Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nijolė Viešchnickienė, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Nijolė Viešchnickienė 2019-03-04 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Nurodė, jog nustačius, kad skolininkas mirė, 2016-11-21 buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0073/13/00346, užvestos pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-72-286/2013 dėl 67,57 Eur skolos išieškojimo iš skolininko B. Š. kreditorės AB LESTO naudai, sustabdymo. 2016-11-21 antstolė raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl bešeimininkio turto perėmimo. 2017-03-07 raštu valstybės įmonė Turto bankas informavo antstolę, kad atsiskaitymo su mirusiojo kreditoriaus klausimą bus sprendžiamas gavus paveldėjimo teisės liudijimą ir realizavus mirusiojo turtą. 2017-06-27 turto areštu areštuotas skolininkui priklausantis turtas. 2019-02-04, skolininko palikimą priėmus Lietuvos Respublikai, antstolė patvarkymu mirusį skolininką pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko. Pažymėjo, kad skolininkas vykdomojoje byloje buvo pakeistas gavus 2018-11-13 pareiškėjos raštą, kuriuo buvo prašoma informuoti ar vykdomas išieškojimas iš palikėjo, pateikti informaciją apie neišieškotos skolos dydį, taip pat pateikti patvarkymą pakeisti skolininką vykdymo procese. Be to, pareiškėja, rinkdama informaciją apie mirusių skolas, vadovaujasi ir naudojasi tik Turto arešto aktų registru, tačiau informacija apie visas skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas yra Antstolių informacinėje sistemoje. Valstybė turi teisę naudotis šiuo registru ir juo naudojasi, tačiau neaišku kodėl vykdomųjų bylų buvimas ir apskaitymas šiame viešame registre nėra laikomas viešu ir tinkamu. Be to, duomenys apie skolininko turto areštą yra ir Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje. 2013-03-15 buvo areštuotos lėšos skolininko sąskaitose ir šis areštas taip pat turi būti laikomas tinkamu išviešinimu kreditoriniams reikalavimas pareikšti.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0073/13/00346, užvestą remiantis 2013-01-08 Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-72-286/2013, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko B. Š. 67,57 Eur (233,32 Lt) dydžio sumą kreditorės AB LESTO naudai. 2013-03-15 antstolė patvarkymu areštavo lėšas skolininko sąskaitose, esančiose AB SEB banke ir „Swedbank“, AB. 2016-11-16, patikrinus Gyventojų registro duomenis, sužinota, kad (duomenys neskelbtini) skolininkas mirė. 2016-11-21 patvarkymu Nr. S-16-73-22646 antstolė vykdomąją bylą Nr. 0073/13/00346 sustabdė. 2016-11-21 antstolė raštu Nr. S-16-73-22645 VMI prašė perimti po skolininko mirties likusį bešeimininkį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad VMI 2016-11-30 persiuntė antstolės pateiktus dokumentus apie skolas ir nekilnojamąjį turtą, likusį po skolininko mirties, valstybės įmonei Turto bankui. 2017-03-07 valstybės įmonė Turto bankas raštu Nr. (15.24-21) SK4-2749 informavo antstolę, kad pradėjo veiksmus dėl mirusiajam priklausiusio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo valstybės vardu, o atsiskaitymo su mirusiojo kreditoriais klausimą spręs tik gavusi paveldėjimo teisės liudijimą ir realizavusi perėjusį turtą. 2017-06-27 turto arešto aktu Nr. 692 antstolė areštavo skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. 2018-10-09 palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. 2848 skolininko turtas perėjo valstybei. 2018-11-13 raštu Nr. (16.6-44) SK4-14734 valstybės įmonė Turto bankas prašė antstolės informuoti apie neišieškotos skolos dydį, pateikti patvarkymus pakeisti skolininką vykdymo procese bei dokumentus, įrodančius, kad kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti tinkamai ir laiku. Antstolė 2019-02-04 patvarkymu Nr. S-19-73-3725 vykdomojoje byloje mirusįjį skolininką B. Š. pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko.

Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnis nenustato kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei, nors tokiu atveju minėtos normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Tačiau CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18-2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Antstolė nurodė, kad informacija apie visas skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas yra Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) bei Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje (PLAIS). Areštas palikėjo sąskaitoms uždėtas 2013-03-15, todėl, antstolės nuomone, tai turėtų būti laikoma tinkamu kreditorinio reikalavimo išviešinimu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Tai yra valstybės sistema, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad valstybei, kaip įpėdinei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, taikomas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų duomenis. Be to, AIS nuostatų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančios valstybės institucijos neturi laisvos prieigos prie visų AIS duomenų. Taigi informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo informacijos pateikimo AIS bei PLAIS laikyti tinkamu kreditorinio reikalavimo išviešinimu.

Teismui pateiktoje vykdomosios bylos Nr. 0073/13/00346 medžiagoje nėra duomenų, kad antstolė būtų informavusi galimus palikėjo B. Š. paveldėtojus apie vykdomą išieškojimą UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ naudai iki skolininko mirties arba po jo mirties per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą. Taip pat nėra duomenų, kad nurodytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti būtų teismo atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo vykdomojoje byloje Nr. 0073/13/00346 mirusio skolininko B. Š. pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kai ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorius atlieka veiksmus, atitinkančius reikalavimų įpėdiniams pareiškimą, bet į teismą dėl termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo kreipiasi praėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, naikinamojo termino pabaigos padariniai nebegali būti taikomi ir teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018). Nagrinėjamu atveju antstolė mirusiojo skolininko turtą areštavo 2017-06-27, t. y. nepraėjus trims metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Be to, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad 2016-11-21 raštu antstolė valstybinę instituciją (VMI) informavo apie vykdomą išieškojimą, skolos dydį bei nekilnojamąjį turtą, likusį po skolininko mirties, ir šis raštas 2016-11-30 buvo persiųstas valstybės įmonei Turto bankas. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, kreditorius, nurodydamas svarbias termino praleidimo priežastis, gali kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinimo.

Pareiškėja skunde taipogi nurodė, kad AB LESTO yra jau keletą kartų reorganizuota įmonė, todėl išieškojimo procesas minėto kreditoriaus naudai vykdomojoje byloje Nr. 0073/13/00346 negali būti tęsiamas. 2019-02-04 patvarkyme Nr. S-19-73-3725 dėl teisių perėmimo vykdymo procese išieškotoja įvardinta AB LESTO. Patvarkymo, kuriuo pradinė išieškotoja AB LESTO būtų pakeista į AB „Energijos skirstymo operatorius“, vykdomojoje byloje nėra. Tačiau yra 2018-10-09 patvarkymas Nr. S-423 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo vykdomojoje byloje Nr. 0073/13/00346 išieškotoja AB „Energijos skirstymo operatorius“ pakeista į naują kreditorių UAB „Lietuvos energijos tiekimas“. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad antstolė padarė formalius pažeidimus išieškotojos pakeitimo klausimais vykdomojoje byloje Nr. 0073/13/00346, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik tai nesudarytų pagrindo naikinti 2019-02-04 patvarkymo dėl teisių perėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės Nijolės Viešchnickienės 2019-02-04 patvarkymą Nr. S-19-73-3725 vykdomojoje byloje Nr. 0073/13/00346, kuriuo skolininkas B. Š., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas į skolininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.