- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- e2-602-1101/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32021-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- O. G.
- Atsakovas
- E. G.
- Advokatai
- Lilija Semaškas, Aleksandras Doroševas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, Rasai Kaupinytei, Ugnei Marijai Žemaitytei, Jelenai Gladkauskienei, Astai Zacharevičienei, Vilmai Aleksandravičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo regreso tvarka bei atsakovo E. G. priešieškinį ieškovei O. G. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė O. G. kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriuos patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo E. G. 16 423,01 Eur skolos regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. Nutraukdamas šalių santuoką, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-188-558/2016 iš ieškovės ir atsakovo solidariai kreditorės G. K. naudai priteisė 40 000 JAV dolerių skolos, 2 256 JAV dolerių delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, 2017 m. pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Išieškojimą vykdė antstolis Rimantas Vižainiškis vykdomojoje byloje Nr. 0128/17/0247. Kreditorė G. K. savo reikalavimus nukreipė tik ieškovei. 2017 m. rugpjūčio – spalio mėn. iš ieškovės buvo išieškota bendra 30 958,99 Eur suma. 2017 m. lapkričio 17 d. patvarkymu vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojai, išieškotojos pageidavimu 2017 m. iš ieškovės buvo išieškota ne visas suma. 2019 m. spalio mėn. išieškotoja G. K. atnaujino išieškojimą, kreipėsi į antstolį Gintautą Puodžiuką dėl likusios skolos išieškojimo ir savo reikalavimus vėl nukreipė tik ieškovei. Ieškovė 2019 m. gruodžio 6 d. iš ieškovės atstovės advokatės Lilijos Semaško sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 14 713,47 Eur, iš kurių 13 517,14 Eur skola kreditorei ir 1 196,33 Eur vykdymo išlaidos. Bendra kreditorei išmokėta suma abiejose vykdomosiose bylose sudarė 45 672,46 Eur. Vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, atsakovas privalo grąžinti ieškovei pusę jos sumokėtos sumos – 22 836,23 Eur. Kadangi po bylos iškėlimo atsakovas 2020 m. sausio 21 d. – 2021 m. sausio 23 d. pavedimais pervedė ieškovei 5 663,22 Eur, atsakovo skola ieškovei sumažėjo iki 17 173,01 Eur. Be to, atsakovas į bylą pateikė dokumentus, kad 2019 m. spalio mėn. jis kreditorei G. K. sumokėjo 1 500 Eur sumą, todėl atsakovo skola ieškovei mažintina 750 Eur suma ir sudaro 16 423,01 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad solidarioji prievolė, siejusi kreditorių ir bendraskolius, nevirsta solidariąja bendraskolių tarpusavio prievole. Atsakovo atsikirtimai grindžiami tuo, kad ieškovė, turėdama pinigines lėšas (40 000 JAV dolerių) savo žinioje, paskolos kreditorei G. K. negrąžino (paskolos grąžinimo terminas 2014 m. balandžio 7 d.), o kitą dieną (2014 m. balandžio 8 d.) visus kreditorės pinigus įnešė į indėlio sąskaitą DNB banką, tokiu savo elgesiu užkirto kelią atsakovui grąžinti paskolą pačiam. Taigi išimtinai dėl ieškovės kaltės paskola nebuvo grąžinta nustatytu terminu, ji išieškota tik priverstinai, patiriant nuostolius – palūkanas, delspinigius pagal minėtą paskolos sutartį, vykdymo išlaidas, dėl tokių ieškovės veiksmų atsirado prievolė D. K.. Atsakovas paskola, gauta iš G. K., nepasinaudojo, tačiau prieš pasibaigiant paskolos terminui dėjo pastangas paskolą grąžinti, tačiau ieškovė jau buvo užvaldžiusi šią pinigų sumą. Tokiais ieškovės veiksmais tiek kreditorei, tiek atsakovui padaryti nuostoliai turi būti atlyginami ieškovės. Ieškovė nuolat sukčiauja, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis, pavyzdžiui, su pradiniu ieškiniu pateikė antstolio Rimanto Vižainiškio 2019 m. spalio 21 d. pažymą apie vykdymo eigą, santuokos nutraukimo byloje įrodinėjo, jog nežinojo apie 40 000 JAV dolerių paskolą, tačiau vėliau pasirašė pakvitavimą, kad šie pinigai yra jos žinioje. Visi piniginiai išieškojimai iš ieškovės buvo atlikti jai pačiai geranoriškai nesutikus grąžinti paskolos, todėl visus patirtus nuostolius dėl šios paskolos negrąžinimo atsakovas nurodė atsisakantis ieškovei kompensuoti. Ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos nėra adekvačios gaunamai naudai šioje byloje, prašydama priteisti nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas ieškovė siekia sužlugdyti atsakovą.
