- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- 2-2185-231/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01376-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- S. L.
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- UAB „General Financing“, UAB „Mokilizingas“
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje, - Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį ir teismo posėdžio metu patikslintus reikalavimus atsakovui S. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo S. L. priešieškinį ir teismo posėdžio metu patikslinus reikalavimus ieškovei R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; institucija, teikianti išvadą byloje, - Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius; tretieji asmenys – UAB „General Financing“ ir UAB „Mokilizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. L., teismo posėdyje patikslinusi reikalavimus, prašo:
1) nutraukti jos ir atsakovo S. L. santuoką, sudarytą Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 193) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti;
2) nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę – L., atsakovui jo pavardę – L.;
Šalies argumentai
3) nustatyti, kad santuokos nutraukimas R. L. ir S. L. turtinėms teisėms teisines pasekmės sukėlė nuo 2017-03-28, kai jie pradėjo gyventi skyrium;
4) vaikų: D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaikų motina ieškove R. L. jos gyvenamojoje vietoje;
5) vaikų: D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti iš atsakovo po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-05-12) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną R. L.;
5) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: - tėvas S. L. turi teisę, dalyvaujant R. L., praleisti laiką su vaikais po dvi dienas per savaitę, susitikimo dieną būdamas su vaikais iki 2 valandų; - apie norą susitikti su vaikais, S. L. R. L. praneša prieš vieną dieną iki susitikimo; - vaikams sulaukus 7 metų, tėvas su vaikais bendrauja pagal tėvo ir vaikų poreikius, suderinus susitikimus su ieškove.
6) priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje (b. l. 2-7), patikslintame ieškinyje (b. l. 47-49) ir teismo posėdyje ji bei jos atstovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovo S. L. (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. 193. Nurodė, kad santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų: L. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos šalys gyveno pas ieškovės tėvus, kur liko gyventi ir po santuokos, santykiai buvo normalūs. Gimus sūnui, su atsakovu santykiai pasikeitė, išryškėjo charakterių skirtumai, požiūris į šeimą, atsakovas pradėjo išeidinėti iš namų, nuomotis būstą, po to vėl grįždavo. Prieš dukters gimimą santykiai su atsakovu pasidarė itin konfliktiški, jausmai atšalo, atsakovas pasidarė agresyvus. Atsakovas nuo 2017-03-28 gyvena atskirai, ateina aplankyti vaikų. Vaikų poreikiai nuolat didėja, ieškovei išlaikyti vaikus ir pragyventi padeda jos tėvai. Nurodė, kad šalių gaunamos pajamos yra ženkliai nelygiavertės, o ieškovė dar ilgai negalės dirbti ir uždirbti pakankamai, kad galėtų tinkamai aprūpinti vaikus. Nurodė, kad sūnus pradėjo lankyti darželį, tačiau labai dažnai serga, jam būtini papildomi vitaminai, vaikas turi būti papildomai grūdinamas, ugdomas. Vaikui sergant tenka daryti mokamus tyrimus, pirkti nekompensuojamus vaistus, papildus, vitaminus. Dukra gimė per anksti, per mažo svorio, todėl jai nuo gimimo diagnozuota hipoglikemija, hipotrofija, hemangioma. Šios priežastys sąlygoja būtiną padidintą vaiko priežiūros poreikį, papildomas gydytojų konsultacijas bei su tuo susijusias išlaidas. Ieškovės manymu, laikantis šalių išlaikymo proporcingumo principo, atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pažymėjo, kad atsakovas, siūlydamas savo bendravimo tvarką, prioritetą teikia būtent sau: jis su vaikais bendraus tada, kada jis gali ar nori; ne tada, kada vaikams reikia, kada vaikai jo laukia. Atstovės nuomone, sprendime turi būti nustatyta ne tik atsakovo teisė bendrauti su vaikais konkrečiu laiku, bet ir jo pareiga atvykti pas vaikus konkrečiu laiku. Ieškovė iš esmės sutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, tačiau joje trūksta konkretumo, nėra nustatyta konkrečių valandų švenčių dienomis, kada atsakovas vaikus pasiima ir grąžina.