Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis E. G. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir nurodė, kad su L. L. yra pažįstami ne vienerius metus. Įvykio dieną jis susitiko su R. B., buvo lauke, paskui nuėjo pas A. A.. Ten buvo L. L., kuri tuo metu ten gyveno. Trumpam buvo užbėgusi ir G. M.. Visi virtuvėje gurkšnojo alų. Kai baigėsi alus, R. B. pasisiūlė nueiti į parduotuvę. Jis (kaltinamasis) padarė klaidą, kad nėjo kartu su juo. Tarp jo (E. G.) ir nukentėjusiosios L. L. kilo konfliktas. Iš pradžių jie visi gėrė alų, bet po to L. L. ėmė sakyti „ko tas (E. G.) čia vaikšto“. Ji vadino jį necenzūriniais žodžiais. Jis jai atgal sakė necenzūrinius žodžius. Mano, kad tuo metu jis buvo nemažai išgėręs. Kai esi išgėręs, visada jautiesi blaivas. Pripažįsta, kad sakė kaltinime nurodytus žodžius nukentėjusiajai. Paėmė jos telefoną, numetė į koridorių ant batų dėžės. Nukentėjusiajai netrenkė. Vaidindama, kad rėkia, verkia, ji nubėgo į kitą kambarį. Kambaryje vėl apsižodžiavo su ja. Nežino, kodėl ėjo paskui ją. Gal norėjo toliau bartis, nežino. Mano, kad nesudavė jai per veidą. Buvo girtas, gal ne viską gerai pamena. Gal ir galėjo suduoti jai delnu – neatmeta tokios galimybės. Galėjo suduoti dėl girtumo, bet tikrai nespyrė. Logiškai mąstant, jei vyras spirtų moteriai tiek kartų, tai nežino, kas būtų. Jis (E. G.) tikrai neturėjo jokios šakutės. Virtuvėje galėjo trenkti delnu L. L., bet tikrai jai nespyrė. Kai išgirdo rėkavimus, į tą kambarį atėjo A. A.. Paskui L. L. kvietė policiją. Gal ji turėjo antrą telefoną ir juo iškvietė policiją. Nenorėdamas konflikto, jis išėjo. Pernai ar užpernai buvo ją sumušęs – už tai atliko bausmę. L. L. vis ateina ir po langais rėkia, kad vis tiek jis sės į kalėjimą. Po įvykio praėjus maždaug 3 savaitėms, ėjo į parduotuvę ir sutiko nukentėjusiąją su S. Davė S. atsigerti alaus. Nukentėjusioji parodė mėlyną, grynai mėlyną ausį. Po 3 savaičių tokia mėlynė negalėjo būti. Nesutinka su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais. Jam į „Messenger“ yra atsiųsta žinutė, kad žmonės matė, kaip tas telefonas, kurį nukentėjusi nusipirko, buvo antrą dieną (po įsigijimo) sudaužytas. Čia jį nukentėjusioji užgauliodavo, o ne jis ją, atvirkščiai – su ja netgi pasisveikindavo. Gali atsiprašyti L. L., kad vyko žodinis konfliktas. Gyvena su drauge, yra dirbantis. Gyvena normalų gyvenimą. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

3. Teisiamojo posėdžio metu išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą (t. 1, b. l. 52), E. G. parodė, kad nežino, ar įraše užfiksuotas jo balsas. Neatsimena, ar buvo kambaryje tuo metu, kai L. L. kvietė pareigūnus.