4. Atsakovas padavė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 30 750 Eur skolos regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 metų birželio 14 dienos sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo nustatyta, kad šalys turi dvi solidariąsias prievoles atskiriems subjektams (G. K. ir D. K.), atsiradusias iš dviejų paskolinių sutarčių. Teismo sprendimu pripažintos solidariomis abi minėtos prievolės yra tarpusavyje susijusios, kadangi įvykdant įsipareigojimus (netesybas) pagal pirmą prievolę G. K., atsirado antra prievolė D. K., kuri – kilusi pirmosios kreditavimo (netesybų sumokėjimo) pagrindu, kai pirmoji paskola nebuvo grąžinta. Dėl susiklosčiusios situacijos yra atsakinga ieškovė, kadangi visą skolintų pinigų sumą (40 000 JAV dolerių) iš pirmos paskolos, turėdama savo žinioje, jos grąžinimo terminui suėjus 2014 m. balandžio 7 d., vienasmeniškai nusprendė negrąžinti G. K. ir kita dieną (2014 m. balandžio 8 d.) kreditorės pinigus savo vardu padėjo į indėlio sąskaitą DNB banke. Tokiu būdu lėšas pasisavinusi, ieškovė atėmė galimybę prievolę įvykdyti atsakovui, bei pažeidė teisės normą, nustatančią, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Išimtinai tik dėl ieškovės kaltės kasdien, nuo pirmos paskolos gražinimo termino pabaigos (2014 m. balandžio 7 d.) buvo patiriami nuostoliai pagal minėtą paskolos sutartį – delspinigiai, palūkanos, atsirado prievolė D. K.. 2014 metų balandžio 7 dieną suėjus paskolos grąžinimo kreditorei G. K. terminui, atsakovas dėjo visas pastangas, kad laiku grąžintų paskolą, nuvyko pas ieškovę, buvo iškviesta policija. Ieškovė atsisakė pinigus grąžinti kreditorei, tačiau pripažino, kad nurodyta 40 000 JAV dolerių suma vis dėl to yra jos žinioje namuose, ir policijai dalyvaujant ji parašė pakvitavimą, kad pinigus turi savo žinioje ir įsipareigoja juos saugoti (ne grąžinti), tačiau kategoriškai atsisakė perduoti tas pinigines lėšas buvusiam sutuoktiniui (atsakovui), kad jis tą pačią dieną galėtų pinigus atiduoti kreditorei pats. Antrasis kreditinis įsipareigojimas fiziniam asmeniui D. K. atsirado būtent dėl išdėstytos situacijos su kreditore G. K. – dėl jos reikalavimo grąžinti skolą ir sumokėti delspinigius už pradelstą paskolos grąžinimo terminą. Atsakovas reaguodamas į kreditorės pretenziją dėl netesybų, iš D. K. 2014 m. balandžio 26 d. pasiskolino 30 000 Lt (8 688,6 Eur) ir visa suma 2014 m. gegužės 8 d. apmokėjo susidariusius delspinigius G. K.. Nors ieškovė santuokos nutraukimo byloje teigė neva nieko nežinojusi apie 40 000 JAV dolerių sumą, tačiau teismas 2016 m. birželioo 14 d. sprendimu nustatė, kad ieškovės banko sąskaitoje esanti 40 000 JAV dolerių suma atsirado 2014 m. balandžio 8 d., t. y. kaip tik tada, kai paskola kreditorei turėjo būti grąžinta. Pagal 2014 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį iš D. K. buvo gauta 30 000 Lt (8 688,6 Eur) suma, su sutartyje numatyta sąlyga, kad pinigai privalo būti grąžinti per tris mėnesius, t. y. iki 2014 m. liepos 26 d., sumokant 12 procentų dydžio metines palūkanas, o laiku negrąžinus paskolos, sutartimi buvo nustatyta prievolė mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius (netesybas) nuo paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos buvo jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saistė šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Minėta paskola laiku grąžinta nebuvo. Ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad minėta paskola būtų grąžinta. Atsakovas žymiai praleidęs terminą, tačiau šią prievolę visiškai įvykdė 2017 liepos 19 d., sumokėdamas D. K. visą skolos 8 688,60 Eur sumą be palūkanų (kreditorius nereikalavo) ir sutartimi nustatytas netesybas 21 311,40 Eur sumai, dėl kurios gera valia su kreditoriumi susitarė, jos buvo daugiau nei per pusę sumažintos, nes delspinigių suma už visą pradelstą laikotarpį sudarė virš 47 000 Eur (0,5 proc. (43,44 Eur) x 1087 d.), tokiu būdu atsakovas viso sumokėjo 30 000 Eur grynais pinigais, o kreditorius, užskaitęs visišką prievolės įvykdymą, pasirašė pakvitavimą ir grąžino E. G. paskolos sutarties dokumentą. Taigi iš viso atsakovas savo asmeninėmis lėšomis D. K. sumokėjo 30 000 Eur. Ieškovė santuokos nutraukimo byloje neįrodė aplinkybės, kad G. K. paskolos pinigai, esantys jos žinioje, būtų panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, nepateikė įrodymų, jeigu tokių buvo, kokiems tikslams paskolinių pinigų pagrindu, pradelsiant paskolos grąžinimo terminą, buvo sudarinėjamos terminuotų indėlių sutartys, gaunama nauda. Kadangi ieškovė kreditorės pinigus jau buvo pasisavinusi ir negrąžino, prievolę pažeidė, dėl to atsirado pasekmė – netesybos, kurios buvo kredituojamos nauja paskola, tokiu būdu antra skola, delspinigiai, įskaitant palūkanas, turi būti išieškomi tik iš ieškovės asmeninio turto. Kitos paskolos su delspinigiais bendra suma sudarė 30 000 Eur, kurią atsakovas sumokėjo D. K. visiškai įvykdydamas prievolę, todėl jis įgyja atgręžtinę teisę, reikalauti iš ieškovės visos sumokėtos sumos, t. y. 30 000 Eur. Kadangi atsakovas gera valia sumokėjo G. K. 1500 Eur, t.y. dalį 2016 m. birželio 14 d. teismo sprendimu priteistos solidarios skolos, banko pavedimu į kreditorės atsiskaitomąją sąskaitą, todėl įgyja atgręžtinę teisę reikalauti iš Ieškovės, pusę sumokėtos sumos – 750 Eur.
6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad paskolos sutartis tiek su G. K., tiek su D. K. atsakovas sudarė fiktyviai ir tik vieninteliu tikslu – pasiimti visas santuokoje sukauptas santaupas (40 000 JAV dolerių), nesidalijant su sutuoktine (ieškove). Žinodamas apie namuose laikomas santaupas atsakovas atgaline data pasirašė sutartį su G. K. (su kuria atsakovas buvo neištikimas ir dėl kurios paliko šeimą), vykstant skyrybų procesui inicijavo policijos kvietimą į namus. Skyrybų byloje ieškovė nepripažino sutarčių, sudarytų su G. K. ir D. K., tačiau dėl savo nežinojimo minėtų sandorių neginčijo. Aplinkybė, jog atsakovas D. K. besąlygiškai sutiko sumokėti keletą kartų didesnę delspinigių sumą už pačią paskolą, kas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, tik dar labiau sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas siekė pasipelnyti ir sudarė galimai nesąžiningą susitarimą su kreditoriumi. D. K. nesiekė skolos su delspinigiais priteisimo. Santuokos nutrakimo byloje jis nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų.
7. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovė atsakovo priešieškinį pripažįsta iš dalies, t. y., kad abiejų šalių bendra skola kreditoriui D. K. yra 16 594,68 Eur, iš kurių 8 688,80 Eur pagrindinė skola ir 7 906,08 Eur dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už 6 mėn. Ieškovė kaip bendraskolė pripažįsta pusę šios sumos, t. y. 8 297,34 Eur ir prašo priešieškinį tenkinti šioje dalyje. Atsakovo reikalavimas priteisti visą 30 000 Eur sumą prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriame nurodyta, kad skola solidari. Kreditorius D. K. šalių skyrybų byloje pripažino, kad delspinigių suma žymiai didesnė nei paskolos suma, todėl sutiko, kad jie būtų skaičiuojami už 6 mėn. laikotarpį. Jei atsakovas sumokėjo kreditoriui D. K. delspinigių sumą, kuri sudaro net 245 proc. skolos sumos ir kurios kreditorius net neprašė, vadinasi, veikė savo rizika, taip pat tai gali reikšti nesąžiningą atsakovo ir kreditoriaus susitarimą. Be to, ieškovės atstovė nurodė, kad atsisako 11 422,29 Eur dydžio ieškinio dalies, kadangi šią sumą atsakovas ieškovei 2020 m. spalio 29 d. pervedė, ir prašė šią bylos dalį nutraukti.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės patirti nuostoliai atsirado dėl pačios ieškovės nesąžiningų veiksmų, ieškovė pasisavino iš kreditorės G. K. pasiskolintą 40 000 JAV dolerių sumą, jos negrąžino, nereagavo į pretenzijas, nebendradarbiavo su kreditore G. K., neprašė atsakovo, kad jis padengtų pusę G. K. priteistos sumos. Ieškovė byloje pateikė sąmoningai suklastotą Rimanto Vižainiškio pažymą apie vykdomosios bylos eigą, suklastotas paskolų sutartis, ieškovė galimai bendradarbiauja su antstoliu Rimantu Vižainiškiu, veikdama prieš atsakovą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, išrašomomis sąskaitomis už neva suteiktas teisines paslaugas siekiama pasipelnyti iš atsakovo. Atsakovo dėka kreditoriui D. K. mokėtina 77 661,90 Eur suma pagal paskolos sutartį sumažinta iki 30 000 Eur. Teismo posėdyje D. K. paaiškino, kad susitarimas dėl delspinigių už 6 mėn. tarp atsakovo ir kreditoriaus 2016 m. buvo, tačiau jis galiojo su sąlyga, kad atsakovas visą prievolę pagal paskolos sutartį įvykdys iki 2016 m. kovo 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos dalis dėl 11 422,29 Eur ieškinio reikalavimo nutraukiama. Kita ieškinio dalis tenkintina. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Dėl ginčo esmės
9. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-188-558/2016, be kita ko, iš E. G. ir O. G. kreditorės G. K. naudai teismas solidariai priteisė 40 000 JAV dolerių skolos, 2 256 JAV dolerių delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 42 256 JAV dolerių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši skola priteista 2013 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp paskolos davėjos G. K. ir paskolos gavėjo E. G., pagrindu, pagal kurią G. K. E. G. suteikė 40 000 JAV dydžio kreditą vienerių metų laikotarpiui. Ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjo 2017 m. birželio 1 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
10. Ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad kreditorė G. K. pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus, nukreiptus į vieną iš solidarių skolininkų, – ieškovę O. G., iš kurios buvo išieškoma priteista suma, taip pat vykdymo išlaidos. Vadovaudamasi CK 6.9 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti pusę išieškotos sumos iš atsakovo E. G., kaip solidaraus skolininko.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumokėjo dalį ieškovės reikalaujamo įsiskolinimo – 2020 m. sausio 21 d. – 2021 m. sausio 23 d. pavedimais pervedė ieškovei 5 663,22 Eur (ši atsakovo sumokėta suma yra įvertinta patikslintame ieškinyje, ją išminusuojant iš ieškovės prašomos priteisti skolos). Be to, 2020 m. spalio 29 d. mokėjimo pavedimu atsakovas pervedė ieškovei 11 422,29 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas ,,civilinėje byloje Nr. 2-188-558/2016 G. K. išieškotos pagrindinės skolos 1/2 dalies grąžinimas“. Atsižvelgdama į tai, 2021 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl 11 422,29 Eur priteisimo ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti.
12. Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti nuo ieškinio (CPK 140 straipsnis). Ieškovės atstovei žinomos atsisakymo nuo ieškinio (jo dalies) pasekmės, todėl jos nebeaiškinamos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Atsisakymą nuo dalies ieškinio nulėmė tai, kad dalį ieškinio reikalavimų po bylos iškėlimo atsakovas įvykdė, atsisakymas nuo šios ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo priimamas ir bylos dalis dėl 11 422,29 Eur ieškinio reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
13. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Ši taisyklė taikytina ir paskirstant bendraskoliams solidariosios prievolės įvykdymo išlaidas (CK 6.9 straipsnio 3 dalis).
14. Byloje esantys dokumentai patvirtina ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad vykdant skolos išieškojimą išieškotojos G. K. naudai pagal 2016 m. birželio 14 d. sprendimą iš viso iš ieškovės buvo išieškota kreditorei G. K. ir vykdymo išlaidoms padengti 45 627,46 Eur suma (2019 m. gruodžio 13 d. antstolio Rimanto Vižainiškio pažyma (30 719,01 Eur išieškota suma); 2017 m. liepos 17 d. vykdomajam rašte padarytas įrašas patvirtina, kad iš ieškovės išieškotos 239,98 Eur būtinosios išlaidos; 2019 m. gruodžio 6 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad už ieškovę O. G. antstoliui Gintautui Puodžiukui pervesta 14 713,47 Eur suma). Atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad antstolio Rimanto Vižainiškio 2019 m. spalio 21 d. pažymoje apie vykdymo eigą nurodyti neteisingi duomenys, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, remiasi antstolio 2019 m. gruodžio 13 d. pažymoje (o ne 2019 m. spalio 21 d. pažymoje) nurodytomis sumomis, kurią į bylą pateikė pats atsakovas, ir dėl kurių ginčo nėra.
15. Vadovaudamasi minėtomis CK 6.9 straipsnio 1,3 dalyse įtvirtintomis teisės normomis, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5000,72 Eur (22 836,23 Eur (45 627,46 Eur/2) – 5 663,22 Eur – 750 Eur – 11 422,29 Eur) skolą regreso tvarka. Atsakovas nesutinka su šia ieškinio dalimi, nurodydamas, kad vadovaujasi CK 6.9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Atsakovo teigimu, paskola G. K. nebuvo grąžinta dėl ieškovės kaltės, kadangi ji pasisavino (užvaldė) pasiskolintą 40 000 JAV dolerių sumą, įnešė šią sumą į savo banko sąskaitą, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo įsiteisėjimo taip pat negrąžino paskolos, vykdymo procese nebendradarbiavo su atsakovu, kaip solidariu skolininku ir išieškotoja (G. K.).
16. Visų pirma šiame kontekste pastebėtina, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendime nustatyta, kad E. G. pasiskolino iš G. K. 40 000 JAV dydžio sumą pagal 2013 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį; ši paskolos suma kartu su išvestiniais reikalavimais priteista solidariai iš ieškovės ir atsakovo. Aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl teismas plačiau nepasisako dėl atsakovo šios bylos nagrinėjimo metu pakartotinai įrodinėjamų aplinkybių apie tai, kad 40 000 JAV dolerių suma buvo pasiskolinta iš G. K., o ne šalių (buvusių sutuoktinių) santaupos, kadangi šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu prejudicinę galią šioje byloje. Minėtame sprendime, be kita ko, nustatyta, kad minėta paskolos sutartis buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo šeimos poreikių tenkinimui.
