- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-1195-390/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- L. A.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. A. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. gruodžio 8 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi tenkinant ieškovės L. A. prašymą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo S. A. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. A. ir D. A. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Atsakovas S. A. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams po 130 Lt. Nurodė, kad šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi – atsakovas tapo bedarbiu ir jokių pajamų nebegauna. Jokių nuompinigių, dividendų ar kitokių pajamų taip pat negauna, nekilnojamojo turto, santaupų neturi. Nedirba todėl, kad dėl oro sąlygų neturi užsakymų, kadangi atsakovo darbo pobūdis – aplinkos tvarkymas. Be to, šiuo metu aplinkos tvarkymo darbų užsakymai yra sumažėję. Taip pat teigė, jog dėl sveikatos problemų ieško kito darbo, medikai įtaria profesinę vibracinę ligą. Atsakovo gydymui skirti vaistai, gydomosios procedūros, rekomenduota sportuoti, tačiau net ir būtiniems sveikatos poreikiams atsakovas negali skirti tiek lėšų kiek būtina, negali įsigyti visų paskirtų vaistų. Kiek galėdamas stengėsi vykdyti teismo nutartį ir mokėdavo vaikų išlaikymui po 800 Lt per mėnesį, tačiau dabar tokios sumos mokėti neišgali.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Pakeitė 2009-12-08 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250,00 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Teismas nustatė, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, turi sveikatos problemų, todėl neišgali mokėti laikino išlaikymo dėl objektyvių priežasčių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė L. A. prašo 2010-03-31 nutartį panaikinti. Teigia, kad teismo nutartis, kuria sumažintas vaikams laikinas išlaikymas buvo priimta vienašališkai, tuo pažeidžiant šalių lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam principus. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių priežasčių, kad negali teikti priteisto 400 Lt dydžio išlaikymo. Pateikta bedarbio pažyma neatitinka tikrovės, nes atsakovas niekada nedirbo legaliai, net ir bylos nagrinėjimo metu dirba privačiai – kiekvieną rytą pasikrauna techniką ir važiuoja dirbti pas privačius asmenis, todėl aplinkybė, kad bedarbis yra melas. Atsakovas akivaizdžiai meluoja ir skriaudžia savo mažamečius vaikus. Kartu su atskiruoju skundu pateikia nuotraukas, kurios apeliantės nuomone, patvirtina, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, kasdien pasikrauna į savo transporto priemonę techniką ir išvyksta dirbti. Medicininius dokumentus, kad negali dirbti dėl sveikatos atsakovas pradėjo teikti tik bylos nagrinėjimo metu. Bedarbiu įsiregistravo užvedus bylą teisme. Pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2010-02-25 nutartimi. Nuo 2010 m. vasario iki 2010 m. kovo mėnesio jokie faktiniai duomenys nepasikeitė, naujų įrodymų atsakovas nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti 2010-03-21 nutartį. Teigia, kad pateikta bedarbio pažyma tikrovę atitinka -laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2010-04-01 nedirbo nei vienos dienos. Todėl jokiomis nuotraukomis ar kitais įrodymais fakto, kad minėtu laikotarpiu dirbo, įrodyti nėra įmanoma. Šiuo laikotarpiu atsakovas ne tik nedirbo, bet ir neturėjo galimybės dirbti, nes intensyviai gydėsi, o ir būdamas geros sveikatos būtų negalėjęs dirbti, nes žiemą žemės darbai Lietuvoje dėl klimatinių sąlygų apskritai nėra atliekami. Tai, jog atsakovas aplinkos tvarkymo darbus atlikdavo ir atlieka legaliai įrodo verslo liudijimai. Jei būtų dirbęs nelegaliai – nebūtų galėjęs VMI pateikti metinių pajamų mokesčio deklaracijų. Aplinkybę, kad atsakovo sveikatos būklė yra prasta ir riboja galimybes dirbti patvirtina byloje pateiktos medicininės pažymos, iš kurių taip pat matyti, kad sveikatos sutrikimai buvo nustatyti ne po to, kai ieškovė užvedė bylą, o prieš kelis metus. Nurodo, kad nuo 2010-04-01 vėl išsipirko verslo liudijimą ir pradėjo dirbti, nes kitokio darbo rasti nepavyko. Per balandžio mėnesį pajamos sudarė 550 Lt (atskaičius mokesčius). Tačiau šių pinigų neužtenka net atsakovo gydymui. Teigia, jog aplinkybės po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo yra iš esmės pasikeitusios. Ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovo pajamos per dieną sudaro 600 Lt, dabar atsakovo pajamos siekia 550 Lt per mėnesį, todėl nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti pakeista.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 8 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo S. A. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. A. ir D. A. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui. Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams po 130 Lt. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą, pakeitė 2009-12-08 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250,00 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu laikinu išlaikymo dydžiu, nurodydama, kad nebuvo pagrindo sumažinti priteistą laikiną išlaikymą, kadangi atsakovo teiginiai, apie jo turtinę padėtį neatitinka tikrovės. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis (b.l. 68), turi sveikatos problemų (b.l. 67,69,70), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo išvada dėl konkrečių bylos aplinkybių – atsakovo pasikeitusios turtinės padėties, padaryta įrodymų visumos požiūriu ir atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios teismo išvados. CK 3.65 straipsnyje numatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams teismas taiko atsižvelgdamas į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas pastovus ir pakankamas išlaikymas, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteisto šalių nepilnamečiams vaikams laikino išlaikymo iš atsakovo dydžio pakeitimo, teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir realias galimybes teikti laikiną išlaikymą šiuo metu ir pagrįstai sumažino iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 Lt mokamų periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui yra pakankamas užtikrinti minimalius ir būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius iki bus priimtas teismo sprendimas ir kartu yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi ginčas tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nebuvo sprendžiamas iš esmės, šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės išsprendė teisingai, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties nekeisti.