Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-765-814/2015 pagal ieškovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams R. J., M. K., tretiesiems asmenims Jonavos rajono vaikų globos namams, A. B., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos, nuolatinės globos nustatymo bei globėjo skyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams R. J., M. K., trečiajam asmeniui Jonavos rajono vaikų globos namams, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos, nuolatinės globos nustatymo bei globėjo skyrimo.

Trečiasis asmuo A. B. byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Jonavos rajono vaikų globos namus perduoti nepilnamečius vaikus A. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusią (duomenys neskelbtini), A. B. laikinai globai iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad šiuo metu vaikai gyvena Jonavos rajono vaikų globos namuose, kuriuose jie moraliai žalojami, kadangi jie nesupranta, kodėl negali gyventi kartu su seneliais, jų namuose. Laikina vaikų globa Jonavos rajono vaikų globos namams yra pasibaigusi.

Ieškovas Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prieštaravo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašė trečiojo asmens A. B. prašymą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su teiginiu, kad laikina nepilnamečių vaikų globa Jonavos rajone vaikų globos namuose yra pasibaigusi. Pažymėjo, kad LR Civiliniame kodekse numatyta, kad vaiko laikinoji globa baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams, sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas, nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), įvaikinamas, susituokia (3.255 str.). Kadangi nei vienas iš šių punktų nėra nustatytas, nėra teisėto pagrindo nutraukti nepilnamečių vaikų laikinąją globą Jonavos rajono vaikų globos namuose. Nurodė, kad Jonavos rajono vaikų globos namai tinkamai atstovauja nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, užtikrina tinkamą vaikų auklėjimą ir priežiūrą, todėl nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių trečiojo asmens A. B. nurodytus teiginius, nėra pagrindo tenkinti prašymo, kadangi ji negali būti skiriama nei laikinuoju, nei nuolatiniu minėtų nepilnamečių vaiku globėju, nes ji jau buvo šių vaikų laikinoji globėja ir globėjo pareigas vykdė netinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino, kad Jonavos rajono vaikų globos namai neužtikrina tinkamos nepilnamečių vaikų priežiūros: sveikatos, sistemingo maitinimosi, aprangos, religinių pažiūrų, o trečiojo asmens namų aplinkoje ji gali būti užtikrina ir labiausiai atitiktų mažamečių vaikų interesus.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino, kad Jonavos rajono vaikų globos namai siekė apriboti trečiojo asmens ir nepilnamečių jos anūkų bendravimą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių, neatliko įrodymų vertinimo, nevertino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai nurodė, kad A. B. netinkamai vykdė savo kaip globėjos pareigas, todėl globa buvo nutraukta. Laikina globa nepilnamečiams vaikams buvo nutraukta ne dėl netinkamos globos, o dėl to, kad ieškovas, 2014 m. kovo 24 d. nusprendė, kad nepilnamečiai vaikai gali augti savo šeimoje, tuomet jie buvo sugrąžinti į atsakovės R. J. šeimą.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo įvertinti ir taikyti CK 3.249 str. 1 d. 2 p. numatytą imperatyvią materialinės teisės normą ir dėl jos pasisakyti, t. y. kad A. B. yra mažamečių vaikų močiutė, kuri turi pirmumo teisę tapti globėja pagal įstatymą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino, kad aplinka, kurioje nepilnamečiai vaikai auga, veikia vaikų sveikatą ir psichologinę būseną.

