- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-172-50/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Juozapas Surblys
- Advokatai
- Linas Vasiliauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Juozapas Surblys, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,
dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) atstovui R. K., jo atstovui advokatui Linui Vasiliauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atmestas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2006-07-23 Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00522-06 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., dėl svetimo turto pagrobimo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis UAB (duomenys neskelbtini) eksploatacijos direktoriaus D. K. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad K. L. pagrobė jo žinioje buvusius ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 5675 Lt, kurie buvo gauti pardavus bilietus į jo aptarnaujamą atrakcioną.
2008-06-27 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00522-06, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., 183 str. 1 d. požymių. Šis nutarimas buvo apskųstas vyriausiajam prokurorui, kuris minėtą nutarimą panaikino ir ikiteisminį tyrimą atnaujino. Vyriausiasis prokuroras nurodė, kad prokurorė, nutraukdama ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str. 2 d., 183 str. 1 d., buvo pareiškusi įtarimą tik pagal BK 178 str. 2 d., todėl ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 183 str. 1 d. padarymo nutrauktas neteisėtai. Pažymėjo, kad 2008-06-27 nutarimas neišsamus, nes prieš priimant sprendimą buvo būtina išreikalauti ir susipažinti su pareiškėjo nurodytomis administracinėmis bylomis.
2009-02-10 K. L. pareikšti papildomi įtarimai pagal BK 183 str. 1 d. dėl svetimo turto (7754 Lt) pasisavinimo, o 2009-03-27 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00522-06, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. ir 183 str. 1 d. požymių. Prokurorė nurodė, kad ikiteisminiam tyrimui bendrovė nepateikė parduotų bilietų ir gautų pinigų apskaitos dokumento, kuris galėtų patvirtinti patirtus nuostolius ir pagrobtų pinigų faktą. UAB (duomenys neskelbtini) eksploatacijos direktorius D. K. 2009-04-28 vėl apskundė šį nutarimą ir nurodė, kad nutarime išdėstytos aplinkybės prieštarauja tyrimo metu nustatytoms faktinėms 2006-07-22 įvykio aplinkybėms, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atmetė šį skundą motyvuodamas tuo, kad tyrimo metu nenustatyta, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. požymių bei nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 str. 1 d., konstatuodamas, kad nutarimas nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas.
Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo priimtą nutarimą UAB (duomenys neskelbtini) direktorius apskudė Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2009-06-26 nutartimi šį skundą atmetė ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis – liudytojų parodymais dėl atlyginimo mokėjimo tvarkos, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-10-05 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apskrities VMI 2007-06-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 453/20007/I/VIL-384 – nenustatytas K. L. dalyvavimas padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d. ar BK 178 str. 2 d. Teismas pažymėjo, kad prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą ir atiduodamas asmenį į teismą, turi būti įsitikinęs, jog tikrai buvo padarytas nusikaltimas, kad konkretus asmuo padarė šį nusikaltimą ir yra kaltas dėl šio nusikaltimo padarymo. Jei išsamiai atlikus ikiteisminį tyrimą iškyla abejonės – ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas, nes visos abejonės vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI nutarimas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn., vykdydama atrakcionų veiklą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos bei Šventosios miestuose, bilietus naudojo pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. bilietus pardavinėjo neatskaitingi asmenys, kuriems atsakingas už bilietų apskaitą darbuotojas bilietų neišduodavo ir kurie nepildydavo bilietų panaudojimo apskaitos. Be to, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog atlyginimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo mokamas kaip paaiškino K. L. , todėl jo kaltės dėl paimtų pinigų, kaip 5 proc. dienos darbo užmokesčio, nėra. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog negalima patikimai spręsti, kiek bilietų K. L. buvo išduota, kiek bilietų jis pardavė ir kiek pinigų jis turėjo grąžinti. Todėl pripažintina, kad nurodyta pinigų suma (7754 Lt) buvo paskaičiuota darbdavio nuožiūra, patikrinti šios sumos baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis nėra galimybės, o tokie paskaičiavimai negali būti laikomi leistinais įrodymais baudžiamojoje byloje. Todėl teismas pripažino, kad atlikus ikiteisminį tyrimą, nenustatyta, kad K. L. būtų pagrobęs UAB (duomenys neskelbtini) pinigus, taip pat nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl minėtos bendrovės turto (pinigų) pasisavinimo.