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir pateikė teismui priešieškinį (b. l. 76-81), teismo posėdyje patikslinęs reikalavimą, prašė:
1) nutraukti R. L. ir S. L. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti;
2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas R. L. ir S. L. turtinėms teisėms teisines pasekmės sukėlė nuo 2017-03-28, kai jie pradėjo gyventi skyrium;
3) vaikų D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaikų motina ieškove R. L. jos gyvenamojoje vietoje;
Šalies argumentai
4) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: iki D. M. L. sukaks treji metai, tai yra iki (duomenys neskelbtini): 1. S. L. kiekvieną savaitę (vieną savaitę šeštadienį, kitą savaitę sekmadienį) bendrauja su vaikais D. M. L. ir L. L. nuo 10 val. iki 19 val., turėdamas teisę išsivesti sūnų iš jo gyvenamosios vietos. 2. Darbo dienomis S. L. bendrauja su vaikais pagal galimybes, apie tai pranešęs vaikų motinai R. L. ir suderinęs konkretų bendravimo laiką. 3. Vasaros metu S. L. dvi savaites – birželio ir rugpjūčio mėnesių paskutines savaites (nuo penktadienio 17 val. iki kitos savaitės sekmadienio 19.30 val. turi teisę pasiimti sūnų L. L. atostogauti. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos: 1. S. L. su vaikais bendrauja kas antrą mėnesį, vaikai perduodami kitam iš tėvų paskutinįjį mėnesio sekmadienį nuo 17 val. iki 21 val. 2020 m. sausio mėnesį su vaikais bendrauja S. L.. 2. Švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24, 25 dienomis) vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su motina R. L., antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su tėvu; neporiniais metais Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su tėvu S. L., antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su motina; neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su tėvu S. L., antrą Šv. Velykų dieną – su motina R. L.; poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su motina R. L., antrą Šv. Velykų dieną – su tėvu S. L.. 3. S. L. turi teisę nekliudomai lankyti vaikus D. M. L. ir L. L. jų ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomi vaikai jų motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje;
5) priteisti iš jo po 190 Eur vaikų išlaikymui;
6) nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę – L., atsakovui jo pavardę – L.
Atsiliepimas
Atsakovas bei jo atstovas nurodė, kad nuo 2017-03-28 jis buvo priverstas palikti uošvių namus, nes atsakovą išvarė ieškovės motina ir pati ieškovė. Ieškovės tėvai niekada nelaikė atsakovo šeimos nariu, nuolat primindavo, kad atsakovas gyvena jų bute. Buitinius klausimus ieškovė spręsdavo su tėvais, todėl santykiai paaštrėjo. Galiausiai bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, todėl atsakovas pradėjo gyventi atskirai. Jis neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutiko teikti vaikams išlaikymą po 190 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė pradžioje prašė priteisti po 190 Eur, tačiau atsakovui su šia suma atsiliepime sutikus visiškai, pakeitė savo poziciją ir išlaikymo dydį padidino iki 250 Eur. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie padidėjusias išlaidas vaikams išlaikyti.
