- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- A15.-2162-729/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00208-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pažeidėjas
- D. K.
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui R. S. Stanevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 ir 10 dalis, 454 straipsnio 3 ir 4 dalis, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. spalio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas D. K. surašytas už tai, kad 2019 m. spalio 7 d., 14:04 val., kelyje 2216 Baukštininkai – Slengiai patikrinimui buvo sustabdytas krovininis automobilis su priekaba ir papildomam tikrinimui atlydėtas į Stacionarųjį transporto priemonių kontrolės postą. Kontrolės metu pasvėrus nustatyta, kad vairuotojas važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu), krovininiu automobiliu „Renault“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sujungtu su priekaba „Solos“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), (triašis automobilis su pneumatine pakaba sujungtas su triaše priekaba), maršrutu Mikoliškių kaimas –Klaipėda, su leidimu didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei Nr. LDS-040079. Kontrolės metu nustatyta, kad leidime nurodyti dydžiai neatitiko faktiškai nustatytiems. Faktiškai nustatytiems dydžiams leidimo neturėjo. Pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad bendroji masė – 50,28 t, tai 10,28 t viršijo leistiną 40,00 t bendrąją masę. Taip pat pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad automobilio varančiųjų ašių grupės apkrova – 20,02 t, tai 1,02 t viršijo leistiną 19,00 t varančiųjų ašių grupės apkrovą. Vairuotojas D. K. dalyvavo krovinio pakrovime ir yra atsakingas už krovinio pakrovimą, bet veždamas tokius krovinius neįsitikino, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas. Taip pat kontrolės metu nustatyta, kad vairuotojas, paprašius pateikti visus įstatymo privalomus pateikti kontroliuojančiam pareigūnui einamos dienos ir prieš tai einančių 28 dienų duomenis, t. y. tachografo registracijos lapus, savo vairuotojo kortelę su duomenimis arba ranka darytus įrašus apie savo veiklos laikotarpius, nepateikė duomenų už savo veiklos laikotarpius nuo 2019 m. rugsėjo 9 d., 07:09 val., iki 2019 m. rugsėjo 16 d., 15:26 val.; nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., 18:32 val., iki 2019 m. rugsėjo 19 d., 09:32 val.; nuo 2019 m. rugsėjo 19 d., 19:34 val., iki 2019 m. rugsėjo 20 d., 10:22 val.; ir nuo 2019 m. rugsėjo 23 d., 06:30 val. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. 07:01 val. (I3). Taip pat kontrolės metu nustatyta, kad vairuotojas vairavo transporto priemonę „Renault“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su skaitmeniniu tachografu, kuriam pasibaigusi metrologinė patikra. Tuo D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 4 ir 30 punktus, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, III skyriaus 19.6 punktą ir IV skyriaus 26.4 punktą, E. P. ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/2014 23 straipsnio 1 dalį ir 36 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 6 ir 10 dalyse, 454 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai: 2019 m. spalio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas, svėrimo aktas, paaiškinimas dėl krovinio vežimo ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. teismo posėdžio metu pripažino kaltę iš dalies ir parodė, kad nepripažįsta kaltės dėl transporto priemonės bendros masės viršijimo. 2019 m. spalio 7 d. vežė krovinį, pats dalyvavo krovinio pakrovime, žinojo kokiam svoriui yra išduotas leidimas. Nežinojo, kad viršija leistiną svorį, nes krovinio pakrovimo vietoje nebuvo svarstyklių. Leidimas išduotas vežti 48 t, taigi jis viršijo leistiną krovinio masę tik 2, 28 t., o administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad 10 t, tarsi jis išvis nebūtų turėjęs leidimo. Leidimą turėjo su savimi ir pateikė kontroliuojančiam pareigūnui. Neginčija protokole nurodytų aplinkybių dėl ašies apkrovų. Tachografo registracijos lapų su savo veiklos laikotarpiais nepateikė kontroliuojančiam pareigūnui, nes neseniai dirba VĮ Valstybinių miškų urėdijoje ir šios įmonės atstovas, tiesiogiai organizuojantis jo darbą, jam buvo sakęs, kad nereikia jų pildyti ir teikti, nes kelionės vyksta iki 100 km aplink Kretingos miškų urėdiją ir tik darbo dienomis ir laiku ir jos yra įformintos kelionės lapais. Urėdijoje pradėjo dirbti 2019 metų pavasarį, dirbo darbus su miškovežiu sunkvežimiu, vežiojo krovinius. Buvo supažindintas su teisės aktais, reguliuojančiais saugų eismą. Turėjo kasdien kelionės lapus ir dirbdavo pagal turimą darbo grafiką. Pripažįsta kaltę, kad 2 t viršijo bendrą masę ir atitinkamai ašių grupės apkrovą, taip pat, kad vairavo transporto priemonę su skaitmeniniu tachografu, kuriam pasibaigusi metrologinė patikra. Nežinojo, kad reikia tokių patikrų, nes buvo neseniai pradėjęs dirbti. Jo turtinė padėtis yra sunki, jo darbo užmokestis yra 800 Eur per mėnesį, kitokių pajamų negauna ir turi išlaikyti mažametį vaiką bei žmoną, kuri šiuo metu mokosi ir nedirba. Jeigu bus paskirta bauda, prašo ją išdėstyti dalimis po 100 Eur kas mėnesį, nes daugiau bus nepajėgus mokėti.