Šalies argumentai
UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-06-26 nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Nurodo, kad teismas neteisingai pripažino, kad bendrovėje kaip darbo užmokestis buvo mokami 5 proc. nuo apyvartos. Mano, kad šie teiginiai nepakankamai patvirtinti. Nurodo, kad kitoje administracinėje byloje didesnė dalis apklaustų asmenų paneigė tokią atlyginimų mokėjimo tvarką. Mano, kad teismo teiginiai, neva UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė jokio parduotų bilietų ir gautų pinigų apskaitos dokumento, prieštarauja faktinei situacijai, nes bendrovė ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė tiek bilietų, tiek piniginių įplaukų pagal juos inventorizacijos duomenis 2006-07-22 dienos pabaigai. Pažymi, kad šiuose dokumentuose atsispindi ir K. L. pasisavinta 7754 Lt suma. Be to, pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apskrities VMI patikrinimo metu nenustatė jokių neatitikimų tarp įmonės deklaruotų pajamų ir išlaidų bei faktiškai gautų pajamų ir patirtų išlaidų, o tik pažymėjo, kad ne visiškai nuosekliai buvo laikomasi Finansų ministro 2005-08-12 įsakymu Nr. 1K-241 patvirtintų Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių. Todėl prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-26 nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00522-06.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Aukštesniojo teismo nuomone, motyvai, kuriais remdamasis ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-05-04 nutarimo panaikinimo, yra pagrįsti.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-10-05 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, patikrinus bendrovės darbo užmokesčio skaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus bei operatyvaus patikrinimo metu apklausus UAB (duomenys neskelbtini) dirbusius darbuotojus, nustatyta, jog bendrovėje darbuotojams buvo išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus. Pažymoje nurodyta, kad atrakcionų parko darbuotojams atlyginimas priklausė nuo apyvartos ir sudarė 10 procentų gaunamų pajamų, iš kurių 5 procentai buvo mokami dienos pabaigoje, o kiti 5 procentai turėjo būti mokami po atrakcionų parko pasirodymo. Be to, patikrinus bilietų apskaitos knygą, buvo nustatyta, kad ji pildoma nesilaikant nustatytų teisės aktų. Nustatyta, kad bilietų apskaitos knygoje nebuvo nurodyta bilietų išdavimo data, gavėjo vardas ir pavardė, kiekviena bilietų operacija nebuvo įrašoma apskaitos knygos atskiroje eilutėje. Taip pat kiekvienas bilietus parduodantis bendrovės kasininkas – operatorius ne rečiau kaip kartą per mėnesį neatsiskaitydavo už bilietų panaudojimą ir nepildė bilietų panaudojimo apskaitos, o bilietų panaudojimo ataskaitas pildė tik atrakciono parko vadovai. Nustatyta ir tai, kad bilietų apskaitos knygoje fiksuojant panaudotus bilietus nebuvo nurodoma bilietų panaudojimo ataskaitos data ir numeris, atskaitingo asmens vardas ir pavardė. Be to, bilietai bendrovėje buvo naudojami ir apskaitomi nesilaikant teisės aktų: bendrovės vyriausioji finansininkė bilietus išduodavo atrakcionų parko vadovams, jie už gautus bilietus pasirašydavo apskaitos knygoje ir pildydavo panaudojimo ataskaitas, tačiau atrakcionų parko vadovai gautus bilietus perduodavo kasininkams – operatoriams, kurie tuos bilietus ir parduodavo. Kasininkai – operatoriai bilietų apskaitos knygoje už gautus bilietus nepasirašydavo ir bilietų panaudojimo ataskaitų nepildė. Parduotų bilietų šakneles ir gautus pinigus už parduotus bilietus kasininkai – operatoriai perduodavo atrakcionų parko vadovams, kurie ir pildydavo bilietų panaudojimo ataskaitas ir gautus pinigus už parduotus bilietus įnešdavo į kasą. Pažymėtina, kad šios Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje išdėstytos išvados nėra paneigtos, todėl teismas jomis tiki. Be to, aukštesnysis teismas sutinka su Apylinkės teismo nuomone, jog nors visi paminėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys negali vienareikšmiškai patvirtinti, kad atlyginimai bendrovėje buvo mokami K. L. nurodyta ir VMI patikrinimo pažymoje nustatyta tvarka, tačiau šiais duomenimis yra sudaromos pagrįstos abejonės dėl K. L. kaltės – jo pasiimto 5 procentų (400 Lt) dienos apyvartos darbo užmokesčio.
Teismas sutinka su prokuratūros išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė tinkamo parduotų bilietų ir gautų pinigų apskaitos dokumento, kuris patvirtintų bendrovės patirtus nuostolius. Šiuo konkrečiu atveju patirtų nuostolių paskaičiavimus atliko ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė suinteresuotoji pusė – darbdavys, tačiau šių paskaičiavimų negalima patikrinti baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis. Bendrovės eksploatavimo direktorius pripažino, kad nuostolius jis apskaičiavo remdamasis ne visiškai užpildytu K. L. vidaus apskaitos lapeliu. Todėl Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad tiek 2006-07-23 inventorizacijos aktas, tiek bilietų šaknelių bei bilietų aktas neatitinka įrodymų priimtinumo principo, todėl negali būti laikomas leistinu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. teigiama, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Tyrimas nustatė, kad K. L. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. sudėties bei nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d. Su tokia Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros išvada sutinka ir aukštesnysis teismas. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus skunde išdėstyti motyvai neleidžia abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsižveldamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. birželio 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.