Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam esant kalinamam Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. vasario 23 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su tuo, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos pasivaikščioti gryname ore dėl jo atliekamo darbo.

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 7/07-388 pareiškėjas priimtas į darbą tvarkdariu (valgykloje, 0,5 etato, MMA koef. 0,36) nuo 2020 m. balandžio 15 d. (b. l. 10). Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas tvarkdariu 2020 m. gegužės mėnesį dirbo 20 dienų po 4 valandas, jam buvo suteikta 11 poilsio dienų, viršvalandžių nedirbo; 2020 m birželio mėnesį dirbo 21 dieną po 4 valandas, jam buvo suteiktos 9 poilsio dienos, viršvalandžių nedirbo; 2020 m. liepos mėnesį dirbo 22 dienas po 4 valandas, jam buvo suteiktos 9 poilsio dienos, viršvalandžių nedirbo; 2020 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 21 dieną po 4 valandas, jam buvo suteikta 10 poilsio dienų, viršvalandžių nedirbo; 2020 m. rugsėjo mėnesį dirbo 22 dienas po 4 valandas, jam buvo suteiktos 8 poilsio dienos, viršvalandžių nedirbo; 2020 m. spalio mėnesį dirbo 22 diena po 4 valandas, jam buvo suteiktos 9 poilsio dienos, viršvalandžių nedirbo, 2020 m. lapkričio mėnesį dirbo 20 dienų po 4 valandas, jam buvo suteikta 10 poilsio dienų, viršvalandžių nedirbo, 2020 m. gruodžio mėnesį dirbo 21 dieną po 4 valandas, jam buvo suteikta 10 darbo dienų, viršvalandžių nedirbo, 2021 m. sausio mėnesį dirbo 21 dieną po 4 valandas, jam buvo suteikta 10 poilsio dienų, viršvalandžių nedirbo, 2021 m. vasario mėnesį (iki 2021 m. vasario 23 d.) dirbo 15 dienų po 4 valandas, jam buvo suteiktos 8 poilsio dienos, viršvalandžių nedirbo (b. l. 13–22).

Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus 2021 m. liepos 19 d. pažymos Nr. 14/07K-1064 duomenys patvirtina, kad pareiškėjo darbo laiko rėžimas – suskaidytos darbo dienos, priklausomai nuo nuteistųjų maitinimo grafiko (b. l. 40). Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 4107-39 „Dėl Marijampolės pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai, laisvės atėmimo bei arešto bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo“ matyti, kad pataisos įstaigoje pusryčiai trunka nuo 6.10 val. iki 8.00 val., pietūs – nuo 10.30 val. iki 13.00 val., vakarienė – nuo 16.50 val. iki 18.15 val. (b. l. 54–55). pagal Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4107-38 patvirtintą nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką 5 būrio, kuriame atliko laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas (b. l. 39), pasivaikščiojimo laikas pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais yra nuo 8.00 val. iki 12.00 val., antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – nuo 13.00 val. iki 17.00 val. (b. l. 11–12). Taigi, nuteistųjų maitinimo laikas valgykloje ir 5 būrio pasivaikščiojimo laikas sutampa tik iš dalies (maitinimas nevykdomas nuo 8.00 val. iki 10.30 val. (2 valandos 30 minučių) ir nuo 13.00 val. iki 16.50 val. (3 valandos 50 minučių). Be to, kaip minėta, į bylą pateikti žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjo darbas dienomis, kuriomis jis dirbo, truko tik 4 valandas per dieną, o tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas nedirbo viso laiko, kuris yra skirtas pusryčiams, pietums ir vakarienei nuteistųjų maitinimo grafike, todėl galėjo pasinaudoti teise į BVK 73 straipsnio 5 punkte numatytą pasivaikščiojimą.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog jam kaip dirbančiajam po darbo dienos turėtų būti suteiktas karštas dušas, bet dušas suteikiamas tik vieną kartą per savaitę.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 26 d.) 17.5 punktas nustatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę), socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu (gynėju).

Iš administracinėje byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas 2021 m. kovo 2 d. prašymu kreipėsi dėl galimybės pasinaudoti dušu du kartus per savaitę. Marijampolės PN į prašymą atsakė 2021 m. kovo 31 d. raštu Nr. 20/007-1013, kuriame nurodė, jog pareiškėjas turėtų kreiptis su prašymu, kurią savaitės dieną jis pageidauja pasinaudoti dušu. Duomenų, jog vertinamuoju laikotarpiu (nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. vasario 23 d.) pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymu sudaryti galimybę pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, byloje nėra, o pats pareiškėjas taip pat nenurodo, jog dėl minėtų aplinkybių ginčo laikotarpiu teikė prašymus raštu ar žodžiu pataisos įstaigos administracijai, neindividualizuoja, kokias neigiamas pasekmes patyrė dėl nesudarytos galimybės du kartus per savaitę pasinaudoti dušu, tik deklaratyviai nurodo, jog jam kaip dirbančiam po darbo dienos turėtų būti suteiktas karštas dušas, bet jo negauna. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.