17. Atsakovo argumentai, kad visos papildomos išlaidos dėl pavėluoto paskolos grąžinimo kreditorei G. K., vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 5 dalimi, tenka ieškovei, motyvuojant tuo, kad prievolė laiku neįvykdyta tik dėl ieškovės kaltės, atmestini kaip neįrodyti. Bylos duomenys pagrindžia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė 2014 m. balandžio 7 d. pakvitavimu patvirtino, jog savo žinioje turi 40 000 JAV dolerių sumą, o 2014 m. balandžio 8 d. į savo indėlio sąskaitą pervedė 40 000 JAV dolerių sumą, tačiau tai savaime nereiškia, kad prievolė kreditorei G. K. buvo nustatytu laiku neįvykdyta tik dėl ieškovės kaltės. Atsakovo argumentas, kad tuo atveju, jei ši suma būtų pas atsakovą, jis būtų grąžinęs pasiskolintą sumą G. K., yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas prielaidomis. Kartu pažymėtina, kad atsakovas neįrodė ir net neįrodinėjo, kad jis neturėjo galimybės grąžinti pasiskolintos sumos G. K. iš kitų lėšų. Pagal bylos duomenis atsakovas skolindavosi dideles pinigines lėšas iš kitų asmenų, be to, pagal 2014 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį iš D. K. gavęs 30 000 Lt paskolą, nepadengė net dalies paskolos sumos G. K., o sutiko sumokėti ir 2014 m. gegužės 8 d. sumokėjo G. K., su kuria, kaip matyti iš bylos duomenų, pažįstamas nuo 2006 metų, 30 000 Lt delspinigių už vieną mėnesį pradelstą grąžinti paskolą (laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. gegužės 7 d.). Pasisakant dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškovės nebendradarbiavimu po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo su kreditore G. K. bei pačiu atsakovu, kaip bendraskoliu, pažymėtina, kad minėtu teismo sprendimu 40 000 JAV dolerių skola (kartu su išvestiniais reikalavimais) buvo priteista ir iš atsakovo, kaip solidaraus bendraskolio. Nepriklausomai nuo ieškovės bendradarbiavimo vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovas turėjo galimybę padengti kreditorei bent dalį skolos, tokiu būdu sumažindamas išieškojimo išlaidas, tačiau to nepadarė.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendro solidarių bendraskolių lygių dalių principo, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 5 000,72 Eur skolos priteisimo iš atsakovo regreso tvarka tenkintinas.
19. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. balandžio 26 d. tarp D. K. ir E. G. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią D. K. E. G. suteikė 30 000 Lt dydžio paskolą trims mėnesiams (2014 m. liepos 26 d.) su 12 proc. dydžio palūkanomis (paskolos sutarties 1 punktas). Šios sutarties šalys susitarė dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo paskolos sumos už kiekvieną uždelstą grąžinti dieną (sutarties 3 punktas). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimu teismas pripažino prievolę pagal 2014 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp D. K. ir E. G., solidaria E. G. ir O. G. prievole. Byloje esančiame 2017 m. liepos 19 d. pakvitavime D. K. nurodė, kad atsakovas grąžino D. K. 8 688,60 (30 000 Lt) skolą ir sumokėjo 21 311,40 Eur delspinigių, iš viso – 30 000 Eur grynais pinigais. Šią sumą paduotu priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės.
20. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino dalį priešieškinio reikalavimų, t. y. pripažino, kad abiejų šalių bendra skola kreditoriui D. K. yra 16 594,68 Eur, iš kurių 8 688,80 Eur pagrindinė skola ir 7 906,08 Eur dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už 6 mėn. (8 688,80 Eur x 0,5 proc. x 182 d.), todėl ieškovė pripažįsta savo pareigą atlyginti pusę šios sumos – 8 297,34 Eur. Kaip minėta, ieškovės ir atsakovo prievolė D. K. pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. teismo sprendimą pripažinta solidaria. Pagal byloje esančius duomenis atsakovas D. K. faktiškai sumokėjo didesnę sumą nei 16 594,68 Eur, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 8 297,34 Eur skolos priteisimo iš ieškovės tenkintinas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
