Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio skundą atsakovui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. N., dėl administracinių aktų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pavyzdžiui, 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7 121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). ABTĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme.

Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 01 01 iki 2017 01 01) 18 straipsnio, numatančio medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, 1 dalis nurodo, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pagal šio straipsnio 2 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Pagal šio straipsnio 5 dalį žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.

Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens N. N. 2016 m. gegužės 4 d. prašymo Nr.16-07 „Dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytos žalos ūkininko ūkyje“ turinio, jis Lazdijų rajono savivaldybės administracijai (gauta 2016 m. gegužės 4 d., reg. Nr. 4-593) pranešė, jog 2016 m. gegužės 2 d. šernai padarė žalą 1,70 ha pasėlių plote, esančiame (duomenys neskelbtini) r., ir prašė įvertinti padarytą žalą (b. l. 108). Lazdijų rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija, organizavusi medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūrą, 2016 m. gegužės 6 d. surašė žemės ūkio pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktus Nr. 1, 2, 3. Esant šioms faktinėms aplinkybėms pripažintina, jog Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostata nebuvo pažeista, nes žalos įvertinimas buvo organizuotas per 7 dienas nuo pranešimo, o medžioklės plotų naudotojo medžiotojų būrelio „Ąžuolynas“ vadovas J. J. R. dalyvavo apžiūrint plotus, kuriuose pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir tai patvirtina, kad medžioklės plotų naudotojui buvo pranešta Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka. Taigi skundo argumentas dėl Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo yra nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012 ir kt.).

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Metodikoje. Tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, taip pat aptarimą aplinkybių, paneigiančių teisę į žalos atlyginimą.

Pagal Metodikos 4-10 punktus (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 08 22 iki 2016 09 08), komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, turi nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumą, derliaus netekimą, žalos piniginę išraišką (nagrinėjamu atveju aktualu, jog apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose).

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija, sudaryta Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr.10V-27 „Dėl komisijos sudarymo“. Šiuo įsakymu taip pat patvirtinti Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti veiklos nuostatai (toliau- Nuostatai)(b. l. 125-127). Pagal Nuostatų 14 punktą komisijos posėdžių metu priimti sprendimai (nutarimai) įforminami komisijos posėdžio protokolais, kuriuos pasirašo komisijos pirmininkas ir komisijos sekretorius. Nuostatų 18 punktas numato, kad komisijos nariai pasėlius, mišką ar hidrotechnikos įrenginius apžiūri žalos padarymo vietoje, nustato medžiojamųjų gyvūnų pakenktos augmenijos plotą, pasėlio rūšį bei pasėlio pakenkimo intensyvumą, padarytą žalą sunaikinus ūkinius gyvūnus ir vadovaudamiesi Metodika apskaičiuoja padarytos žalos dydį. Pagal Nuostatų 20 punktą žemės ūkio pasėlių apžiūros rezultatai įforminami surašant nustatytos formos Žemės ūkio pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą (1 priedas), o pagal Nuostatų 24 punktą žalos įvertinimo akto kopijos įteikiamos atitinkamam medžioklės plotų naudotojui ir žemės savininkui ar naudotojui. Apskaičiuotą piniginį žalos dydį komisija per penkias darbo dienas pateikia raštu atitinkamam medžioklės plotų naudotojui ir žemės savininkui ar naudotojui, ūkinių gyvūnų laikytojui (Nuostatų 27 punktas), ir šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę komisijos sprendimą skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nuostatų 29 punktas).

Iš minėtų Medžioklės įstatymo, Nuostatų nuostatų darytina išvada, kad nuostolių skaičiavimo komisija, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame nurodyta kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių šalinančių žalos atlyginimą. Jei tokios išimtys yra, apie tai sprendime pažymima bei pridedami patvirtinantys įrodymai. Būtent toks nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Vertindamas tokio sprendimo teisėtumą, teismas kartu turi įvertinti ir šio sprendimo priėmimo procedūros metu atliktų veiksmų ar priimtų tarpinių (procedūrinių) aktų teisėtumą.

