- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-167-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00266-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- V. F.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei V. F., trečiajam asmeniui bankui Swedbank AB dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos teismo, sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. R. 2013-01-04 pateiktu ieškiniu atsakovei V. F., prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-13534-55/2006 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2 punktą, nustatant, jog atsakovė V. R. (F.) ir R. R. kreditą AB bankui „Hansabankas“ pagal kredito sutartį Nr.223/01-V grąžina lygiomis dalimis iki visiško kredito grąžinimo tokiu būdu: V. R. (F.) ir R. R. iki einamo mėnesio 25 dienos savarankiškai sumoka po 1/2 dalį kredito grąžinimo bei paskaičiuotų palūkanų dalį pagal banko pateiktą grafiką tiesiogiai AB bankui „Hansabankas“. Paaiškino, kad sutartimi šalys buvo susitarusios, jog kreditą bankui jie grąžina lygiomis dalimis, kadangi sutartis buvo sudaryta ieškovo vardu, atsakovė iki einamojo mėnesio 25 d. įsipareigojo sumokėti ieškovui R. R. 1/2 dalį kredito grąžinimo bei priskaičiuotų palūkanų dalį pagal banko pateiktą grafiką į nurodytą ieškovo sąskaitą banke, tačiau nuo 2011-01-01 atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, iki einamojo mėnesio 25 d. 1/2 dalies kredito ir palūkanų ieškovo sąskaitą neperveda, o į ieškovo pretenziją nurodė, kad prievolių nevykdys. Neteisėti atsakovės veiksmai neleidžia ieškovui tinkamai vykdyti sutarties bankui. Atsakovė V. F. 2013-01-29 pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, visas kreditines įmokas jam sumokėjo 2010-13-31. Trečiasis asmuo - šalių kreditorius Swedbank AB atsiliepimu į ieškinį neprieštaravo, kad įsipareigojimus pagal skolos perkėlimo sutartį lygiomis dalimis vykdytų ieškovas ir atsakovė, t.y. kad būtų užtikrinta, jog suėjus kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų mokėjimo ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminams, kredito gavėjo sąskaitoje, esančioje banke, būtų reikiama lėšų suma mokėjimams atlikti, tačiau prieš kreditorių Swedbank AB ieškovas ir atsakovė turi išlikti atsakingi solidariai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir išieškojo iš ieškovo R. R. 31,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas sprendė, jog net konstatavus, kad atsakovė sutartį pažeidė iš esmės, ieškovo tariamai pažeistos teisės jo ieškinyje prašomu būdu iš esmės negalėtų būti apgintos. Teismo vertinimu, ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes jo prašomas sutarties vykdymo tvarkos pakeitimas iš esmės apsunkintų šalių prievolės realizavimą ir tuo pažeistų kreditoriaus interesus. Ieškovo ir atsakovės susitarimas kreditą pagal paskolos sutartį grąžinti lygiomis dalimis nepanaikino šalių solidarios atsakomybės kreditoriaus atžvilgiu. Esamoje padėtyje solidarios šalių atsakomybės nepanaikintų ir ieškovo ieškiniu prašomas mokėjimo būdo pakeitimas: ar atsakovės mokėjimai būtų atlikti į ieškovo sąskaitą, iš kurios kreditorius pagal kredito (skolos perkėlimo) sutartį sumas periodiškai nusirašo, ar į kitą banko surenkamąją sąskaitą, šalių atsakomybė kreditoriaus atžvilgiu vis tiek būtų solidari. Siekdamas tinkamo sutarties vykdymo, kreditorius galimai galėtų realizuoti reikalavimo teisę į atsakovę remdamasis sutarties šalies išlygtu skolininko prievolės vykdymo trečiojo asmens naudai institutu (CK 6.691 str.), tačiau prievolės vykdymas būtų apsunkintas ir suvaržytų kreditoriaus teisių gynimo galimybes, kylančias iš tiesioginės ieškovo ir kreditoriaus sutarties bei iš atsakovės ir kreditoriaus laidavimo sutarties. Teismas sutiko su trečiojo asmens Swedbank AS atsiliepime nurodytu argumentu, jog sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiojo asmens – kreditoriaus sąskaita. Padaręs šias išvadas, teismas sprendė, jog vien ta aplinkybė - ar atsakovė pažeidė prievolę (nemokėjo į ieškovo sąskaitą dalies kredito sumų) ar ne, iš esmės negali nulemti ieškovo R. R. ieškinio patenkinimo. Todėl teismas netyrė aplinkybės, ar atsakovė prievolę įvykdė ar ne, ir šiuo klausimu nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų ir bylos medžiagos ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad, pakeitus ieškovo ir atsakovės tarpusavio prievolių vykdymo tvarką, nepagrįstai būtų suvaržytos kreditoriaus teisės. Ieškovas neprašė teismo panaikinti solidariosios prievolės, o prašė tik pakeisti solidariosios prievolės vykdymo tvarką, t. y. pakeisti sutarties punktą tam, kad galėtų tinkamai vykdyti prievolę bankui ir kad tas vykdymas nepriklausytų nuo atsakovės valios. Teismas nesiaiškino, ar nėra pažeidžiamos ieškovo R. R. teisės, kadangi šiuo metu pagal minėtą sutartį jis privalo bankui mokėti įmokas už save bei V. F., priešingu atveju, bankas nutrauktų sutartį.
