Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą dėl 25 478 319 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių muito mokesčių, delspinigių, 137 928 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių vertimo atlikimo išlaidų išieškojimo iš atsakovo P. Š.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Gardino srities Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo sprendimą dėl 25 478 319 rublių muito mokesčių bei delspinigių, taip pat 137 928 rublių dokumentų vertimo išlaidų iš atsakovo P. Š. išieškojimo. Pareiškėjas taip pat prašo informuoti apie priimtą teismo sprendimą ir išieškotas sumas pervesti į nurodytą sąskaitą.

2010 m. lapkričio 5 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo P. Š. atsiliepimas į Baltarusijos Respublikos Gardino srities Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad minėtas teismo sprendimas neturėtų būti pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, nes jame yra išspręsti iš viešosios teisės kylantys teisiniai santykiai. Be to, ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia atsakovo kaltę. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo kaltės nebuvimą, o kartu ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. pasirašytos sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 52 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, yra patenkinti Ašmenos muitinės materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui P. Š. dėl muito mokesčių, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo į Baltarusijos Respublikos pajamas. Minimu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas pažeidė Baltarusijos Respublikos ATPK 193-3 str. 1 d. ir kad būtent ši aplinkybė nulėmė mokestinių įsipareigojimų atsiradimą pagal išduotus leidimus laikinai įvežti į Baltarusijos Respublikos muitinės teritoriją transporto priemones, visiškai atleidžiant nuo muito mokesčių, be teisės nusavinti arba perduoti valdyti, naudoti kitiems asmenims be muitinės organo leidimo, išskyrus perdavimą valdyti, naudoti šeimos nariams: nuo 2002 m. kovo 26 d. „Opel Omega“ markės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) iki 2002 m. birželio 25 d.; nuo 2002 m. balandžio 6 d. „Mazda 626“ markės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) iki 2002 m. liepos 5 d.; nuo 2002 m. balandžio 23 d. „Mersedes“ markės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) iki 2002 m. liepos 22 d.; nuo 2002 m. balandžio 20 d. „Folksvagen Golf“ markės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) iki 2002 m. liepos 11 d.; nuo 2002 m. gegužės 4 d. „Folksvagen Golf“ markės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) iki 2002 m. rugpjūčio 3 d.; nuo 2002 m. gegužės 18 d. „Mazda 626“ markės lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) iki 2002 m. rugpjūčio 17 d.

Kaip žinoma, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 23 punktą muitai yra priskiriami mokesčiams, kurie administruojami pagal šį įstatymą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje šiuos mokesčius administruoja Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamasi Muitinės įstatymu. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, kurie reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės funkcijas, numatyta, kad ši valstybės institucija privalo muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą, administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius, kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, o taip pat atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Taigi tiek pirmiau nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Baltarusijos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais vadovavosi Ašmenos rajono teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendime (išskyrus Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodeksą, kaip proceso teisės aktą), yra priskirtini viešosios, tai yra administracinės teisės, aktams.

Nurodyti motyvai, teisėjų kolegijos nuomone, teikia pagrindą išvadai, kad tarp Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės ir atsakovo P. Š. kilę ir anksčiau paminėtu Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo sprendimu nagrinėti teisiniai santykiai vertintini kaip santykiai, kilę iš viešojo administravimo (administracinių) santykių, kurių esminis požymis yra atsakovo P. Š. pavaldumas (pareiga paklusti) muito mokesčius reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos administracinių teisės aktų nustatytai tvarkai. Taigi prašomu pripažinti teismo sprendimu išspręstas administracinio-mokestinio pobūdžio ginčas. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties nuostatos (civilinė byla Nr. 3K-3-374/2010, pareiškėjai Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinė ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas).

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimas nepriskirtinas anksčiau paminėtos Sutarties 52 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytam teismo sprendimui, todėl šis prašymas atmestinas (CPK 810 str. 1 d.).

Kiti prašyme ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 813 straipsniais,

n utaria:

Atmesti pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės prašymą dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.