Išvadą teikianti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (b. l. 39-41) siūlo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir priteisti šalių vaikams po 190 Eur išlaikymą. Pažymėjo, kad skyrius neturi duomenų, leidžiančių nustatyti minimalią tėvo bendravimo su vaikais tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies
Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 193 (b. l. 11). Santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų: D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), kurie yra nepilnamečiai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
CK 3.60 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimo sąlygas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad dėl santuokos iširimo mato taip pat dalį savo kaltės. Teismas, įvertinęs šalių duotus paaiškinimus sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra ir dalis ieškovės kaltės dėl jos nepakankamos iniciatyvos kurti ir gyventi savarankišką šalių gyvenimą. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, tačiau teismo posėdyje duoti jo ir ieškovės paaiškinimai leidžia teismui įžvelgti ir paties atsakovo kaltę. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl tarpusavio supratimo ir pagarbos viena kitai stokos, taip pat abiejų šalių nepakankamų pastangų kurti bendrą santuokinį (šeimyninį) savarankišką gyvenimą, todėl darytina išvada, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliais ir pasitikėti vienas kitu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2017-03-28, taikytis nenori, nustatyti terminą šalių susitaikymui nėra pagrindo (CK 3.54 str. 4 d.).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Sprendžiant šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgiant į 2017-06-19 Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išreikštą poziciją išvadoje Nr. VT2-697 (b. l. 39-41), teismas konstatuoja, kad siekiant užtikrinti vaikų interesus, jų gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka ir prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: - tėvas S. L. turi teisę, dalyvaujant R. L., praleisti laiką su vaikais po dvi dienas per savaitę, susitikimo dieną būdamas su vaikais iki 2 valandų; - apie norą susitikti su vaikais, S. L. R. L. praneša prieš vieną dieną iki susitikimo; - vaikams sulaukus 7 metų, tėvas su vaikais bendrauja pagal tėvo ir vaikų poreikius, suderinus susitikimus su ieškove.
Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: iki D. M. L. sukaks treji metai, tai yra iki (duomenys neskelbtini): 1. S. L. kiekvieną savaitę (vieną savaitę šeštadienį, kitą savaitę sekmadienį) bendrauja su vaikais D. M. L. ir L. L. nuo 10 val. iki 19 val., turėdamas teisę išsivesti sūnų iš jo gyvenamosios vietos. 2. Darbo dienomis S. L. bendrauja su vaikais pagal galimybes, apie tai pranešęs vaikų motinai R. L. ir suderinęs konkretų bendravimo laiką. 3. Vasaros metu S. L. dvi savaites – birželio ir rugpjūčio mėnesių paskutines savaites (nuo penktadienio 17 val. iki kitos savaitės sekmadienio 19.30 val. turi teisę pasiimti sūnų L. L. atostogauti. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos: 1. S. L. su vaikais bendrauja kas antrą mėnesį, vaikai perduodami kitam iš tėvų paskutinįjį mėnesio sekmadienį nuo 17 val. iki 21 val. 2020 m. sausio mėnesį su vaikais bendrauja S. L.. 2. Švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24, 25 dienomis) vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su motina R. L., antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su tėvu; neporiniais metais Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su tėvu S. L., antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su motina; neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su tėvu S. L., antrą Šv. Velykų dieną – su motina R. L.; poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su motina R. L., antrą Šv. Velykų dieną – su tėvu S. L.. 3. S. L. turi teisę nekliudomai lankyti vaikus D. M. L. ir L. L. jų ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomi vaikai jų motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.
CK 3.170 str. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė su atsakovo siūloma bendravimo tvarka iš dalies sutiko, tačiau pažymėjo, kad atsakovas, siūlydamas savo bendravimo tvarką, prioritetą teikia būtent sau: jis su vaikais bendraus tada, kada jis gali ar nori; ne tada, kada vaikams reikia, kada vaikai jo laukia; pažymėjo, kad tvarka turi būti konkretesnė: nustatytos valandos, kada atsakovas vaikus paima ir grąžina, prieš kiek laiko apie susitikimą su vaikais suderina su ieškove, taip pat bendravimą savaitgaliais, o ne atskirai, vieną savaite šeštadienį, o kitą sekmadienį, be to nepritaria atsakovo reikalavimui nuo 2020 m. sausio 1 d. bendrauti su vaikais ilgesnį laikotarpį – kas antrąisą mėnesį, nes tai prieštarauja vaikų interesams, kadangi vaikai bus paimami iš savo pastovios jiems įprastos gyvenamosios vietos, kur yra jų žaislai, drabužiai ir t.t., todėl tai susiję su dideliais nepatogumais vaikams, juolab prasidėjus mokslo metams. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, teismas su tokiais ieškovės argumentais sutinka, todėl nustatytina tokia bendravimo su vaikais tvarka:
iki D. M. L. sukaks treji metai, tai yra iki (duomenys neskelbtini):
1. S. L. kas antrą savaitę (nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val.) bendrauja su vaikais D. M. L. ir L. L., turėdamas teisę išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, pranešant vaikų motinai prieš dvi dienas.
