- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-1139-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Virginija Gudynienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
- Atsakovas
- UAB „Baltijos žuvys“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1463-584/2007 pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui UAB „Baltijos žuvys“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija patikslintu ieškiniu (1 t., b.l.63-64) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ 335,63 Lt skolos už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą, 8 360,94 Lt skolos už uosto rinkliavas bei patarnavimus, 7 581,16 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu (t.1, b.l. 137-140) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 335,63 Lt skolos už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą, 7 085,15 Lt skolos už uosto rinkliavas, 379,05 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7 799,83 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 234 Lt žyminio mokesčio, 243,94 Lt turėtų išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, 650 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas priteisė valstybei iš atsakovo 27,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad šalys yra sudarę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 5/97ž (t.1, b.l.67-68) bei sutartį 20-65/2001ž-499 (t.1, b.l.11), pagal kurias ieškovas išnuomojo atsakovui 895 m2 uosto žemės plotą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už jį nuomos mokestį – 1 342,50 Lt už metus (t.1, b.l.12). Iš ieškovo pateiktos buhalterijos pažymos teismas nustatė, kad atsakovas už žemės nuomą nesumokėjo ieškovui 335,63 Lt (1t., b.l.69). Teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė sutartį, šią sumą pripažįsta, todėl priteisė ieškovui šią sumą iš atsakovo. Spręsdamas ieškovui priteistinos skolos už uosto rinkliavas bei patarnavimus dydžio klausimą, teismas nustatė, kad šalys yra sudarę sutartį Nr. 20-2006-171, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti paslaugas ir patarnavimus atsakovui, o šis įsipareigojo apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas bei mokėti uosto rinkliavas. Atsakovo laivams „IEVA“ ir „LBB-1124“ buvo teiktos paslaugos pagal šią sutartį, tačiau atsakovas už jas neatsiskaitė ir rinkliavų nesumokėjo. Atsižvelgdamas į LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 43 straipsnio 4 dalį bei tai, kad laivo „Ieva" paskirtis - žuvies pervežimas, o laivo LBB-1124 – žvejybinis, teismas nusprendė, kad ieškovas pridėtinės vertės mokestį atsakovui skaičiuoja nepagrįstai, todėl ieškovo paskaičiuotą pridėtinės vertės mokesčio sumą išskaitė iš ieškovo reikalaujamos priteisti 8 360,94 Lt skolos, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 7 085,15 Lt skolos už uosto rinkliavas bei patarnavimus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas ieškovui priteistinų delspinigių dydžio klausimą, teismas nustatė, jog pagal tarp šalių sudarytą 2006 m. vasario 3 d. sutartį Nr. 20-2006 171 dėl atsiskaitymo už uosto rinkliavas ir teikiamus patarnavimus, atsakovas, neapmokėjęs sąskaitos nustatytu terminu, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Kadangi tokia delspinigių suma prilygtų 73 proc. metinių palūkanų, teismas sprendė, kad sutartyje nustatytos netesybos yra baudinio pobūdžio. Kadangi CK 6.71 – 6.75 straipsniai, reglamentuojantys netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenumato, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistinų delspinigių dydis, vadovaujantis CK 6.210 straipsniu bei tuo, kad atsakovas teismo posėdyje sutiko su ieškovui priteistina 379,05 Lt delspinigių suma, mažintinas iki 379,05 Lt delspinigių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (1t., b.l.141-143) ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašė teismo sprendimą pakeisti, ieškovo ieškinį visiškai patenkinti ir iš atsakovo priteistiną skolą už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavas padidinti iki 8 360,94 Lt, priteistinus delspinigius padidinti iki 7 581,16 Lt, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais.