21. Teismo vertinimu, tenkinti kitos priešieškinio dalies nėra pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas sutiko sumokėti kreditoriui D. K. 21 311,40 Eur delspinigių, kurie beveik 2,5 karto viršija paskolos sumą (8 688,60 Eur), paskaičiuoti už daugiau nei 182 dienas, kai šalių santuokos nutraukimo byloje trečiuoju asmeniu dalyvavęs D. K. nurodė, jog delspinigiai žymiai viršija paskolos sumą, todėl kreditorius sutinka, kad delspinigiai būtų skaičiuojami tik už 184 dienas, nesukuria ieškovei pareigos padengti atsakovui pusę jo sumokėtų delspinigių. Teismo vertinimu, atsakovo sumokėtų delspinigių dydis yra neprotingai didelis, neatitinka bendrųjų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas delspinigius paskaičiavo už žymiai didesnį nei 180 dienų laikotarpį, kai pats D. K. nagrinėjant bylą dėl šalių santuokos nutraukimo nurodė sutinkantis, jog delspinigiai būtų paskaičiuoti už 184 dienas, juo labiau, kad nebuvo priteistos tokios sumos, nėra duomenų, kad atsakovas būtų gynęsis nuo tokio reikalavimo, todėl nėra pagrindo iš ieškovės regreso tvarka priteisti didesnio dydžio delspinigių, nei pirmiau nurodyta (paskaičiuotų už 182 dienas). Neigiami padariniai, susiję su tuo, kad atsakovas sutiko apmokėti neprotingo dydžio delspinigius, tenka pačiam atsakovui (CPK 185 straipsnis). Atsakovo argumentai, kad susitarimas dėl delspinigių už 6 mėn. tarp atsakovo ir kreditoriaus D. K. 2016 m. buvo, tačiau jis galiojo su sąlyga, kad atsakovas visą prievolę pagal paskolos sutartį įvykdys iki 2016 m. kovo 1 d., tačiau šią aplinkybę kreditorius pamiršo paminėti šalių santuokos nutraukimo byloje, kurioje dalyvavo trečiuoju asmeniu, atmestini kaip nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, yra neįtikinami. Kaip matyti iš 2017 m. liepos 19 d. D. K. pakvitavimo, atsakovas mokėjimo palūkanų kreditoriui nemokėjo, atitinkamai, tokių palūkanų priteisimas iš ieškovės atsakovui regreso tvarka negalimas.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies – atsakovui iš ieškovės priteistina 8 297,34 Eur skola regreso tvarka.
23. Tenkinus šalių tarpusavio priešpriešinius piniginius reikalavimus, teismas sprendžia juos įskaityti tarpusavyje. Įskaičius šiuos reikalavimus, atsakovui iš ieškovės priteistina 3 296,62 Eur suma (8 297,34 Eur – 5 000,72 Eur). Nuo priteistos sumos atsakovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo prašymo kreiptis į prokuratūrą dėl neteisėtų antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų.
24. Atsakovo prašymas kreiptis į prokuratūrą grindžiamas tuo, kad byloje yra dvi skirtingos antstolio Rimanto Vižainiškio pažymos apie vykdymo eigą – ieškovės su pradiniu ieškiniu pateikta 2019 m. spalio 21 d. pažyma ir atsakovo į bylą pateikta 2019 m. gruodžio 13 d. pažyma, kuriose nurodytos skirtingos išieškotos iš ieškovės piniginės lėšos. Kaip matyti iš byloje pateikto antstolio 2020 m. sausio 10 d. el. laiško, tokį neatitikimą lėmė tai, kad atsakovui išduotoje pažymoje yra duomenys tik vienoje vykdomojoje byloje, tuo tarpu ieškovei išduotoje pažymoje yra bendri duomenys pagal abi vykdomąsias bylas. Išnagrinėjęs bylą, teismas antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmuose/neveikime nenustatė galimų nusikalstamos veikos požymių, todėl atsakovo prašymas informuoti apie tai prokurorą atmetamas (CPK 300 straipsnis).
Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo.
25. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai (dalis bylos nutrauka dėl to, kad atsakovas po bylos iškėlimo įvykdė prievolę), priešieškinis tenkintas 27 proc., todėl laikytina, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje tenkinti 90 proc. ir pagal šią proporciją paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 2 320 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei pagal pirmiau nurodytą proporciją priteistina 2 088 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Tuo tarpu atsakovui iš ieškovės priteistina 10,18 Eur išlaidų jo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovės O. G. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 11 422,29 Eur skolos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą ieškinio dalį tenkinti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 296,62 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 296,62 Eur) nuo civilinės bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,18 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 088 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.