Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-152-800/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-27
Bylos Nr.
1-152-800/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40304-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-152-800/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40304-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.1; 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.3.4.1; 2.3.4.6;2.3.4.7.2.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 27 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,dalyvaujant prokurorui R. Juškevičiui,kaltinamajam R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2024 m. spalio mėn. 10 d. apie 20.15 val. bendrabučio, esančio Alytaus m., (duomenys neskelbtini), kambaryje, gulinčiam lovoje L. Č. tyčia kumščiais sudavė ne mažiau keturių smūgių į veido ir dešinės pusės šonkaulių sritis, tokiu būdu nukentėjusiajam L. Č. padarė odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelio srityje, dešinės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžimus, krūtininio IV ir juosmeninio II slankstelių kūnų I laipsnio kompresinius lūžimus, taip L. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžimų, krūtininio IV ir juosmeninio II slankstelių kūnų I laipsnio kompresinių lūžimų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. G. kaltę pripažino iš dalies, t. y. kad vieną kartą, dešinės rankos delnu, į dešinę veido pusę, sudavė smūgį nukentėjusiajam. Daugiau smūgių nesudavė. Nuo suduoto smūgio jis nukrito ant žemės. Nukentėjusysis nuo suduoto smūgio nugriuvo šonu ant žemės. Ant kurio šono nugriuvo nežino. Sudavęs jam smūgį nuėjo toliau gerti alaus. Pas nukentėjusįjį tą vakarą nebuvo užėjęs. Gulinčiam jam smūgių nesudavė. Ankščiau konfliktų su juo nebuvo. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Sutinka atlyginti padarytą žalą. Nežino, kodėl nukentėjusysis apkaltino, kad jam gulinčiam sudavė smūgius į šonkaulius. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Įvykio dieną buvo neblaivus, buvo išgėręs 3-4 „bambalius“ alaus. Toks alkoholio kiekis netrukdo atsiminti visų įvykio aplinkybių. Nukentėjusiajam kompensavo žalą už smūgį į veidą. Apie šonkaulius su juo nekalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjusysis L. Č. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną buvo pas kaimyną V. P.. Išgėręs su juo alaus koridoriumi ėjo namo į savo kambarį. Tuo metu pas kaimynę A. Š. buvo atėjęs R.. Kaimynė M. kažkur pasidėjo savo raktus ir jų nerado, todėl R. jį apkaltino jų vagyste, ir jam sudavė. Dėl smūgio jis „atsijungė“. Atsimena kaip ėjo koridoriumi iki savo kambario, o kas buvo po smūgio neatsimena. Nežino, kaip nuėjo iki savo lovos. Įvykio dieną buvo išgėręs du butelius. Sąmonę prarado nuo smūgio į veidą. Smūgį į veidą sudavė R.. Atsibudo lovoje, jautė skausmą dešinėje pusėje, šonkaulių srityje. Jam buvo pradurti plaučiai ir sulaužyti du šonkauliai. Kaimynai vakare iškvietė greitąją pagalbą dėl skausmo. Jį sužalojo R., nes jis niekur anksčiau nebuvo nukritęs. Pareiškimą dėl susitaikymo pasirašė, nes R. norėjo susitaikyti, kad būtų nutraukta baudžiamoji byla. Jam pasidarė jo gaila. Jis pažadėjo duoti 100 eurų. Šiuo metu davė 50 eurų. Pasirašė pareiškimą dėl susitaikymo, jie abu susitaikė, jam už viską atleido.

Nukentėjusiojo L. Č. parodymams esant prieštaringiems, teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis paaiškino, kad : 2024-10-10 apie 20.00 val. jis iš kaimyno V. P., gyvenančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo koridoriumi ėjo į savo namus (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Tame pačiame koridoriuje stovėjo kaimynės A. Š. ir dar viena nepažįstama. Abi moterys jį kaltino naujos kaimynės raktų vagyste, jis joms atsakė, kad neėmė jokių raktų. Tada jis nuėjo į savo namus, t. y. kambarį (duomenys neskelbtini) ir atsigulė į lovą. Namuose buvo vienas. Namų durų neužrakino. Maždaug po 10 minučių, apie 20.10 val. pas jį į namus, nes durys buvo atrakintos, atėjo jo pažįstamas R. G., kuris dažnai ateina į svečius pas A. Š.. R. G. atėjęs į jo kambarį, nieko jam nesakęs, jam gulinčiam lovoje, abiejų rankų kumščiais sudavė smūgius į veido sritį ir į dešinį šoną. Kiek smūgių sudavė nežino, bet buvo suduota keletą kartų. R. G., jam sudavęs smūgius, išėjo iš jo kambario. Dėl R. G. suduotų jam smūgių, jis jautė fizinį skausmą. Jis neatsimena, ar įvykio metu jam R. G. ką nors sakė. Kaip tiksliai išsikvietė medikus, jis neatsimena. Kiek jam sakė gydytojas, jam sulaužyti du šonkauliai dešinėje pusėje ir pradurtas plautis. Dėl R. G. suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-9).