1) Teismas, konstatuodamas, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. spalio 12 d. rašte Nr. (18.3-31-2)-R-9225 „Dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo laivų tiesioginio aptarnavimo paslaugoms (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 43 straipsnio nuostatų paaiškinimo)“ (1t, b.l.120-121) nurodyti išaiškinimai netaikytini, įsiterpė į viešojo administravimo santykių sritį, tokiu būdu pažeisdamas CK 1.1 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007);
2) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3-301 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo“ 23 punktas bei Lietuvos Respublikos laivų registravimo žvejybos laivų rejestre, licencijų žvejybos laivams išdavimo, valdymo ir atšaukimo taisyklių, patvirtintų Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. VI-6 „Dėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo žvejybos laivų rejestre ir licencijų žvejybos laivams taisyklių“ 5 punktas nustato, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, 4 straipsniu žvejybiniai laivai privalo būti registruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre bei Žvejybos laivų rejestre ir priskirti prie jūrų žvejybos laivų. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad PVM mokėtojas privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad įvyko šiame skyriuje nurodytas prekių tiekimo, prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimo sandoris. Atsakovas pagal PVMĮ 56 straipsnio 3 dalį nepateikė dokumentų, įrodančių pridėtinės vertės mokesčio 0 procentų tarifo taikymą, iki ieškinio padavimo teismui pretenzijų dėl pridėtinės vertės mokesčio skaičiavimo ieškovui nereiškė, išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų negrąžino ir įgijo teisę pagal šias PVM sąskaitas-faktūras į PVM atskaitą, todėl teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo;
3) Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra baudinio pobūdžio, priskaičiuoti nuo priteisto įsiskolinimo. Nuo tinkamai vykdomų atsakovo prievolių priklauso normalus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto darbas ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ūkinė veikla, todėl pagal darytina išvada, kad sutartas 0,2 procentų delspinigių dydis sutartiniuose santykiuose laikytinas normaliu ir pateisinamu. Nustačius, kad skolininkas laiku nesumokėjo uosto rinkliavos, delspinigiai gali būti skaičiuojami ir už naują laikotarpį. Kadangi atsakovas nebuvo įvykdęs pagrindinės prievolės, todėl ieškovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už naują laikotarpį ir reikalauti šių delspinigių apmokėjimo.
Atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kadangi ieškovas apeliaciniame skunde prašo rašytinio proceso, o atsakovas tam prieštaravimų nepareiškė, ieškovo apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovas nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu dėl priteistos iš atsakovo skolos už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavas ir delspinigių dydžio.
Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovas pagrįstai skaičiuoja pridėtinės vertės mokestį atsakovui už suteiktas paslaugas bei uosto rinkliavas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikindama Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir bylą perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė, jog būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja 0 PVM tarifo taikymo sąlygos: 1) ar laivai atitinka PVM įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nurodytų (išvardyti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje) laivų kategorijoms; 2) ar suteiktos paslaugos reikalingos tokiems laivams ar jų kroviniams tiesiogiai aptarnauti bei tiesioginiams jų poreikiams tenkinti.
Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutarties nurodymus, apeliacinės instancijos teismas surinko naujus įrodymus, susijusius su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutarties konstatuojamoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių įrodymu pagrindu daro išvadą, kad egzistuoja 0 PVM tarifo taikymo sąlygos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2004 m. sausio 20 d. sudarė laivų aptarnavimo prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinių sutartį Nr. 20-2004-202, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui laivų aptarnavimo paslaugas prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinių, užtikrinti laivų prijungimą prie kranto inžinierinių tinklų (elektros tinklų, vandens vamzdyno), atsižvelgiant į poreikius laivams, esantiems mažųjų žvejybos laivų prieplaukos teritorijoje, teikti geriamąjį vandenį ir elektros energiją (sutarties 7 punktas), o atsakovas įsipareigojo sutarties V dalyje nustatyta tvarka atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Šalys susitarė, kad neapmokėjus pateiktoje sąskaitoje nurodytos sumos atsakovas moka ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius (sutarties 25 punktas) (t.1, b.l. 7-10). Ieškovas ir atsakovas 2006 m. vasario 3 d. sudarė sutartį Nr. 20-2006-171 dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas ir teikiamus patarnavimus, reguliuojančią ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius vykdant atsiskaitymus ir mokant nustatyto dydžio rinkliavas pagal LR Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 226 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių ir taikymo principų patvirtinimo“ ir LR Susisiekimo ministerijos 2002 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 3-322 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių“ bei jo papildymus ir mokant už locmano patarnavimus pagal KVJUD direktoriaus 2000 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 225 patvirtintą „Apmokėjimo už locmano patarnavimus apskaičiavimo tvarką“. Sutartyje ieškovas įsipareigojo apskaičiuoti už suteiktas paslaugas uosto rinkliavų ir už locmano patarnavimus sumą ir pateikti sąskaitas apmokėjimui, o atsakovas įsipareigojo apmokėti gautas sąskaitas (sutarties 2.1.1. ir 2.2.1. p.). Šalys taip pat susitarė, kad jeigu atsakovas neapmoka sąskaitų nustatytu terminu, atsakovas moka ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos (sutarties 3.3 punktas) (t.1, b.l. 5-6). Ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras (t.1, b.l. 13-35), kuriose ieškovas atitinkamai apskaičiuodamas uosto rinkliavas ir mokėtinas sumas už suteiktas paslaugas atsakovui pritaikė 18 proc. PVM tarifą.
Pagal tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakciją prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais buvo taikomas standartinis 18 proc. PVM tarifas (PVM įstatymo (Nr. IX-1960, 2004-01-15, Žin., 2004, Nr. 17-505 (2004-01-31)) 2 straipsnio 32 dalis, 19 straipsnio 1 dalis). PVM įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad 0 procentų PVM tarifas taikomas PVM įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais, tai yra PVM įstatymo 43 straipsnio numatytais atvejais. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos paslaugos, reikalingos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems laivams ar jų kroviniams tiesiogiai aptarnauti bei tiesioginiams jų poreikiams tenkinti, tai yra: 1) jūrų laivų, skirtų keleiviams ir (arba) kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais ir (arba) kitokioms paslaugoms už atlygį teikti; 2) jūrų žvejybos laivų; 3) laivų, skirtų paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje (PVM įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai). Taigi, pagal PVM įstatyme įtvirtintus reikalavimus norint ūkio subjektams taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) jūrų laivas turi atitikti PVM įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose laivams keliamus reikalavimus; 2) paslaugos yra reikalingos šiems laivams ar jų kroviniams tiesiogiai aptarnauti bei tiesioginiams jų poreikiams tenkinti.
Pagal Prekybinės laivybos įstatyme apibrėžtą laivo sąvoką laivybai naudojamas jūrų laivas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre (Prekybinės laivybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nuosavybės teise priklauso laivai „LBB-1124“ ir „Ieva“, kuriems ieškovas teikė paslaugas (2 t., b.l. 62, 63).
Iš Lietuvos Respublikos laivo įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre liudijimo (1 t., b.l. 54) matyti, jog laivas „LBB-1124“ yra įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Kadangi laivas „LBB-1124“ yra įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, pagal Prekybinės laivybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį jis turi būti laikomas jūrų laivu.
