Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. skundą atsakovei Lietuvos banko Priežiūros tarnybai dėl rašto panaikinimo ir baudos paskyrimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 puntą, tai yra pripažinus, jog ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimo institutu, teisingai įvertino bylos teismingumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. dokumento dalį „Dėl baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą“ panaikinti ir skirti AB „Swedbank“ vadovui 5 792 Eur baudą pagal ATPK 172⁴ straipsnį. Pažymėtina, kad baudų skyrimas už ATPK numatytus pažeidimus yra nagrinėjamas pagal ATPK nustatytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką. Kadangi ieškovė šalis savo skunde įvardino ieškovu, atsakovu ir trečiuoju asmeniu, byla buvo perduota nagrinėti civilines bylas nagrinėjančiam teisėjui. Todėl teisėjas pagrįstai atsisakė priimti skundą, nurodydamas, kad jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje dalyvaujantys asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis.

Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 12 d. skundu prašė Lietuvos banką įpareigoti AB “Swedbank” pateikti jai išsamų atsakymą į jo 2016 m. liepos 5 d. prašymą ir skirti AB “Swedbank” vadovui už Lietuvos Respublikos teisės aktų nesilaikymą ir nepaisymą baudą, nurodytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁴ straipsnyje. Lietuvos banko priežiūros tarnyba 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga banko vadovui skirti baudos pagal ATPK 172⁴ straipsnį dėl praleisto termino atsakyti į ieškovės prašymą. Taip pat minėtame rašte buvo nurodyta, jog nesutikdama su šiuo Lietuvos banko atsakymu, ieškovė turi teisę per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovei pateikus skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-9136-815/2016 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nurodydamas, jog bylos dėl baudų už pažeidimus, numatytus ATPK, yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas neišaiškino pareiškėjai, jog pagal ATPK 292-293 straipsnius skundas turi būti paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną), tai yra nagrinėjamu atveju per Lietuvos banką. Todėl ieškovė pateikė savo skundą iš karto Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris pagrįstai atsisakė jį priimti ir tinkamai nurodė, į kurią instituciją ieškovė turi kreiptis.

Ieškovei išaiškintina, jog Lietuvos bankas, būdamas pagal ATPK 247² straipsnį įpareigotas nagrinėti ATPK 172⁴ straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, turėjo, spręsdamas dėl tikslingumo skirti banko vadovui baudą, šį klausimą išnagrinėti ne paprastu raštu, o priimdamas nutarimą pagal ATPK 286-287 straipsnių reikalavimus, taip pat turėjo tinkamai išaiškinti ieškovei šio nutarimo apskundimo tvarką. Vadovaujantis ATPK 249 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, pažymėtina tai, jog pagal BPK asmenims taip pat yra suteikta teisė apskųsti ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl pripažintina, kad net ir vertinant Lietuvos banko 2016 m. rugpjūčio 30 d. rašte nurodytą teiginį, jog nėra tikslinga skirti banko vadovui baudą pagal ATPK, kaip atsisakymą atlikti galimo administracinio teisės pažeidimo tyrimą, ieškovė vis tiek turi teisę pateikti skundą bendros kompetencijos teismui pagal ATPK 292 straipsnyje nustatytą tvarką, taip pat ir pagal ATPK 293 straipsnio nustatytą tvarką prašyti teismo atnaujinti apskundimo terminą. Tačiau šį skundą ieškovė turi pateikti per skundžiamą sprendimą priėmusią instituciją – Lietuvos banką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.