Papildomos apklaustos metu nukentėjusysis L. Č. parodė, kad ankstesnių savo parodymų laikosi, tik papildomai nurodė, kad grįžęs į savo kambarį (duomenys neskelbtini), atsigulė į lovą. Namuose buvo vienas, durys buvo uždarytos, bet atrakintos. Maždaug po 10-15 minučių, kai jis jau buvo pradėjęs snausti, staiga pajuto jam kumščiais suduodamus smūgius į veido sritį ir dešinės pusės šonkaulių sitį. Smūgius jam sudavė abejomis rankomis, sudavė ne mažiau tris kartus į veido sritį ir ne mažiau du kartus į dešinės pusės šonkaulių sritį. Jis tada pamatė, kad jį muša R. G., A. Š. draugas. Jis, atėjęs į jo kambarį, ėmė mušti jį jam nieko nesakęs, jis nesuprato, už ką jis jį mušė. R. G., sudavęs smūgius, išėjo iš jo kambario nieko nesakęs. Dėl R. G. suduotų jam smūgių, jis jautė didelį fizinį skausmą. Kai jį mušė R., jie namuose buvo dviese, niekas to nematė (1 t., b. l. 18-21).

Liudytoja A. Š., apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko 2024 metais, dienos neatsimena. R. G. įvykio dieną buvo atėjęs pas kaimyną P.. Ji išėjo iš bendro naudojimo vonios į koridorių ir matė kaip R. G. sudavė L. per veidą. Po suduoto smūgio L. nuėjo namo. G. nuėjo pas kaimyną P.. Po suduoto smūgio L. nenukrito ant žemės. Kaimynas sakė, kad L. buvo jau ryte sumuštas. Šitos aplinkybės tapo žinomos vakare. Sakė, kad L. buvo pas kitą kaimyną ir tas kaimynas sakė, jog matė, kad L. jau tada buvo sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu šitą aplinkybę tyrėjai sakė, bet tyrėja sakė pasakoti taip kaip ji pati norėjo. V. P. matė, kad L. buvo ryte sumuštas ir apie tai tyrėjai pasakė. L. konfliktuoja su P., jis muša jį lazdomis. Matė, vakare pas L. atvažiavusia greitąją pagalbą ir policiją. Policiją iškvietė kaimynė M.. Ji matė tik vieną L. suduotą smūgį.

Liudytoja O. M. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną ėjo į tualetą ir matė, kaip koridoriuje R. G. sudavė vieną smūgį L. į veidą. Po suduoto smūgio L. nuėjo namo. Nematė, ką po to darė R. G.. Daugiau nieko nematė. Po to girdėjosi šurmuliavimas. Po to, kai L. buvo suduotas smūgis, jis nuėjo namo. R. nuėjo paskui L. į jo namus. Nežino dėl ko įvyko šitas konfliktas. Įvykio dieną buvo dingę jos raktai, kažkas juos ištraukė iš durų spynos.

Apklausta liudytoja O. M. ikiteisminio tyrimo davė analogiškus parodymus kaip ir teisme, patvirtindama, kad atsidariusi savo namų duris, išėjo į bendro naudojimo koridorių, kuriame pamatė, kad R., kurio pavardės nežino, ranka sudavė kaimynui L. Č. į veido sritį, dėl ko jis nugriuvo ant grindų. Viskas vyko prie L. buto durų. Tada pamatė, kad L. atsistojo nuo grindų ir nuėjo į savo butą (duomenys neskelbtini), o paskui jį į butą nuėjo ir R.. Kas toliau vyko nematė. Paskui, tik kitą dieną sužinojo, kad L. ligoninėje ir jam yra lūžę šonkauliai, o juos sulaužė R. (1 t., b. l. 145-147).