2. Darbo dienomis S. L. bendrauja su vaikais pagal galimybes, bet ne daugiau kaip dvi darbo dienas per savaitę, apie tai pranešęs vaikų motinai R. L. ir suderinęs konkretų bendravimo laiką prieš dvi dienas.
3. Vasaros metu S. L. dvi savaites – birželio ir rugpjūčio mėnesių paskutines savaites (nuo penktadienio 17 val. iki kitos savaitės sekmadienio 19.00 val. turi teisę pasiimti sūnų L. L. atostogauti.
1. S. L. kas antrą savaitę (šeštadienį ir sekmadienį) bendrauja su vaikais D. M. L. ir L. L., turėdamas teisę išsivežti vaikus D. M. L. ir L. L. iš jų gyvenamosios vietos, pranešant vaikų motinai prieš dvi dienas.
2. Švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24, 25 dienomis) vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su motina R. L., antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 19 val.) – su tėvu; neporiniais metais Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (nuo gruodžio 24, 10 val. iki gruodžio 25 d., 19 val.) vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su tėvu S. L., antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su motina; Neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val. vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su tėvu S. L., antrą Šv. Velykų dieną – su motina R. L.; poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su motina R. L., antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val. – su tėvu S. L..
3. S. L. turi teisę nekliudomai lankyti vaikus D. M. L. ir L. L. jų ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomi vaikai jų motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nurodyta bendravimo tvarka neprieštaraus šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugos prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas yra šalių vaikų tėvas, todėl privalo teikti išlaikymą vaikams iki jų pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove jos tėvų gyvenamojoje vietoje; atsakovas vaikams išlaikymą teikia; prie vaikų išlaikymo prisideda ir ieškovės tėvai.
Ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo kiekvienam nepilnamečiui vaikui dydis per mėnesį – 250 Eur. Kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje, vaikų poreikiai nuolat didėja, ieškovei išlaikyti vaikus ir pragyventi padeda jos tėvai. Nurodė, kad šalių gaunamos pajamos yra ženkliai nelygiavertės, o ieškovė dar ilgai negalės dirbti ir uždirbti pakankamai, kad galėtų tinkamai aprūpinti vaikus. Nurodė, kad sūnus pradėjo lankyti darželį, tačiau labai dažnai serga, jam būtini papildomi vitaminai, vaikas turi būti papildomai grūdinamas, ugdomas. Vaikui sergant tenka daryti mokamus tyrimus, pirkti nekompensuojamus vaistus, papildus, vitaminus. Dukra gimė per anksti, per mažo svorio, todėl jai nuo gimimo diagnozuota hipoglikemija, hipotrofija, hemangioma. Šios priežastys sąlygoja būtiną padidintą vaiko priežiūros poreikį, papildomas gydytojų konsultacijas bei su tuo susijusias išlaidas. Ieškovės manymu, laikantis šalių išlaikymo proporcingumo principo, atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies, sutiko mokėti kiekvienam vaikui po 190 Eur išlaikymą per mėnesį. Nurodė, kad ieškovė pradžioje prašė priteisti po 190 Eur, tačiau atsakovui su šia suma atsiliepime sutikus visiškai, pakeitė savo poziciją ir išlaikymo dydį padidino iki 250 Eur. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie padidėjusias išlaidas vaikams išlaikyti.
Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Iš byloje esančių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį (b. l. 16, 17, 18, 19-20, 21) ir ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos sudaro apie 230 Eur per mėnesį; jos vardu transporto priemonių nėra registruota, nekilnojamojo turto neturi.