Kaip matyti iš Lazdijų rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. gegužės 9 d. posėdžio protokolo Nr. ŽŪ41-4, kuriuo nutarta pritarti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktams Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, kuris Nuostatų 14 ir 29 punktų prasme yra galutinis teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas dėl žalos atlyginimo, turinio, jame nurodyta, kad komisija nustatė, kad daugiamečių ganyklų laukai išknisti šernų. Komisija išmatavo šernų išknistus plotus, nustatė kiekvieno ploto pakenkimo intensyvumą ir apskaičiavo bendrą pasėlių pakenkimo intensyvumą. Nustatyta, kad 1,21 ha ganyklų laukas pakenktas 100 % intensyvumu. Daugiametės žolės įsėtos 2016 m. A. B. nurodė, kad daugiamečių žolių pasėliams sudaro derliaus nuostoliai ir daugiamečių žolių atnaujinimo išlaidos. Žalos dydžio dėl derliaus netekimo skaičiavimą atidėjo vėlesniam laikui, kol paaiškės 2016 metų rajono vidutinis daugiamečių žolių silosui derlingumas. Ganyklų atnaujinimo išlaidas komisija paskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. lapkričio 27 d. Nr. 3D-877 įsakymu „Dėl biologinių turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2016 metais sąrašo patvirtinimo“. Kadangi ganyklos įsėtos 2016 metais, komisija taikė vidutinę normatyvinę kainą. Padarytas žalos dydis dėl 1,21 ha ganyklų pakenkimo yra 166,38 Eurų. Komisija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, surašė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 (b. l. 100, 101).

Tai reiškia, jog esant minėtam teisiniam reglamentavimui, Komisijos sprendime nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, kokiomis teisės normomis grindžiamas 166,38 Eur žalos paskaičiavimas, ir neaptartas 166,38 Eur žalos dydžio skaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės nėra aiškiai apibrėžtos (netgi ir pripažinus, jog faktinės aplinkybės nustatytos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, visgi 166,38 Eur žalos dydžio paskaičiavimo pagal Metodikos ir pagal Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2016 metais sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-877 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2016 metais sąrašo patvirtinimo“ nuostatas, nėra nei skundžiamame protokole, nei aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), todėl akivaizdu, kad žalą turintis mokėti asmuo- medžiotojų būrelis „Ąžuolynas“, ir teismas, nagrinėjantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, negali aiškiai suvokti žalos dydžio atsiradimo pagrindo bei jos aplinkybių, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą.

Įvertinus skundžiamo administracinio akto neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams tuo aspektu, kad sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, nes kaip, jau minėta, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Lazdijų rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. gegužės 9 d. posėdžio protokolas Nr. ŽŪ41-4, kuriuo nutarta pritarti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktams Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), o administracinė byla dalyje pareiškėjo medžiotojų būrelio „Ąžuolynas“ skundo reikalavimų panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 10 d. raštą Nr. l- 2078 „Dėl šernų padarytos žalos“, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 7 d. raštą Nr.1-2427 „Dėl nustatytos laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“ nutrauktina kaip nenagrinėtina administracinių teismų, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti tokius aktus, kurie jam tiesiogiai teisių, pareigų bei teisinių pasekmių nesukuria (Medžioklės įstatymo 18 str. 6 d., Nuostatų 24 ir 27 punktai), todėl tokie aktai negali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. gegužės 9 d. posėdžio protokolą Nr. ŽŪ41-4, kuriuo nutarta pritarti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktams Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3.

Administracinę bylą dalyje pareiškėjo medžiotojų būrelio „Ąžuolynas“ skundo reikalavimų panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 10 d. raštą Nr. l- 2078 „Dėl šernų padarytos žalos“, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 7 d. raštą Nr.1-2427 „Dėl nustatytos laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“ nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.