Liudytojas V. P. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad girdėjo, kad buvo sumuštas L.. Nežino, kas jį sumušė. Iš vakaro L. buvo pas jį, išgėrė 4 litrus alaus ir jis išėjo namo. Kitą dieną sužinojo, kad jis buvo sumuštas. Po to kai mes išgėrė alaus L. buvo truputį girtas. Jis nesiskundė skausmu, buvo sveikas. Iš jo namo išėjo apie 21 val. Kitą dieną iš kaimynų girdėjo, kad L. sumuštas. Nežino, kas jam buvo padaryta ir kas jį sumušė. Ryte jam paskambino L. ir pasiskundė skausmu, nuėjęs pas jį jam iškvietė greitąją pagalbą. Jis nieko nepasakojo. L. jam nesakė, kad jį sumušė R.. Kaimynės pasakė, kad L. sumušė R., dėl to tyrėjai ir sakė, kad L. sumušė R.. Apie tai pasakė kaimynė N. K.. Negirdėjo L. pokalbio su pareigūnais.

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu V. P. davė analogiškus parodymus, kaip ir teisme parodė, kad L. iš jo išėjo būdamas sveikas, nesumuštas. <...>Kai atvyko policijos pareigūnai, L. jiems ir jam ėmė pasakoti, kad jį sumušė kaimynės A. Š. draugas R., jo pavardės nežino. Jis pats nieko nematė, kai atėjo pas L., jis gulėjo lovoje. Paskui dar iš kaimynų sužinojo, kad L. lūžę šonkauliai ir jis guli ligoninėje (1 t., b. l. 139-142).

Liudytoja A. Ž. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra tyrėja ir atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Prisimena, kad nukentėjusysis duodamas parodymus nurodė, buvo bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ėjo iš savo kaimyno namo. Eidamas pro A. Š. buto duris, kurios buvo atviros kažkas jį pradėjo kaltinti, kad jis paėmė raktus. Parėjęs namo jis atsigulė į lovą. Gulėdamas lovoje pajautė, kad jam yra suduodami smūgiai į veidą ir šonkaulius, matė, kad tuos smūgius jam sudavė R. G.. Liudytojomis buvo apklaustos A. Š. ir O. M.. Jos nurodė, kad matė kaip R. G. koridoriuje sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad nukentėjusysis buvo sumuštas anksčiau. Jie nurodė, kad būtent tą vakarą koridoriuje nukentėjusiam buvo suduota. Apklausiant įtariamąjį, jis nurodė, kad įvykio dieną jis buvo tame bendrabutyje, nurodė aplinkybes dėl dingusių raktų. Pripažino, kad nukentėjusiajam koridoriuje sudavė smūgį į veidą, nurodė, kad nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Įtariamasis nurodė, kad namuose nukentėjusiajam gulint lovoje nesudavė jokių smūgių. Bandant pašalinti prieštaravimus buvo atlikta nukentėjusiojo ir įtariamojo akistata. Akistatos metu jie laikėsi savo ankščiau duotų parodymų. Nukentėjusysis nurodė, kad būtent prieš jį sėdintis asmuo jam gulint lovoje sudavė smūgius. Nukentėjusysis neminėjo, kad jis buvo sumuštas ne namuose. Nukentėjusysis su protokolu susipažino ir jį pasirašė, papildymų nepareiškė.

Alytaus apskrities VPK RS tyrėjo P. G. 2024 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. spalio 11 d. 01.19 val. Alytaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas Alytaus ligoninės priėmimo skyriaus medikės S. telefoninis pranešimas, kad į skubios pagalbos skyrių GMP pristatė L. Č., kuriam nustatyta daugybiniai šonkaulių lūžiai, guldomas į chirurginį skyrių (1 t., b. l. 22-24).

