Panevėžio apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-07-02 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove V. G. 2008-07-02 sudarė paskolos sutartį Nr. 08-00285, kurios pagrindu atsakovei suteikė 37 500 Lt paskolą su 14 % metinių palūkanų norma. Prievolės įvykdymo užtikrinimui šalys susitarė dėl 0,20 % delspinigių už prievolės vykdymo terminų pažeidimą. Sutarties 2.2. punkte ir sutarties priede numatė, kad paskolą bei priskaičiuotas sumas atsakovė grąžins kas mėnesį mokėdama dalimis pagal mokėjimo tvarkaraštį iki 2013-07-01. Paskolos ir palūkanų mokėjimo užtikrinimui 2008-07-02 ieškovė su atsakove D. K. buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią D. K. įsipareigojo atsakyti ieškovei paskolos dalies ar visos paskolos negrąžinimo atveju. Teismas nesutiko su atsakovės V. G. argumentu, kad ieškovė jai suteikė ne 37 500 Lt, o 30 000 Lt paskolą. Paskolos sutarties 8.3 p. šalys susitarė ir atsakovė V. G. įsipareigojo ieškovės pajaus sąskaitoje iki visiško paskolos grąžinimo išlaikyti ne mažesnę kaip 20 % dydžio suteiktos paskolos sumą, kas sudaro 7500 Lt. Šis įsipareigojimas numatytas paskolos sutartyje laikantis Kredito unijų įstatymo (KUĮ) 47 str. 1 d. reikalavimų. Kredito unijos pajinį kapitalą sudarantys kredito unijos narių pajiniai įnašai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį (KUĮ 36 str. 1d. 1p., 39 str. 1d.). Kredito unijos nariai turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jų pajinius įnašus ar pajinių įnašų dalį, laikantis KUĮ 47 str. 3 d. nustatyto apribojimo (KUĮ 14 str. 1 d. 10 p.). Minėta turtinė reikalavimo teisė yra susijusi su kredito unijos nario narystės kredito unijoje pasibaigimu (KUĮ 15 str., 18 str.). Pajininkei V. G. išduota paskola, ji nėra įvykdžiusi savo prievolių, todėl pajiniai įnašai yra kredito unijos nuosavybė, o atsakovės reikalavimas įskaityti pajų į grąžintos paskolos dalį yra nepagrįstas. Šalių sudaryta Kreditavimo sutartis yra vartojimo, tačiau jos 3.1 punkto ta apimtimi, kuria jis suteikia kreditoriui teisę vienašališkai padidinti paskolos palūkanas 2 %, pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo, nes jis atitinka sąžiningumo kriterijams, iš esmės nepažeidžiančia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, vartotojo teisių ir interesų. Teismas nesutiko su atsakovės V. G. argumentu dėl netinkamo paskolos įmokų paskirstymo, nes Sutarties 16 p. nurodyta, kad šalys susitarė, jog paskolos gavėjas grąžindamas paskolą pirmiausia dengia delspinigių, palūkanų, o tik po to paskolos sumą. Iš paskolos įmokų detalizavimo lentelės teismas nustatė, kad atsakovės grąžintas kredito dalių įmokas ieškovė paskirstė Sutarties 16 p. nustatyta tvarka. Atsakovės per laikotarpį nuo paskolos išmokėjimo iki paskolos sutarties nutraukimo 2012-11-28 dieną sumokėjo 29 574,60 Lt, todėl negrąžinta paskolos dalis yra 25 439,98 Lt. Atsakovė pažeidė skolos ir palūkanų mokėjimo grafiką ir sutarties sąlygas, paskolos sutarties sąlygų neginčijo, duomenų, kad prašė keisti paskolos sutarties sąlygas, nėra. Todėl kredito unija pagal šalių sudarytos Sutarties 3.1. punktą vienašališkai 2 % padidino metinę paskolos palūkanų normą nuo 2010-03-25. Kadangi atsakovė V. G. ir toliau nevykdė minėtų sutarties sąlygų, taip esminiai pažeisdama sutartį, ieškovė ją vienašališkai nutraukė. Paskolos grąžinimo termino pratęsimo klausimus svarsto valdyba (28 str. 3 d. 12 p.), o byloje neįrodyta, kad atsakovė V. G. dėl paskolos mokėjimo termino į ją kreipėsi. Aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių ir neįgalių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Šalys laisvai susitarė dėl sutarties sąlygų ir numatė, kad atsakovui tinkamai nevykdant prievolės ieškovė turi sutartimi numatytą teisę vienašališkai padidinti palūkanas, numatė delspinigių mokėjimą. Teismas nenustatė, kad sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir principams ar kad sutartyje nėra civiliniame kodekse privalomų sąlygų ar jos yra klaidinančios (b. l. 140-143).