4. Nukentėjusioji L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su E. G. yra pažįstama virš metų. Jis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, dėl to jis turi teistumą. Tik ponas išėjo iš kalėjimo – ir vėl prasidėjo smurtas. Tą dieną nuėjo iki brolių, ten buvo likę jos daiktai. Visi sėdėjo, gėrė alų. Atėjo E. G., R. B.. Kai baigėsi alkoholis, R. B. pasiūlė kaltinamajam eiti iki parduotuvės, nes žinojo, kad tarp jų (kaltinamojo ir nukentėjusiosios) gali įvykti konfliktas, bet kaltinamasis nėjo. Kol buvo R. B., buvo tylu ir ramu. Kai jis išėjo į parduotuvę – tada ir prasidėjo. Virtuvėje liko ji, G. M. ir kaltinamasis. Prasidėjo žodinis konfliktas. E. G. pasakė „aš už tave, žiurke, sėdėjau“. Virtuvėje stumdėsi su kaltinamuoju. Pagrindinis jai suduotas smūgis buvo už ausies. Ji pasiėmė telefoną, nes norėjo kviesti policiją, bet jis paėmė jos telefoną ir numetė. Jam pasakė „p*****, tu mano telefono nemėtysi“. Jis toliau šokinėjo, nuplėšė jai nuo kaklo grandinėlę. Ji nubėgo į kitą kambarį. Jai iš paskos atėjo E. G.. Tuo metu jai iš veido jau bėgo kraujas. Ar kraujas bėgo iš nosies, ar iš lūpos, nepamena. Ji sėdėjo ant lovos, kai E. G. atėjo į kambarį. Jis jai spyrė. Ji dengėsi veidą. Jis spyrė kažkaip priekiu, turbūt pėda (rodo į priekinę pėdos dalį). Tikrai ne 1-2-3 kartus spyrė. Ir vėl buvo spyris. Jis atsinešė iš virtuvės šakutę. Ji pradėjo rėkti, tada atsikėlė ir iš kito kambario atbėgo A. A.. E. G. pastūmė A. A. ir spyrė jai į veidą. Negali pasakyti, kiek tiksliai kartų E. G. jai spyrė. Tuo metu G. M. slėpėsi balkone. Kai ji (nukentėjusioji) iškvietė pareigūnus, E. G. pabėgo. Jei jis būtų nekaltas, jis būtų nepabėgęs. Ligoninėje buvo apžiūrėta. Kaltinamasis jai padarė mėlynę dešinės ausies srityje. Jos veidas pradėjo mėlynuoti. Yra pareiškusi civilinį ieškinį. Šiuo metu ji negali gyventi be vaistų – jai depresija, nervai. Blogai miega naktimis. Išeina iš darbo, nes toje pačioje įmonėje įsidarbino kaltinamasis. Negali būti toje pačioje patalpoje su juo. Grandinėlę susitvarkė, bet jos telefonas yra sudaužytas. Tyrėja pridėjo prie bylos dokumentus, gautus iš telefonų salono. Telefono neremontuos.

5. Liudytojui A. A. teisiamojo posėdžio metu davus parodymus, L. L. parodė, kad A. A. išmušė E. G. šakutę, sakė „ką čia išsidirbinėjate“. E. G. nustūmė A. A. ir šoko prie jos. Realiai ji negali pasakyti, kur jis spyrė, laikė užsidengusi veidą. Tikrai buvo spyriai, bet negali pasakyti, kiek jų buvo. Tada ji čiupo telefoną ir paskambino policijai.

6. Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiosios L. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. gegužės 22 d., apie 9 val. 30 min., ji buvo bute esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Buvo ji, G. M., A. A. ir visi gėrė alkoholį. Tuomet, apie 10 val. 40 min., atėjo E. G. kartu su savo draugais. Jie visi dar gėrė alų. Du asmenys, kurie buvo atėję su E. G., išėjo į „Maxima“ alaus. E. G. pradėjo šaukti jos atžvilgiu, jis šaukė žodžius „suka, tu nevaikščiosi savo kojomis šioje žemėje, nes aš už tave turėjau sėdėti“ ir ranka jai trenkė vieną kartą per veidą, toliau, suėmęs ją už kaklo, pastūmė, tuo pat metu toliau tampė už drabužių, nutrūko grandinėlė. Ji apie 11 val. 10 min. bandė skambinti pagalbos telefonu 112, bet nespėjo nieko pasakyti, nes E. G. ranka čiupo iš jos mobiliojo ryšio telefoną ir jį metė į koridoriaus sieną. Jos mobiliojo ryšio telefonas sudužo. Tuomet ji, ištrūkusi iš E. G. rankų, bėgo į kitą kambarį. Girdėjo, kad G. M. sušuko, kad „taip daryti negalima“ ir matė, kad ji bėgo pasislėpti į balkoną. Kitame kambaryje, sėdint ant lovos, iš karto atbėgo ir E. G., kuris jai spyrė koja į veidą, viso spyrė ne daugiau 6 kartų, pataikė visus kartus, o ji vos spėjo užsidengti rankomis savo veidą nuo tų smūgių. Ji nuo pataikytų smūgių pradėjo rėkti ir tada matė, kad E. G. rankose yra šakutė. Tuo metu į kambarį atbėgo A. A., kuris trenkė E. G. per ranką, kurioje buvo šakutė, kuri po smūgio nukrito ant grindų. Ji sėdėjo veidą užsidengusi ir verkė, bijojo pajudėti. Ji matė, kad E. G. nustūmė nuo savęs A. A. ir atsisukęs į ją, jai dar sykį spyrė koja tris kartus, pataikė jai į veidą, galvos dešinį šoną, kur yra dešinė ausis ir tuo metu kaip tik į butą įėjo tie du kiti vyrai, kurie buvo išėję pirkti alaus. Tai pamatęs, E. G. pabėgo į virtuvę. Tie vyrai, kaip girdėjo, liepė atiduoti ar paduoti E. G. jos mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo numestas koridoriuje. Jie patys ir atnešė jai jos mobiliojo ryšio telefoną, o tada ji, jiems dar esant, iškvietė policijos pareigūnus. E. G. pabėgo. Smurto metu ji negalėjo pabėgti, nes labai bijojo, taip pat išėjimo durys buvo kitoje pusėje nuo jų buvimo vietos. Kai jai buvo suduodami smūgiai, spyriai, tikrai skaudėjo, jautė fizinį skausmą. E. G. išėjus iš įkalinimo vietos, ji jo pastoviai bijo, neina iš namų viena, nes bijo jį sutikti. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis jos atžvilgiu smurtavo. Dėl šio nusikaltimo jai padaryta turtinė žala, t. y. sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas, kurio vertė yra 189 Eur, nutraukta grandinėlė, kurios vertė – 20 Eur (t. 1, b. l. 27-29).

7. Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad nuo birželio 24 d. negyvena Ukmergėje, todėl neigia E. G. paaiškinimus, kad po įvykio jis buvo ją sutikęs prie parduotuvės.

8. Teisiamojo posėdžio metu išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą (t. 1, b. l. 52), nukentėjusioji L. L. parodė, kad jame užfiksuotas E. G. balsas. Tai buvo pirmas kvietimas, kai jis atėmė telefoną.

9. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 55), L. L. parodė, kad vaizdo įraše matyti sėdintys R. B. ir kitas asmuo, su kuriuo E. G. atėjo į butą. To asmens tuo metu, kai E. G. prieš ją smurtavo, bute nebuvo. Kai E. G. būna blaivus, jis yra kaip žmogus, bet išgėręs jis iš karto ją puola, gal nevaldo savęs. Prieš tai E. G. jos atžvilgiu smurtavo, nes ji gynė jo buvusią sugyventinę G. M.. Kai ji (nukentėjusioji) grįždavo iš darbo, bijodavo viena vaikščioti, nes E. G. ją užgauliodavo. Jei E. G. būdavo girtas, visai negalėdavo praeiti pro jį.

10. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus civilinius ieškinius, L. L. nurodė, kad prašo priteisti iš E. G. 189 Eur už telefoną. Likusi suma – grandinėlės vertė, bet šioje dalyje ieškinio atsisako, nes grandinėlę susitvarkė. Kaltinamasis metė jos telefoną į sieną, dužo visas ekranas. Ji telefonu nesinaudoja. 2022 m. sudarė sutartį su įmone „Tele2“ ir įsigijo mobiliojo ryšio telefoną. Juo pradėjo naudotis iškart. Kol telefonas nebuvo atimtas iš jos rankų, tol juo naudojosi. Reiškia civilinį ieškinį visai telefono sumai – 189 Eur. Negali naudotis telefonu, todėl prašo priteisti visą sumą. Tyrėja jai sakė telefono nenešti remontuoti, todėl laikė jį dėžutėje. Telefono neremontuos. Kaltinamasis galėjo su ja kalbėtis, tartis, juk kiek kartų buvo ją sutikęs, kai ėjo į darbą. Kai jis ją sutinka, sveikinasi. Jis visiems pasigyrė, kad byla yra nutraukta. Bijo kaltinamojo, nes jis yra neprognozuojamas žmogus. Palaiko ieškinį ir prašo priteisti iš E. G. 200 Eur neturtinę žalą. Jai buvo skausmai, pirko vaistus, tuo metu nedirbo. Pirko tepalą „911“ nuo mėlynių, vaistus – Ibupromą, Ibuprofeną, nuo miego net pirko vaistų. Pirmas 4 naktis net Ukmergėje nebuvo, jai iš Ukmergės reikėjo išvykti dėl E. G.. Ir dabar nemiega naktims, geria antidepresantus. Buvo užsirašiusi pas psichiatrą, bet pirmą sykį ji susirgo, o tada susirgo gydytojas. Lankėsi ir pas psichologę. Pas ją buvo atvykusi paramedikė, o šiaip pati lankosi pas psichologę. Nenori, kad pas ją knygutėse būtų išrašai apie vizitus pas psichologus ar psichiatrus.

11. Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad skaitė knygą ir užmigo. Išgirdo, kaip kitame kambaryje šaukia E. G. ir L. L.. Buvo dar mieguistas, kai atėjo į kambarį. Tuo metu L. L. stovėjo, jai iš lūpos truputį bėgo kraujas. E. G. ir nukentėjusioji L. L. stovėjo vienas prieš kitą, kaltinamasis rankoje turėjo šakutę, gal ja norėjo durti L. L.. Jis dūrė su šakute jai, bet nežino, ar įdūrė. Abu susistumdė. Jis (liudytojas) išmušė šakutę E. G. iš rankų, ji nukrito prie spintos. Matė, kaip jis trenkė jai (nukentėjusiajai) į veidą. Matė ir tai, kad jis kilnojo koją. Tiksliai nematė, ar E. G. spyrė, bet tikrai matė, kaip jis kilnojo kojas. Nepamena, ar nukentėjusioji buvo pargriuvusi, jis (liudytojas) buvo ką tik pakilęs iš miegų. Kitą dieną nukentėjusiajai buvo kažkas mėlyna, sumušimas. Įvykio metu L. L. galėjo ir sėdėti. E. G. smūgiavo į pilvo sritį, negali pasakyti, į kurį šoną.

12. Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad užėjo į tą butą eidama iš mamos. Iš pradžių E. G. nebuvo, jis atėjo vėliau ir sukonfliktavo su L. L.. Nepamena, dėl ko jie sukonfliktavo, reikia remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

13. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos G. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos su L. L. metu jos duoti paaiškinimai (t. 1, b. l. 72-74, t. 1, b. l. 129-132). Apklausos metu liudytoja parodė, kad ji užėjo pas A. A. į butą. Ten rado L. L. ir A. A.. Atėjo E. G., jis buvo vienas. Tačiau ji tuose namuose nepasiliko, tarpduryje su E. G. prasilenkė, pasisveikino ir viskas. Ar L. L. buvo sumušta, ar ne, kai ji atėjo, nežino, nematė jos, tik žinojo, kad ji gyvena pas A. A.. Jokio konflikto nematė, jokiose išgertuvėse nedalyvavo. Akistatos su L. L. metu liudytoja G. M. nurodė, kad, būdama pas A. A., kartu su juo ir L. L. vartojo alų. Į butą atėjo E. G. su dviem savo draugais, tada visi kartu virtuvėje vartojo alkoholį. Kai pasibaigė alkoholis, E. G. draugai nuėjo į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Bute pasiliko ji, L. L., A. A. ir E. G.. A. A. buvo nuėjęs miegoti, tai realiai jie liko trise. E. G. pradėjo pulti L. L., sakydamas „žiurke, aš už tave sėdėjau 4 mėnesius“, tada L. L. jam atsakė „jeigu aš žiurkė, tai tu p******“, tada E. G. griebė L. L. už kaklo ir pasakė „tu šioje žemėje savo kojomis nevaikščiosi“. Ji (liudytoja) išsigando to, kas vyksta, pasakė „E., negalima taip kalbėti“, tuo metu išbėgo į balkoną ir pasislėpė, nes E. G. ji bijojo, nes jis ne kartą buvo ją sumušęs. Kas vyko kambaryje, nematė, iš balkono išėjo tik tada, kai sugrįžo E. G. draugai.

14. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino ir nurodė, kad E. G. nebijo. Tame bute yra du kambariai. Ten, kur miegojo A. A., yra balkonas. Kai ji išėjo iš balkono, L. L. buvo truputį kruvina. Nepamena, ar kambaryje buvo E. G.. Prieš jai (liudytojai) išeinant į balkoną, L. L. nebuvo kruvina. Kodėl ji (liudytoja) išbėgo į balkoną, nežino. E. G. tik pasakė „tu, žiurke, nevaikščiosi savo kojomis“, o L. L. pasakė jam „tu – p******“. Ar kaltinamasis nutraukė jog grandinėlę, nematė,

15. Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su E. G. atėjo į butą ir jie ten išgėrinėjo. Ar buvo L. L. bute, nematė. Kai antrą kartą atėjo iš parduotuvės, tik tada pamatė, kad L. L. išėjo iš kambario.

16. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad su E. G. susitiko daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Į kiemą išėjo A. A., jie jo paklausė, ar gali užeiti, jis turėjo alaus, gal 6 skardines, po 0,5 l talpos. A. A. pakvietė juos į vidų, bute buvo A. A. ir L. L., tačiau L. L. nebuvo prie jų kambaryje, ji buvo kitame kambaryje. L. L. kartu su jais alkoholio nevartojo, gėrė trise, t. y. jis, E. G. ir A. A.. Išgėrus šį alų, nuėjo į parduotuvę nupirkti dar, bute pasiliko E. G., A. A. ir L. L., buvusi kitame kambaryje. Parduotuvėje užtruko gal apie 20 minučių, atėjus atgal į butą, pasirodė L. L., kuri buvo apsiverkusi. Jos paklausė, kas atsitiko, ji jam pasakė „tas gi primušė“, kalba ėjo apie E. G.. Ant L. L. sumušimo žymių nepastebėjo, tik pamatė kraujo dėmę ant jos striukės. E. G. greitai pasišalino iš buto, jis ir pats nelabai suprato, kas čia įvyko (t. 1, b. l. 77-78).

17. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas nurodė, kad iš pradžių jie buvo trise. L. L. tik vėliau atėjo, kai jis antrą kartą grįžo iš parduotuvės. E. G. gražiai elgėsi. Kai grįžo iš parduotuvės antrą kartą, L. L. atėjo apsiverkusi, sakė, kad ją primušė E. G.. Ant jos kūno ar veido nematė jokių grumtynių pėdsakų, tik ant striukės buvo lyg kraujo dėmė. Vadinasi, kad ji prieš tai buvo bute, bet jos nematė. Jam grįžus iš parduotuvės, E. G. bute nebuvo. Vėliau atvažiavo pareigūnai. Iš buto jis (liudytojas) išėjo tada, kai pareigūnai buvo bute.