Liudytojas Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio atstovas T. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonė turėjo leidimą vežti krovinį iki 48 t tuo maršrutu, kuriame buvo sustabdytas D. K., įsigyja tokius leidimus kiekvieną mėnesį. Miškovežis, kurį vairuoja D. K., atitinka visus reikalavimus, kad būtų išduotas tas leidimas. Leidime nurodyta, kad galima vežti 48 t, bet į administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. K. vairuojama transporto priemonė viršijo bendrą leidžiamą masę 10 t. Keliu, kuriuo važiavo D. K., yra ženklas neviršyti 25 t, išskyrus aptarnaujantį transportą, bet urėdija yra valstybės įmonė, kuriai yra priskirti visi Kretingos, Klaipėdos, Skuodo rajone esantys miškai, todėl jų įmonės transportas yra aptarnaujantis ir šis ženklas neriboja šios įmonės transporto priemonių judėjimo toje zonoje. Jis pats informavo pradėjusį dirbti D. K., kad jų transportas yra aptarnaujantis ir gali važiuoti ir tuo keliu, o kad galėtų vežti didesnį krovinį yra perkami leidimai. Dėl tachografo nurodo, kad jų įmonės transportui turi būti taikomos E. P. ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/2014 3 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis. Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio transportas nevažiuoja 100 km nuo Žemaitės al. 10, Kretingos, kur yra laikomas visas urėdijos transportas. Darbuotojai kasdien grįžta namo ir neviršija darbo laiko, vairuotojai dirba ne pagal suminę darbo laiko apskaitą, ilsisi savo namuose, todėl urėdijai nereikia registruoti tachografo duomenų, todėl patikros ir nėra registruojamos. Kad tachografas turi būti transporto priemonėje metrologiškai patikrintas neginčija, nes kai einama techninė apžiūra yra reikalaujama tachografo metrologinės patikros. Metrologinės patikros terminas buvo praleistas dėl jų padarytos klaidos. 2011 metų Valstybinės kelių transporto inspekcijos įmonės patikrinimo akte nurodyta, kad VĮ Kretingos miškų urėdijai netaikomas reglamentas, nes įmonė atitinka reglamento sąlygas. D. K. vežė medieną iš Mikoliškių į Klaipėdą, tik jis turėjo dar vieną užduotį, t. y. nukrauti vieną kubą Klaipėdos girininkijoje, Tilvikų kaime, todėl tokiu maršrutu ir važiavo, neviršydamas 100 km spindulio.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas R. S. Stanevičius paaiškino, kad atsakomybė taikyta būtent pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, nes D. K. vairavo transporto priemonę, su kroviniu svėrusią daugiau, nei nurodyta išduotame leidime, todėl leidimas yra negaliojantis. Protokolo surašymo metu vairuotojas aiškino turėjęs teisę kaip aptarnaujančios įmonės transporto vairuotojas važiuoti keliu Baukštininkai – Slengiai, nors jame ribojamas transporto priemonių svoris iki 25 t, kadangi yra aptarnaujantis transportas. Institucija sutinka, kad ir ten yra urėdijos aptarnavimo teritorijos miškai, krovinių išsikrovimo ir pasikrovimo vietos, todėl urėdijos transportas tais keliais gali važiuoti, todėl protokole ir nėra nurodyta, kad buvo pažeistos taisyklės dėl kelio ženklo. Tačiau šiuo keliu draudžiama važiuoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė nei 25 t, ir šis svorio apribojimas galioja ir aptarnaujančiam transportui, kuris tuo keliu gali važiuoti ir vežti krovinį, bet ne daugiau kaip 40 t; leidimas viršyti šį svorį, kurį turėjo D. K., tuose keliuose yra negaliojantis, ir pačiame leidime yra nurodyta, kad tuose valstybinės reikšmės keliuose, kuriuose yra apribojimai, toks leidimas yra negaliojantis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-93-462/2019 nurodyta, kad kai viršijamos leidime nurodytos leidžiamos masės, toks leidimas yra negaliojantis. Jeigu (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas, nes bendra masė viršijo leidime nurodytą 2,28 t, ašių apkrova daugiau kaip 0,6 t, todėl leidimas negaliojo ir laikyta, kad viršyta leidžiama 40 t bendroji masė. Todėl buvo pritaikyta ANK 459 straipsnio 6 dalis.