Atsakovas M. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas trečiojo asmens prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atskirasis skundas yra pateiktas šeimos byloje, kurioje yra sprendžiamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyveno su savo motina, atsakove, senele, t.y. atsakovės motina – trečiuoju asmeniu, ir Jonavos rajono Vaikų globos namuose – suinteresuotas asmuo. Atsakovų šeima yra įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kadangi atsakovai turi alkoholio vartojimo problemų. Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 17 d. įsakymais nepilnamečių vaikų globėja buvo paskirta pareiškėja. Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 8 d. įsakymais Nr. 13B-0712 ir 13B-0711 buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant Jonavos rajono Vaikų globos namus. Šiuo metu vaikai gyvena Jonavos rajono Vaikų globos namuose. Pareiškėja A. B. – vaikų močiutė, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Jonavos rajono Vaikų globos namus perduoti nepilnamečius vaikus laikinai jos globai iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ieškovas Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog pareiškėjos A. B. paskyrimas nepilnamečių vaikų globėja neatitiktų teisėtų vaikų interesų kadangi ji nesugebėtų tinkamai vykdyti nepilnamečių vaikų globėjos pareigų. Nurodė, kad 2014 m. kovo 13 d. skyrius vykdomos globėjos priežiūros metu nesprendė, kad globėja netinkamai vykdė savo kaip globėjos pareigas, todėl nepilnamečių vaikų globa buvo nutraukta. Be to, pareiškėjai kreipiantis dėl nepilnamečio anūko – A. J. globos, Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. konstatavo, kad ji nesugeba tinkamai vykdyti vaiko globėjos pareigų ir jos skyrimas vaikų globėja prieštarautų teisėtiems vaiko interesams. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena Jonavos rajono Vaikų globos namuose, kuriuose gyveno iki bylos nagrinėjimo pradžios, organizuojami vaikų susitikimai su jų tėvais ir artimaisiais giminaičiais, siekiama atkurti tėvų, vaikų ir artimųjų giminaičių emocinius ryšius, spręsti tėvų bendravimo su vaikais problemas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo įvertinti ir taikyti CK 3.249 str. 1 d. 2 p. numatytą imperatyvią materialinės teisės normą ir dėl jos pasisakyti, t. y. kad A. B. yra mažamečių vaikų močiutė, kuri turi pirmumo teisę tapti globėja pagal įstatymą. Dabartinėje proceso stadijoje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo priėmimo. Todėl teismas turi nuspręsti, ar iki bylos išnagrinėjimo egzistuojanti vaikų gyvenamoji vieta atitinka vaikų interesus, ar nekelia jiems grėsmės. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir esantys byloje dokumentai patvirtina, kad atsakovė, tai yra vaikų motina, kuri dėl žalingų įpročių darė vaikams žalingą įtaką, ir trečiasis asmuo, tai yra vaikų senelė, kuri, pagal ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nesugebėtų tinkamai vykdyti vaikų globėjo pareigų, šiuo metu negyvena kartu su vaikais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinas vaikų gyvenimas Vaikų globos namuose jiems nekelia grėsmės.

Sprendžiant dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reikia atsižvelgti, ar staigus gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimas nepakenks vaikų interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; ryšiai su kitais kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog Jonavos rajono vaikų globos namai šiuo metu tinkamai atstovauja nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, užtikrina tinkamą vaikų auklėjimą ir priežiūrą. Taip pat teismas vertina, kad siekiant suformuoti artimus tarpusavio ryšius būtinas tolimesnis vaikų ir artimų giminaičių bendravimas, o aplinkos keitimas nepilnamečiams vaikams gali padaryti socialinę, psichologinę žalą, gali sukelti emocinių išgyvenimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dabartinė gyvenamoji aplinka yra tinkamai pritaikyta vaikams, joje jie gerai jaučiasi ir yra saugūs, todėl jos keisti nėra jokio teisinio pagrindo, priešingai, jos pakeitimas tik prieštarautų prioritetinėms vaikų teisėms. Nors nepilnametis A. J. ir yra nurodęs, kad norėtų gyventi pas močiutę, tačiau apeliacinės instancijos teismas į šį vaiko norą neatsižvelgia, kadangi jis prieštarauja vaiko interesams. Nustačius vaikų laikinąją globą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iki sprendimo byloje priėmimo nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip keisti vaikų gyvenamąją vietą, prioritetą teikiant nepilnamečių vaikų interesų tinkamai laikinai apsaugai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str., CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., Kauno apygardos teismas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.