Remiantis Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos žvejybos laivas yra bet koks laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas šiai žvejybai, ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre (...) ir įgaliotos klasifikacinės bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“. Laivo „LBB-1124“ Lietuvos Respublikos laivo įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre liudijimo įraše – laivo paskirtis – nurodyta, kad šis laivas yra žvejybinis (1t., b.l. 54). Taigi, remdamasi aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui UAB „Baltijos žuvys“ nuosavybės teise priklausantis laivas „LBB-1124“ yra jūrų žvejybos laivas, ir pagal savo duomenis atitinka PVM įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
Iš Lietuvos saugios laivybos administracijos pateiktų raštų (2 t., b.l. 62, 63) matyti, kad atsakovui UAB „Baltijos žuvys“ priklausantis antrasis laivas „Ieva“ taip pat įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre 1996 m. rugpjūčio 29 d., todėl Prekybinės laivybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies prasme šis laivas „Ieva“ taip pat priskirtinas jūrų laivų kategorijai. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre yra įregistruota šio laivo paskirtis – žuvies pervežimas (2 t., b.l. 62,63). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl laivo „Ieva“ atitikties PVM įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose jūrų laivams keliamiems reikalavimams, atsižvelgia į tai kad jūrų laivas „Ieva“ yra įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, jo kaip jūrų laivo paskirtis – žuvies pervežimas. Kartu su jūrų žvejybos laivu „LBB-1124“ jis vykdė veiklą, nes jūrų laivas „Ieva“ taip pat buvo aptarnaujamas prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos, kuri yra būtent skirta žvejybos laivų krovai ir stovėjimui (1t, b.l. 7). Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad žuvies pervežimo paskirties jūrų laivas „Ieva“ atitinka PVM įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Iš ieškovo pateiktų ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ laivams „LBB-1124“ ir „Ieva“ buvo teikiamos šios paslaugos: laivo žurnalų registracija, laivų aptarnavimo, energijos tiekimo paslaugos, geriamo vandens tiekimas (2t., b.l. 38-50), taip pat buvo nustatytos laivo, krantinės ir sanitarinės rinkliavos (1t., b.l. 13, 14, 18, 19, 23, 24, 27, 28, 34, 35) Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas pagal 2004 m. sausio 20 d. laivų aptarnavimo prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinių sutartį Nr. 20-2004-202 įsipareigojo suteikti laivams „LBB-1124“ ir „Ieva“ aptarnavimo paslaugas prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinių, užtikrinti jų prijungimą prie kranto inžinierinių tinklų (elektros tinklų, vandens vamzdyno), esant poreikiui teikti geriamąjį vandenį ir elektros energiją, bei į 2006 m. vasario 3 d. sutarties Nr. 20-2006-171 dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas ir teikiamus patarnavimus pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ laivams „LBB-1124“ ir „Ieva“ buvo teikiamos PVM įstatymo 43 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos paslaugos, reikalingos šiems laivams ar jų kroviniams tiesiogiai aptarnauti bei tiesioginiams jų poreikiams tenkinti.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovo laivams „LBB-1124“ ir „Ieva“ teikiamoms paslaugoms taikytinas lengvatinis 0 proc. PVM tarifas, todėl ieškovo prašoma priteisti skola už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavas sumažinta pagrįstai.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat skundžia pirmosios instancijos sprendimą ir dėl tos priežasties, jog, apelianto manymu, teismas nepagrįstai sumažino delspinigius. Bylos šalys tiek 2004 m. sausio 20 d. laivų aptarnavimo prie mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinių sutartyje Nr. 20-2004-202, tiek 2006 m. vasario 3 d. sutartyje Nr. 20-2006-171 dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas ir teikiamus patarnavimus susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali netesybas sumažinti, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, ir kad tokio dydžio delspinigiai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005, 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005 ir kt.). Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai sudaro net 73 metinius procentus (0,2 X 365). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio dydžio netesybos negali būti priteisiamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovui priteistinų delspinigių dydį. Pirmosios instancijos teismo priteistas delspinigių dydis atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtinus teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo nesąžiningumo skaičiuojant delspinigius papildomai ir už anksčiau teismų sprendimais priteistus įsiskolinimus atsakovo atžvilgiu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šį ieškovo reikalavimą. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ankstesniais teismo sprendimais yra priteistos procesinės palūkanos, kurios jau atlieka ieškovo nuostolių kompensavimo funkciją nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki anksčiau teismo priimtų sprendimų visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas papildomai priteisti delspinigius už jau priteistas skolas yra nepagrįstas.
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.