Dėl tachografo Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnyje numatytos išimtys, kada tachografas gali būti nenaudojamas. Valstybinės narės gali priimti nacionalinėje teisėje teisės normas, kad tachografo galima nenaudoti. Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta galimybė valstybei narei taikyti išimtis žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį. Ši išimtis yra patvirtinta vyriausybės nutarimu, tokioms transporto priemonėms nereikia naudoti tachografo. Kadangi 2017 m. įvyko reorganizacinis pasikeitimas, kai Kretingos urėdija, iki tol buvusi atskiru miškų ūkio subjektu, kurio buveinės vieta buvo Kretinga, buvo reorganizuota į valstybinę miškų urėdiją, kurios buveinė yra Kauno mieste, nenaudodami tachografo ir nepildydami jo duomenų lapo visi šios įmonės vairuotojai gali važinėti darbo reikalais tik 100 km spinduliu aplink Kauną ir minėta išimtis nebegali būti taikoma šios įmonės vairuotojams, dirbantiems teritoriniuose padaliniuose. Todėl ir D. K. atveju buvo privalomas darbo laiko apskaitos duomenų vedimas ir dėl to buvo surašytas protokolas pagal ANK 454 straipsnio 4 dalį, kaltinant, kad nepateikė visų duomenų. Institucija mano, kad visi administracinio nusižengimo protokole užfiksuoti nusižengimai yra įrodyti ir asmuo turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už visas protokole nurodytas veikas, skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose. Institucijos nuomone šiuo atveju negalima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies ir mažinti baudos, nes tai, kad vairuotojas neseniai dirba, vadovavosi duotais darbdavio nurodymais, nežinojo teisės aktų, nėra išimtinės aplinkybės, įgalinančios mažinti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. Nr. 3-66 įsakymą „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo patvirtinimo“ 19.6 punktą didžiausioji leidžiama naudojantis keliais transporto priemonių junginių, susidedančių iš triašio krovininio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, masė yra 40 t. Nustatyta, kad D. K. vairavo krovininį automobilį „Renault“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sujungtą su priekaba „Solos“, valstybinio numerio ženklas EA882. Šio transporto priemonių junginio bendroji masė – 50,28 t. Pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punktas numato, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą. D. K. kontroliuojantiems pareigūnams pateikė leidimą LDS-040079, kuriuo 2019 m. rugsėjo 6 d. jo vairuojamai transporto priemonei mėnesiui suteiktas leidimas važiuoti visais valstybinės reikšmės keliais esant 48 t bendrajai masei, išskyrus valstybinės reikšmės kelių ruožus, kuriuose masės ir (ar) aukščio apribojimai yra mažesni už faktinius transporto priemonės parametrus su kroviniu ar be jo. D. K. vairuojama transporto priemonė viršijo leidime nurodytą 48 t bendrąją masę 2,28? tonomis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. dėl šios priežasties nesutinka, kad padarė ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, nes didžiausioji leidžiamoji masė nebuvo viršyta daugiau kaip 8 tonomis, t. y. masės perviršį skaičiuojant nuo leidime nurodytos 48 t leidžiamos bendrosios masės, jis viršijo didžiausiąją leidžiamąją masę tik 2,28? tonomis. Formuojant tokią praktiką, jog, viršijus leidime nurodytus dydžius, būtų baudžiama tik už tą dalį, kuri viršija leidime nurodytus dydžius, reikštų, kad vežėjai tiesiog būtų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiau būtų sustabdyti automobilį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys, ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė, kurie yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus, yra didesni už leidime naudotis valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nurodytus matmenis, ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, laikoma, kad jos vairuotojas neturi leidimo. Atsižvelgiant į teismų praktiką bei teisinį reguliavimą, laikytina, kad nagrinėjamu atveju D. K. vairavo krovininį automobilį „Renault“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sujungtą su priekaba „Solos“, valstybinio numerio ženklas EA882, 10,28 t viršydamas leistiną 40 t bendrąją masę, tuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Administracinio nusižengimo protokolas surašytas D. K. ir pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 30 punktą pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo“ 26.4 punkte nustatyta, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova kai atstumas tarp ašių yra lygus arba daugiau nei 1,30 m, bet ne daugiau nei 1,80 m, ir kai krovininio automobilio varančiosios ašies ratai suporinti ir pakaba pneumatinė <...