2. Teismas net nevertino sutarties pažeidimo fakto iš atsakovės pusės, o kreipė dėmesį išimtinai tik į kreditoriaus interesus, gindamas juos net prieš kreditoriaus valią (nors kreditorius to net neprašė), tuo viršydamas savo įgaliojimus ir pažeisdamas ieškovo teises.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Paaiškino, kad pagal šalių susitarimą santuokos nutraukimo sutartyje atsakovė turi šalių susitarimu atitinkamą įmoką įnešti į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių tarpusavio susitarimu mokamų įmokų Bankas nekontroliuoja. Be to, dviejų sąskaitų prie paskolos įmokų nurašymo, priskirti nėra techninės galimybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms ( vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt. ) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą byloje pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio mėn. 7 d. teismo sprendimu patvirtintą ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.2 punktą, nurodo tokią aplinkybę, kaip atsakovės nevykdymas prisiimto įsipareigojimo - iki einamo mėnesio 25 dienos pervesti į ieškovo banko sąskaitą 1/2 dalį kredito bei priskaičiuotų palūkanų pagal kredito sutartį. Reikšdama tokį reikalavimą, šalis turi pateikti įrodymą, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios buvo palyginant su tomis, kurios buvo sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir dėl to sutartis turi būti pakeista. Kadangi sutarties sudarymo metu atsakovė buvo tik įsipareigojusi pervesti į ieškovo banko sąskaitą priskaičiuotas kredito grąžinimo sumas, šis įsipareigojimas nėra pakeistas, tik atsakovė jo nevykdo, todėl ši aplinkybė yra pagrindu ieškovui kreiptis dėl priverstinio patvirtintos sutarties vykdymo.
Pareikštas reikalavimas – pakeisti sutartį taip, kad atsakovė įsipareigotų sumokėti kredito grąžinimo ir priskaičiuotų palūkanų dalį tiesiogiai bankui, neturės įtakos sudarytos sutarties esmei, tuo nebus apgintas ieškovo interesas, kad atsakovė savo lėšomis dalinai grąžintų buvusią abiejų sutuoktinių skolą bankui. Siekdama teismo patvirtintos sutarties pakeitimo, šalis turėtų nurodyti, kokia jo teisė ar teisėtas interesas pažeidžiamas patvirtinta sutartimi. Tai, kad sutarties pakeitimas pagal ieškovo reikalavimą neužtikrins ieškovo teisės mokėti bankui tik dalį kredito, t.y. ½ kredito ir palūkanų, leidžia daryti išvadą, kad toks pakeitimas nesukels teisinių pasekmių, kokių siekia ieškovas, reikšdamas reikalavimą, todėl jo teisė mokėti tik dalį kredito bankui nebus apginta, dėl to reikalavimas negali būti tenkinamas, jis yra formalus. Įpareigojus atsakovę vykdyti dalį paskolos gražinimo prievolės bankui, tuo nebus užtikrinta, kad atsakovė prievolę vykdytų tinkamai. Pripažinus, kad kreditorius gali siekti prievolės įvykdymo iš kiekvieno iš buvusių sutuoktinų atskirai, tuo būtų pakeista kredito sutartis. Reiškiamu reikalavimu ieškovas iš esmės siekia kredito sutarties pakeitimo, numatant pareigą ne tik jam bet ir atsakovei, grąžinti kreditą, o toks pakeitimas, nesant kreditoriaus sutikimo, nėra galimas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad , net konstatavus, jog atsakovė sutartį pažeidė iš esmės, ieškovo tariamai pažeistos teisės jo ieškinyje prašomu būdu iš esmės negalėtų būti apgintos, yra pagrįsta.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis prašė pakeisti solidariosios prievolės vykdymo tvarką, tačiau toks reikalavimas yra ne vykdymo tvarkos pakeitimu, o kredito sutarties esmės pakeitimu. Atleidimas ieškovo nuo pareigos grąžinti dalį paskolos, būtų kredito sutarties pakeitimu. Ieškovas turi reikšti ieškinį ne dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, o dėl kredito sutarties pakeitimo, siekdamas, kad jo pareiga kreditoriui būtų sumažinta, t.y. jis nebūtų atsakingas už dalį paskolos grąžinimo. Kadangi šioje byloje reiškiamu ieškiniu jis turi tikslą, kad būtų pakeista kredito sutartis, reikalavimas atmestas pagrįstai, nes tokiu būdu – nereiškiant ieškinio kreditoriui, negali būti keičiama kredito sutartis.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.