Alytaus apskrities VPK RS tyrėjo P. G. 2024 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. spalio 10 d. dirbo ekipaže A1706 kartu su vyriausiuoju patruliu A. O.. Buvo gautas pranešimas, jog Alytaus m., (duomenys neskelbtini), prieš 30 min. pranešėją sumušė pažįstamas, kuris šiuo metu yra šalia, laiptinėje. Vyras 50 m., skundžiasi šonkaulių sumušimais ir galvos trauma, kraujavimu. Atvykus nurodytu adresu, užėjus į butą, pastebėjo pranešėją L. Č., kuris paaiškino, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis, kuris šiuo metu yra kitame bute. Pranešėjas paaiškino, kad jis gulėjo lovoje, kai į kambarį atėjo vyriškis ir su ranka sudavė mažiausiai 5 kartus jam į galvos ir šonkaulių sritis. Ant vyriškio galvos buvo matyti paraudimas, ant dešinės ausies buvo matyti sukrešėjęs kraujas. Pats pranešėjas buvo stipriai neblaivus, sunkiai galėjo paaiškinti aplinkybes, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Nuėjus į gretimą kambarį, jame buvo rastas R. G., kuris paaiškino, kad nuėjo į 501 butą ir vieną kartą sudavė su delnu į galvos sritį. Paklausus vyriškio, dėl kokios priežasties, jis paaiškino, jog dėl durų raktų. Jokių liudininkų įvykio vietoje nebuvo, kurie galėjo nurodyti aplinkybes. Pranešėją L. Č. atvykę medikai apžiūrėjo ir išsivežė į Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. Su alkoholio kiekio matuokliu Drager 7510 ARJK-0061, patikros Nr. 2195889 pranešėjui L. Č. nustatytas 2,00 prom. girtumas, įtariamajam R. G. nustatytas 2,25 prom. girtumas. Įvykis filmuotas body kameromis (1 t., b. l. 25-26).

Apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, bendrabučio kambarys penktame aukšte, esantis Alytuje, (duomenys neskelbtini). Kambario kairėje pusėje šalia sienos stovi lova. (1 t., b. l. 38-40, 41-45)

Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašas, kuriame girdėti, kaip L. Č. prisistatęs vyras prašo iškviesti medikus adresu (duomenys neskelbtini), nes jį prieš pusvalandį sumušė, dabar mušeika bendrabutyje, koridoriuje. Sumušusio asmens pavardės negalėjo nurodyti, jį vadino „r.“. Nurodė, kad mušė į galvą, šonkaulius, iš galvos truputį bėgo kraujas (1 t., b. l. 46-49).

Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas policijos pareigūno Body kamera darytas vaizdo įrašas. Jame matyti, kad policijos pareigūnams užėjus į kambarį, jame ant lovos sėdi L. Č., kuris pareigūnams nurodė, kad jį mušė lovoje, kažkas pasako, kad mušė R.. Suranda R. G., kuris neigia ką nors mušęs. L. Č. pareigūnams patvirtino, kad jį mušė jų atvestas vyras, t. y. R. G.. Medikė nurodo, kad gali būti lūžęs šonkaulis. Pareigūnui paklausus L. Č., į kurias vietas jį mušė, pastarasis rodo į nugarą, šoną ir galvą. L. Č. nurodo, kad jau antrą kartą jį sumuša, jam sudavė mažiausiai penkis smūgius į galvą, šonkaulius. Pareigūnui bendraujant su R. G., šis pripažino, kad senukui „davė žuvį“ per galvą, vieną kartą, tuo metu sėdėjo ant lovos (1 t., b. l. 50-55).

VTMT Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 398/2024(06) nurodyta, kad L. Č. nustatyta odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelio srityje, dešinės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžimai, krūtininio IV ir juosmeninio II slankstelių kūnų I laipsnio kompresiniai lūžimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžimų, krūtininio IV ir juosmeninio II slankstelių kūnų I laipsnio kompresinių lūžimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek artimose joms padėtyse (1 t., b. l. 115-117).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo R. G. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. G. įvykio metu buvo prie nukentėjusiojo L. Č. gyvenamosios vietos.

Kaltinamasis R. G. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies. Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs ir logiški, prieštarauja kitai bylos medžiagai, todėl teismas juos vertina, kaip norą išvengti atsakomybės. Kaltinamasis nuo tyrimo pradžios pripažino, kad 2024 m. spalio 10 d. vakare jis buvo pas pažįstamą A. Š.. Jis pamatė bendro naudojimo koridoriumi einantį L. Č., atėjo iki jo ir liepė atiduoti raktus. L. Č. delnu sudavė vieną kartą į veidą, po ko jis šonu krito ant grindų. Po suduoto smūgio pasišalino. Tvirtino, kad pas L. kambaryje nebuvo ir jam gulinčiam lovoje nesudavė į šonkaulius.