>, neturi viršyti 19 t. Nustatyta, kad D. K. vairuojamo transporto priemonių junginio bendroji masė – 50,28 t, o tai, kaip minėta, 10,28 t viršijo leistiną 40 t bendrąją masę, taip pat automobilio varančiųjų ašių grupės apkrova – 20,02 t, o tai 1,02 t viršijo leistiną 19 t varančiųjų ašių grupės apkrovą. Vairuotojas D. K. dalyvavo krovinio pakrovime ir yra atsakingas už krovinio pakrovimą, bet veždamas tokius krovinius neįsitikino, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Administracinio nusižengimo protokolas surašytas D. K. ir pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė vairuotojams už keleivių ar krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais naudojant neįrengtą, neveikiantį, per nustatytą laikotarpį nesuremontuotą ar reikalavimų neatitinkantį tachografą. Reglamento (ES) Nr. 165/2014 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patvirtintos dirbtuvės reguliariai tikrina tachografus, o reguliarios patikros atliekamos bent kartą per dvejus metus. Byloje nustatyta, kad D. K., vairavo transporto priemonę „Renault“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su skaitmeniniu tachografu, kuriam pasibaigusi metrologinė patikra ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Administracinio nusižengimo protokolas surašytas D. K. ir pagal ANK 454 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų iš vairuotojo kortelės ar jų dalies už teisės aktuose nustatytą laikotarpį nepateikimas, neužpildytų ar ne pagal reikalavimus užpildytų tachografo registracijos lapų pateikimas ir (ar) privalomų ranka daryti įrašų ar vairuotojo kortelės nepateikimas, ir (ar) privalomų vairuotojo veiklos laikotarpių neįrašymas į vairuotojo kortelę ar vairavimas nenaudojant vairuotojo kortelės užtraukia vairuotojų atsakomybę. E. P. ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/2014 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vairuotojas vairuoja transporto priemonę su joje sumontuotu skaitmeniniu tachografu, tai paprašytas įgalioto kontroliuojančio pareigūno jis turi būti pasirengęs pateikti: i) savo vairuotojo kortelę; ii) tą dieną ir praėjusias 28 dienas ranka darytus visus įrašus ir atsispausdintus spaudinius, kaip reikalaujama šiame reglamente ir Reglamente (EB) Nr. 561/2006; iii) to paties laikotarpio kaip ii punkte nurodytas laikotarpis, kurį jis vairavo transporto priemonę su joje sumontuotu analoginiu tachografu, registracijos lapus. Reglamento (ES) Nr. 165/2014 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės šio reglamento gali netaikyti Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse minimoms transporto priemonėms. E. P. ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad jei nepažeidžiami 1 straipsnyje nustatyti tikslai, kiekviena valstybė narė savo teritorijoje arba, suinteresuotoms valstybėms sutikus, kitos valstybės narės teritorijoje gali leisti išimtis dėl 5-9 straipsnių ir nustatyti tokioms išimtims individualias sąlygas, kai vežama tokiomis transporto priemonėmis: <...> žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį. Teismas pažymi, kad Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio nuostatos yra besiskiriančios kiekvienoje pavienėje valstybėje narėje nacionalinės nukrypti leidžiančios nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo II skyriaus 7 punktą <...> šio skyriaus reikalavimai papildo reglamento (EB) Nr. 561/2006, <...> nuostatas. Pagal to paties aprašo 17 punktą vairuotojų, vairuojančių reglamento (EB) Nr. 561/2006 2 straipsnyje apibrėžtas transporto priemones, vairavimo ir poilsio režimą nustato reglamentas (EB) Nr. 561/2006, tačiau šis režimas netaikomas reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies a–d ir f–p punktuose nurodytam vežimui kelių transporto priemonėmis. Taigi Reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis yra patvirtinta Lietuvos nacionalinėje teisėje. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl minėtos išimties taikymo. Aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 valstybės įmones miškų urėdijos reorganizuotos į Valstybinio miškotvarkos institutą, o po reorganizavimo nustatytas pavadinimas - valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, kurios buveinės adresas – Pramonės pr. 11A, Kaunas.
