino, kad žiemą už buto mokesčius sumoka 200 litų. Gydymo įstaigų įrašais (b.l. 41-44) nustatyta, kad T. B. dažnai serga, todėl didelė gaunamų pajamų suma yra skiriama vaistams. Akivaizdu, kad skundžiamu nutarimu paskirtos 400 litų baudos dydis žymiai pablogins administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtinę padėtį.

Institucija nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai padarytas teisės pažeidimas, už kurį paskirta administracinė nuobauda, nes ATPK 110 straipsnio 4 dalies dispozicija apima ankstesnį padarytą analogišką pažeidimą, už kurį pažeidimo sankcijoje nustatyta didesnė nuobauda. Institucija pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes T. B. yra neįgali (b.l. 23-24). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl dėl šių aplinkybių teismas nepasisako.

ATPK 30¹ straipsnio taikymą sąlygoja veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai. Įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (Institucija nepagrįstai nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę), teisingumo ir protingumo kriterijus, sunkią materialinę padėtį, manytina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti paskiriant mažesnę nei įstatyme nustatytą administracinę nuobaudą, t.y. 50 litų baudą, nepanaikinant papildomos administracinės nuobaudos – gyvūnų konfiskavimo.

Teismas, tuo pačiu, pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas iš dalies ir nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą, kuriuo T. B. pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį paskirta 400 litų bauda su gyvūnų konfiskavimu, pakeisti. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir T. B. pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį paskirti 50 (penkiasdešimt) litų baudą su gyvūnų konfiskavimu.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.