18. Specialistas R. Laurinavičius teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dalis nukentėjusiosios sužalojimų nebuvo įvertinti, nes neaišku, kas tai yra. Esmė yra ta, kad gydytojas turi aprašyti sužalojimus – taip jie (specialistai, ekspertai) yra mokomi. Sužalojimai yra tada, kai bent jau yra minkštųjų audinių pažeidimai, kraujosruva, žaizda, kaulų lūžiai, plyšimai ir pan. Šiuo atveju buvo gydytojos parašymas, jog yra sumušimas, tačiau niekas nepaaiškinta. To negalima vertinti kaip sužalojimo. Tinkamai aprašytas tik vienas sužalojimas. Tikėtina, kad jis padarytas pėda. Šitame sužalojime neatsispindi požymiai, kad būtų galima identifikuoti daiktą. Tai yra daiktas, priklausantis kietų, bukų daiktų kategorijai. Tai galėtų būti kumštis, pėda. Kraujosruvos priklauso nuo dydžio ir storio. Gali laikytis 2-3 savaites. Per porą savaičių kraujosruvos išnyksta. Jos išnykimas gali užsitęsti ir ilgiau. Būna ir mėnesį matomos, kol pasišalina. Pagal tai, kaip gydytojas rašė, kad ji geltonuojanti, reiškia, kad ji nėra šviežia, todėl galėjo būti padaryta įvykio metu.

19. Iš apžiūros protokolo matyti, kad specialistas R. Laurinavičius medicininių dokumentų apžiūros metu nurodė, kad L. L. nustatyta 8x3,5 cm dydžio kraujosruva už dešinės ausies, padaryta paveikus kietu, buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Gydytojos nurodyti sumušimai veido dešinėje, krūtinės šonuose, nugaros kairėje pusėje, dauginiai pilvo dešinėje pusėje, neįvardijus jų medicininiais terminais (minkštųjų audinių patinimas, kraujosruva, nubrozdinimas ar kt.), sužalojimais nevertinami (t. 1, b. l. 50-51).

20. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, kad jo trukmė 2,13 min. Girdimas telefono garso signalas, moteriškas balsas pasako „vienas vienas du“. Fone girdisi garsiai kalbančio vyriškio balsas. Vyras sako „ko tau kiti nesako, a, savo namų n***** neturėjai“, taip pat girdisi moters rėkimas, triukšmas. Moteriškas balsas pasako „norėčiau policijos pareigūnų“ <...> fone pasigirsta vyriškas balsas, griežtu tonu sakantis „ko dar nori, ko dar nori“, girdisi kitas vyriškas balsas. Fone girdisi žodžiai „sudaužė“, „koks tau skirtumas“, „ko dar ieškai“ (t. 1, b. l. 52-54).

21. Iš L. L. pareiškimo matyti, jog nurodė, kad nuėjo iki A. pasiimti savo lagamino. Atėjo trys asmenys, tarp kurių buvo E. Kol buvo daugiau žmonių, jis tylėjo, nieko nesakė. Du išėjo iki parduotuvės, E. liko ir tada pradėjo ją pulti už tai, kad buvo sulaikytas keliems mėnesiams dėl tokio pat smurto. Jis pradėjo grasinti, mušti ją, ji puolė kviesti policiją. Jis tuo metu atėmė telefoną ir metė jį į koridorių, jis (telefonas) skilo. Tada ji nuėjo į kambarį ir jis atėjo, pradėjo spardyti ją, kol ji surėkė. Atbėgo A., pamatė, kad E. norėjo durti šakute į šoną, išmušė šakutę iš rankų ir bandę atitraukti, bet E. A. pastūmė ir priėjęs tris kartus įspyrė į veidą (t. 1, b. l. 8-10).

22. Iš L. L. pateikto 2023 m. birželio 12 d. gydytojo išrašo matyti, kad jai nustatytas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. L. L. nurodė, kad šiuo metu jai skauda apie dešinę ausį, skausmas plinta į dešinę pakaušio sritį. Objektyvi būklė: dešinės ausies hematoma 8 x 3,5 cm, jau pradėjusi geltonuoti (t. 1, b. l. 46).

23. Iš L. L. pateikto ambulatorinio 2023 m. gegužės 22 d. apsilankymo aprašymo matyti, kad apžiūros metu matomi sumušimas dešinėje veido pusėje, krūtinės šonuose, nugarinėje dalyje kairėje pusėje, taip pat matomi daugybiniai sumušimai pilvo dešinėje pusėje (t. 1, b. l. 48).

24. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūnų „Body” kameromis užfiksuota, kaip policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, bute juos pasitiko A. A., L. L. bei G. M.. Paklausus, kas čia įvyko, A. A. atsakė „L. buvo spyrimas“, o L. L. nurodė „G. paleistas iš kalėjimo, sėdo dėl manęs, nes mes turėjome su juo ikiteisminį tyrimą“. A. A. sako „tik įėjo, b*****, galvojau žmoniškai pašnekės, šubak“. L. L. toliau pasakoja „iš kojų į veidą spyrė ir grandinėlė nuskrido, net neliečiau, bandė durti iš šakutės, šakutė kažkur ten nuskrido“. Policijos pareigūnui paklausus, kur L. L. buvo pataikyta, ji atsakė „iš kojos tai tiesiai į veidą, va jaučiu, kaip veidas tinsta, grandinėlę va nuo kaklo nuplėšė“. L. L. taip pat parodė pareigūnams mėlynę ant rankos ir patvirtino, jog tai nuo E. G. spardymo. A. A. sako „atgyniau biški“. Vėliau L. L. dar kartą patvirtino, kad E. G. ją spardė (t. 1, b. l. 55-59).

25. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

27. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies, nurodydamas, kad sakė nukentėjusiajai kaltinime nurodytus žodžius „suka tu, nevaikščiosi savo kojomis šioje žemėje, nes aš už tave turėjau sėdėti“ bei virtuvėje sudavė jai delnu, tačiau E. G. neigė visus kitus kaltinime jam inkriminuotus veiksmus ir tvirtino, kad tikrai nespyrė L. L.. Nepaisant to, kad kaltinamasis savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą nepripažino, E. G. kaltę neginčijamai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto paaiškinimai, apžiūrų protokoluose užfiksuotos aplinkybės.

28. Gretinant tarpusavyje L. L. parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu, matyti, kad jie yra nuoseklūs ir esminėmis aplinkybėmis sutampa tarpusavyje, t. y. L. L. iš esmės nuo pat pareiškimo apie nusikalstamą veiką pateikimo analogiškai aiškino visas įvykio aplinkybes. Iš jos pareiškimo, parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, taip pat iš policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog, vykstant išgertuvėms, po to, kai liudytojas R. B. ir dar vienas bute buvęs asmuo išėjo į parduotuvę, E. G. ėmė jos atžvilgiu priekaištauti už tai, kad dėl nukentėjusiosios sumušimo jis privalėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, po ko jis virtuvėje trenkė ranka jai vieną kartą per veidą, po to suėmė ją už kaklo ir pastūmė, tampė už drabužių, nutraukė nuo kaklo grandinėlę, o jai pabėgus į kitą kambarį, E. G. atsivijo L. L. ir jai, sėdinčiai ant lovos, maždaug šešis kartus spyrė koja į veidą, bandė durti jai šakute, tačiau į kambarį atbėgęs liudytojas A. A. išmušė jam šią šakutę iš rankų, po ko E. G. vėl tris kartus spyrė jai koja į veido ir galvos dešinės pusės sritis. Aptartus nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos G. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, bei jos paaiškinimai akistatos su L. L. metu, iš kurių matyti, jog, E. G. draugams išėjus į parduotuvę pirkti daugiau alkoholio, kaltinamasis pradėjo pulti nukentėjusiąją, priekaištaudamas, kad dėl jo sumušimo turėjo atlikti keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Liudytoja nurodė mačiusi, kaip kaltinamasis E. G. suėmė L. L. už kaklo ir sakė, kad ji savomis kojomis šioje žemėje nevaikščios. G. M. taip pat nurodė, kad viso įvykio nematė, nes pasislėpė balkone, o iš jo išėjusi ji matė kruviną L. L., nors, prieš liudytojai pabėgant į balkoną, nukentėjusioji nebuvo kruvina.