Kadangi, atlikus reorganizaciją, nebuvo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo patikslinimai, įgalinantys valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos vairuotojams vežti krovinius 100 kilometrų spinduliu ne tik nuo centrinės ūkio subjekto buveinės, bet ir 100 km spinduliu aplink šios įmonės teritoritorinių padalinių buvimo vietas, D. K., nepateikęs kontroliuojančiam pareigūnui privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų iš vairuotojo kortelės, formaliai pažeidė aptartų teisės aktų reikalavimus. Šį jo pažeidimą teismas vertina kaip formalų, padarytą jaunam vairuotojui esant suklaidintam jo darbovietės administracijos darbuotojų, savo ruožtu irgi nepakankamai įsigilinusių į pasikeitusį dėl reorganizacijos teisinį vairuotojo darbo laiko apskaitos reguliavimą. Dėl šios priežasties, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi ir teisingumo ir protingumo principais, teismas už šio pažeidimo padarymą skiria D. K. tikslingiausią nuobaudą – įspėjimą.
Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad D. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 6 ir 10 dalyse bei 454 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
Tarp šių D. K. padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis (viena kurį laiką trunkančia veika padaryti keli nusižengimai), todėl pažeidėjui skirtinos nuobaudos už kiekvieną nusižengimą subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į D. K. asmenybę, padarytų nusižengimų pobūdį, jų pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. K. administracine tvarka nebaustas, neseniai dirba valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdijoje, ir iš gaunamo apie 800 Eur darbo užmokesčio išlaiko visą savo šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, o žmona mokosi, siekdama įgyti specialybę. D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. K. paskyrus minimalias ANK 459 straipsnio 10 dalies bei 454 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas nuobaudas ( 590 Eur ir 140 Eur).
Dėl nuobaudos už ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skyrimo pažymėtina, kad už tai numatyta labai griežta nuobauda – bauda nuo 900 Eur iki 2000 Eur, kurios net minimali riba yra labai didelė ir sunkiai pakeliama nedideles pajamas gaunančiam vairuotojui. Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad šį pažeidimą padaręs vairuotojas D. K. vežė krovinį ne išvis be leidimo, bet turėdamas jo darbovietės išpirktą leidimą vežti iki 48 t bendros masės krovinį ir viršijo šią ribą 2,28 t bei 1,02 t viršijo leistiną 19,00 t varančiųjų ašių grupės apkrovą ne piktybiškai ar savanaudiškai, o netyčia, nesugebėjęs be svėrimo įrangos, kuri nebuvo įmontuota jo automobilyje, tinkamai nustatyti pakrautos šlapios medienos svorio. Dėl to, kad krovinys buvo vežtas keliu, kuriuo išvis gali važiuoti tik aptarnaujantis transportas, neviršydamas bendros leistinos krovinio masė, pažymėtina, kad tam tikrą atsakomybę turėtų prisiimti ir leidimus vežti sunkesnius krovinius išduodanti Lietuvos transporto saugos administracija, nes pagal valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos prašymą davė leidimą važiuoti maršrutais, tarp kurių nurodytas ir šis kelias. Negali likti neįvertinta ir tai, kad D. K. yra jaunas, dirbantis, šeimą sukūręs ir jos išlaikymu besirūpinantis asmuo, vertinamas savo darbe ir nepadaręs kitų teisės pažeidimų; pernelyg griežtos nuobaudos skyrimas tokiam žmogui už tokio pažeidimo padarymą gali ne tik nepadėti įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslų, bet sužlugdyti asmenį finansiškai ir pasitikėjimo valstybės įstaigų neformaliu darbu prasme.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo šiuo atveju priimamas, atsižvelgus į D. K. neatsargią kaltę dėl šio administracinio nusižengimo padarymo, byloje nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes dėl masės viršijimo aplinkybių, jo teigiamai vertinamą asmenybę, D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Įvertinus visa tai, pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį jam skiriama 600 Eur bauda.
Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, siekiant sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, tuo pačiu užtikrinant, kad jis atsiskaitytų su valstybe, baudos mokėjimas išdėstytinas devynių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant D. K. kiekvieną mėnesį sumokėti po 100 Eur (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir paskirti jam 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) baudą;
administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 10 dalyje ir paskirti jam 560,00 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt eurų) baudą;
administracinį nusižengimą, numatytą ANK 454 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą;
administracinį nusižengimą, numatytą ANK 454 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam įspėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti šešiems mėnesiams, įpareigojant D. K. kas mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos sumokėti po 100 Eur. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 19106563182, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.