Iš byloje esančios pareigūnų „body“ kameromis užfiksuotos informacijos matyti, kad kaltinamasis atvykus policijos pareigūnams, taip pat pripažino, tik vieną kartą suduotą smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą.

Nors ištyrus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nebuvo nustatytas nei vienas tiesiogiai įvykį matęs asmuo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta paties nukentėjusiojo pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų parodymais.

Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis savo parodymus pakeitė. Šį nukentėjusiojo parodymų keitimą, teismas vertina, kaip siekį palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį, nes pastarasis jam davė pinigų žalai atlyginti, dėl ko jam pasidarė gaila.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis kelis kartus apklausiamas nurodė, kad jį lovoje gulintį sumušė kaltinamasis, tačiau vėliau apklausiamas teisme tvirtino, kad R. jam sudavė smūgį į veidą, nuo smūgio prarado sąmonę, atsibudo lovoje. Nukentėjusysis L. Č. savo duotų parodymų laikėsi ir akistatos su R. G. metu. Tai, kad jis buvo sumuštas R. G., kad buvo suduoti smūgiai kumščiais į veido sritį ir dešinės pusės šoną, yra užfiksuota ir pirminiame L. Č. pareiškime. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos M. duoti parodymai, kur ji patvirtino, kad matė R. G. suduodamą smūgį nukentėjusiajam į veidą koridoriuje, o vėliau matė jį einantį jam iš paskos į L. Č. kambarį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, tyrimą atlikusi tyrėja A. Ž. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė nukentėjusįjį L. Č., kuris tvirtino, kad jį sumušė R. G.. Gulinčiam lovoje, sudavė smūgius į veidą ir šonkaulius. Buvo atlikta akistata, kurios metu nukentėjusysis laikėsi anksčiau savo duotų parodymų, kad jį sumušė ir šonkaulius sulaužė R. G.. Liudytojas V. P. taip pat patvirtino, kad po išgertuvių su juo išėjęs L. Č. buvo sveikas, nesumuštas. Po kiek laiko, jis nuėjo pas L., pastarasis gulėjo lovoje, atvyko policija ir medikai. L. jiems pasakojo, kad jį sumušė kaimynės A. Š. draugas R..

Iš byloje esančio policijos pareigūno P. G. tarnybinio pranešimo turinio, nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, pranešėjas L. Č. paaiškino, kad jis gulėjo lovoje, kai į kambarį atėjo R. G. ir sudavė ranka mažiausiai 5 kartus į galvos ir šonkaulių sritis. R. G. paaiškino, kad jis buvo nuėjęs į 501 kambarį ir vieną kartą sudavė delnu į galvos sritį. Tai, kad R. G. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu užfiksuota ir Bendrojo pagalbos centro skambučio įraše, kur L. Č. prašo iškviesti medikus, nes jį sumušė „r.“, mušė į galvą, šonkaulius, iš galvos biškį bėgo kraujas.

Ištyrus teismo posėdyje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamojo R. G. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 628,24 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 121-131).

Ieškinyje nurodoma, kad L. Č. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių L. Č. buvo gydomas, padaryti nusikalstamais R. G. veiksmais, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas, prašomą priteisti sumą – 628,24 Eur, priteisiant iš kaltinamojo.

Dėl skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Kaltinamasis R. G. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). R. G. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už tai, kad viešoje vietoje pasirodė neblaivus, nuobauda galiojanti (t. 2., b. l. 47-52). Kaltinamojo R. G. sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (įstatymo redakcija iki 2025 m. vasario 1 d. ) baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis R. G. praeityje neteistas, tai rodo, kad nors ir gyvena pakankamai asocialių gyvenimo būdą (nesaikingas alkoholio vartojimas), turi galimybę išvengti nusikalstamų veikų darymo. Būtina pažymėti ir tai, jog nukentėjusysis kaltinamajam faktiškai atleido, jam buvo iš dalies atlyginta žala ir jie susitaikė. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo R. G. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kuri artima sankcijoje numatytai minimaliai bausmei, kartu paskiriant intensyvią priežiūrą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Prie bylos pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad jis nuo 22 val. iki 6 val. privalo būti namuose (duomenys neskelbtini), bei įpareigojant R. G. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su nukentėjusiuoju L. Č., lankytis jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš R. G. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 628,24 eurus turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

R. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Živilė Janavičienė