Iš byloje esančių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį (b. l. ) matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi; turi transporto priemonę, kuri, teismo vertinimu, yra menkavertė; atsakovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro šiek tiek daugiau nei 700 Eur.
Taigi konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi turto, kuris galėtų turėti įtakos nustatant vaikui reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį.
Iš gydymo įstaigos pažymų matyti, kad vaikai dažnai serga (b. l. 50-52). Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių išaugusias vaikų išlaikymo išlaidas jų gydymui.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog toks dydis yra orientacinis, tai reiškia, jog nustatant reikalingą sumą vaikui išlaikyti, didesnė suma nei orientacinis kriterijus turi būti pagrįsta įrodymais. Minėta, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie vaikų išlaikymui patiriamas išlaidas, nepateikė įrodymų apie patiriamas padidėjusias išlaidas vaikų gydymui, todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo nurodyto orientacinio kriterijaus.
Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas tiek nepilnamečio vaiko poreikiams, tiek ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, daro išvadą, kad šalių vieno vaiko poreikiams patenkinti 380 Eur suma per mėnesį yra pakankama.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad jo pajamos yra daugiau kaip tris kartus didesnės, jis yra sveikas, darbingas; tuo tarpu ieškovė dar kurį laiką dėl vaikų priežiūros negalės dirbti ir gauti didesnių pajamų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju 200 Eur suma, priteistina iš atsakovo kiekvienam šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį, prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo vaikams ir leis įgyvendinti vaikų poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, auklėjimui bei mokymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl kasmėnesinių periodinių išmokų vaikams priteisimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2017-05-12, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).
Dėl sutuoktinių pavardžių
Ieškovė pateiktu ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė nutraukus santuoką jai palikti jos dabartinę pavardę – L., atsakovui palikti jo pavardę – L. Atsakovas priešieškiniu šiam reikalavimui neprieštarauja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CK 3.69 str., nutraukus šalių santuoką ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė – L., atsakovui – jo pavardė – L. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl bendro turto padalijimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįgijo. Duomenų apie kitą dalintiną turtą byloje taip pat nėra.
Dėl kreditinių įsipareigojimų
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys bendrų kreditorių neturi, atsakovo skoliniai įsipareigojimai yra jo asmeniniai, nes prekes išsimokėtinai atsakovas pirko šalims kartu nebegyvenant. Kreditoriai UAB „General Financing“ ir UAB „Mokilizingas“ apie bylos iškėlimą dėl santuokos nutraukimo tarp R. L. ir S. L. buvo informuoti (b. l. 66), prieštaravimų nepateikė, UAB „Mokilizingas“ su ieškiniu dėl kreditorinių įsipareigojimų sutiko, jog S. L. prisiimti įsipareigojimai būtų vykdomi asmeniškai S. L. (b. l. 69).
Teismas pažymi, kad R. L. pateiktame ieškinyje, taip pat teismo posėdžio metu, ne kartą pažymėjo, kad su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2017-03-28, t. y. nuo tada, kai atsakovas išėjo iš jos motinos namų.
Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, kad šalių santuoka iširo dar prieš atsakovui sudarant vartojimo kredito sutartis, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad vartojimo kredito sutartimis paimta paskola yra naudojama išskirtinai atsakovo interesams tenkinti ir nėra susijusi su ieškove, teismas daro išvadą, kad skoliniai įsipareigojimai UAB „General Financing“ pagal 2017-04-14 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-60) ir įsipareigojimai UAB „Mokilizigas“ pagal 2017-05-26 Tikslinės paskolos sutartį Nr. VHR70526KHPA (b. l. 61) po santuokos nutraukimo yra S. L. asmeniniai įsipareigojimai.
Dėl kitų reikalavimų santuokos nutraukimo byloje
Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį (b. l. 8), o atsakovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (b. l. 82). Konstatavus, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žyminio mokesčio išlaidos už reikalavimą nutraukti santuoką šalims nepaskirstomos.
