Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui K. E. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui A. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovui 50 000 Eurų turtinės žalos ir 20 000 Eurų neturtinės žalos;Ieškovas nurodė, kad 2011-05-24 A. E. kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą su pareiškimu, kuriame buvo nurodyta melaginga informacija apie nebūtą nusikaltimą. Dėl to ieškovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Byloje A. E., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str., davė melagingus parodymus. 2013-06-26 teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-528-311/2013, kuriuo ieškovą išteisino, nes A. E. pareikšti kaltinimai ieškovo atžvilgiu nepasitvirtino, ieškovui inkriminuojamos nusikalstamos veikos ieškovas nepadarė, nurodydamas, kad tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, atsako pagal BK 236 straipsnį (priedas nr.1).Nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas 2013-10-31 priėmė nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistu.Ieškovas 2013-11-29 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl A. E. veiksmuose esančių BK 235 str. bei 236 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių. Ieškovo skundas 2013-12-06 buvo persiųstas į Kauno AVPK Kauno m. Centro PK, kur 2013-12-18 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti procesą. Ieškovas šį nutarimą 2013-12-27 apskundė Kauno apylinkės prokuratūrai. Kauno apylinkės prokuratūros 2014-01-09 nutarimu ieškovo skundą atsisakyta patenkinti. Šį prokuratūros nutarimą 2014-01-16 ieškovas skundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2014-01-31 nutartimi skundą atmetė. Dėl šios nutarties 2014-02-10 buvo pateiktas skundas Kauno apygardos teismui, kuris 2014-02-20 nutartimi ieškovo skundą atmetė.Ieškovas mano, jog priimti teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo institucijų procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą A. E. atžvilgiu, buvo nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovo manymu Kauno apylinkės teismas privalėjo panaikinti minėta prokuratūros nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau to nepadarė, tokį savo sprendimą – 2014-01-31 nutartį, tendencingai grįsdamas subjektyvia nuomone, samprotavimais. Teismo išvados, kurių nepatvirtina jokie įrodymai, tėra tik prielaidos, akivaizdžiai prieštaraujančios nustatytoms bylos aplinkybėms ir elementariai logikai.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad iš Ieškovo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad nebuvo vienareikšmių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad A. E. parodymai buvo melagingi, todėl jos atžvilgiu turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal minėtus BK straipsnius. Pats faktas, kad apie vykusį konfliktą liudija ir kiti asmenys yra pakankama aplinkybė spręsti, jog galimai konfliktas buvo. Be to, A. E. padaryti sužalojimai atitiko nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. A. E. klaidingas ir (ar) subjektyvus informacijos suvokimas ir vertinimas ar klaidingas jos įsivaizdavimas negali būti pagrindu spręsti, kad buvo siekiama tyčia padaryti veikas, apie kurias nurodyta BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 235 straipsnio 1 dalyje Todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismai teisingai išsprendė, kad negalima neginčytinai spręsti, jog A. E. melagingai informavo apie nebūtą nusikaltimą, ar davė melagingus parodymus apie Ieškovo veiksmus. Kitoks šių aplinkybių išsprendimas, t. y. jeigu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir BK 235 straipsnio 1 dalį ir A. E. būtų pripažinta įtariamąja, reikštų BPK 1 straipsnio ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą.Atsakovas Lietuvos Respublika nurodo, kad ieškovas ieškinyje teigia, kad teismai netinkamai vertino įrodymus, tuo pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimus. Tačiau byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas.Atsakovas Lietuvos Respublika taip pat nurodo, kad ieškovo nurodyta turtinė žala yra nereali bei Ieškovas nepateikė tokio dydžio sumos gavimo tikimybės. Ieškovo nurodyto dydžio neturtinės žalos suma galėtų būti priteista dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmu, kuomet padaromos tokios klaidos, dėl kurių atsiranda neigiamo pobūdžio padariniai asmens teisėms ir laisvėms ir tokių pažeidimų trukmė skaičiuojama mėnesiais arba metais.