Ieškinį patenkinus iš dalies (80 proc. patenkinus, 20 proc. – atmetus) dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, už šį reikalavimą iš atsakovo valstybei priteistina 144 Eur žyminio mokesčio (200 Eur x 12 mėn. x 2 vaik. x 3 proc.) (CPK 96 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 11 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nutraukus santuoką dėl abiejų šalių kaltės, šios išlaidos šalims paskirstomos po lygiai, t. y. po 5,50 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 4,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (5,50 Eur x 80 proc.). Iš ieškovės 1,10 Eur (5,50 Eur x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei nepriteisiamos.
Ieškovė byloje patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, o atsakovas – 700 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 520 Eur (650 Eur x 80 proc.) šių bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 140 Eur (700 Eur x 20 proc.). Atlikus iš atsakovo ieškovei ir iš ieškovės atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 380 Eur (520 Eur - 140 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš S. L. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-05-12 iki sprendimo šioje byloje priėmimo (b. l. 23-25). Todėl, nuo sprendimo priėmimo šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, o sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimo – S. L. sumokėtos sumos įskaitytinos į nepilnamečiams vaikams D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteistiną išlaikymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 85, 88, 92, 93, 96, 98, 99, 150, 177-178, 268-270, 282, 375-380 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. L. (ikisantuokinė pavardė – Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 193, turinčių du nepilnamečius vaikus, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas R. L. ir S. L. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017-03-28, kai šalys pradėjo gyventi atskirai.
Nutraukus santuoką S. L. palikti pavardę – L., R. L. – jos santuokinę pavardę – L.
Nepilnamečių vaikų D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. L. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš S. L., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-05-12 iki D. M. L. ir L. L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečių vaikų D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Nustatyti tokią atsakovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su sūnumi L. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), iki D. M. L. sukaks treji metai, tai yra iki (duomenys neskelbtini):
1. S. L. kas antrą savaitę (nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val.) bendrauja su vaikais D. M. L. ir L. L., turėdamas teisę išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, pranešant vaikų motinai prieš dvi dienas.
2. Darbo dienomis S. L. bendrauja su vaikais pagal galimybes, bet ne daugiau kaip dvi darbo dienas per savaitę, apie tai pranešęs vaikų motinai R. L. ir suderinęs konkretų bendravimo laiką prieš dvi dienas.
3. Vasaros metu S. L. dvi savaites – birželio ir rugpjūčio mėnesių paskutines savaites (nuo penktadienio 17 val. iki kitos savaitės sekmadienio 19.00 val. turi teisę pasiimti sūnų L. L. atostogauti.
1. S. L. kas antrą savaitę (šeštadienį ir sekmadienį) bendrauja su vaikais D. M. L. ir L. L., turėdamas teisę išsivežti vaikus D. M. L. ir L. L. iš jų gyvenamosios vietos, pranešant vaikų motinai prieš dvi dienas.
2. Švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24, 25 dienomis) vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su motina R. L., antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 19 val.) – su tėvu; neporiniais metais Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (nuo gruodžio 24, 10 val. iki gruodžio 25 d., 19 val.) vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su tėvu S. L., antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su motina; Neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val. vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su tėvu S. L., antrą Šv. Velykų dieną – su motina R. L.; poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai D. M. L. ir L. L. praleidžia su motina R. L., antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val. – su tėvu S. L..
3. S. L. turi teisę nekliudomai lankyti vaikus D. M. L. ir L. L. jų ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomi vaikai jų motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.
Nustatyti, kad S. L. įsipareigojimai UAB „General Financing“ pagal 2017-04-14 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojimai UAB „Mokilizigas“ pagal 2017-05-26 Tikslinės paskolos sutartį Nr. VHR70526KHPA po santuokos nutraukimo yra S. L. asmeniniai įsipareigojimai.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Nuo sprendimo priėmimo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-16 nutartimi atsakovui S. L. taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-05-12 iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimo – S. L. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnamečiams vaikams D. M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.
Priteisti iš S. L. 380 Eur bylinėjimosi išlaidų R. L..
Priteisti iš S. L. 148,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.