- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-1939-826/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11252-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaista“
- Ieškovas
- UAB „Korgas ir Ko“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1939-826/2014
2014 m. gruodžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaista“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12793-889/2014 pagal ieškovės UAB „Korgas ir Ko“ ieškinį atsakovei UAB „Klaista“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 28 274,36 Lt skolos, 723,11 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo 28 997,47 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nesąžiningai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, ilgą laiką neapmoka pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus ir perduotas medžiagas, nereaguoja į raginimus sumokėti skolą, nebendradarbiaujia su ieškove, todėl reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant reikalaujamos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-06 nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei UAB „Klaista“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas ar turtines teises, neviršydamas reikalaujamos sumos – 28 997,47 Lt. Atsižvelgdamas į ieškovės prašyme išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad reikalavimas šioje byloje yra turtinio pobūdžio, jis yra grindžiamas atsakovės nesąžiningumu, atsakovės finansinė padėtis ieškinio pateikimo metu nėra žinoma, padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Klaista“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė, atsakovės finansinė padėtis yra gera, o ginčijamą nutartį teismas priėmė neturėdamas jokių finansinių duomenų, nes ieškovė jų nepateikė. Iš atsakovės pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad 2013 m. atsakovės turtas sudarė 3 385 543,00 Lt, nuosavas kapitalas – 2 358 736 Lt, sukauptas bendrovės pelnas – 601 054 Lt, t. y. dvidešimt kartų viršija reikalaujamą priteisti sumą, trumpalaikiai įsipareigojimai – 546 562,00 Lt, įstatinis kapitalas sudaro 635 440,00 Lt ir yra daugiau kaip 20 kartų didesnis už ieškinio sumą. Per 2012 ir 2013 metus UAB „Klaista“ uždirbo po 5 mln. pajamų ir 100 000,00 Lt pelno, nuolat dirba pelningai. 2014 metais vykdomų projektų vertė taip pat sudaro daugiau kaip 5 mln. Lt. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė – 347 700 Lt, neturi įsiskolinimo Valstybiniam socialiniam draudimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė ir iškelto ginčo vien turtinis pobūdis negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės nuomone, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovės mėginimą savo turtą perleisti ar suvaržyti, paslėpti ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą. Tik bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, ar atsakovė turėjo pareigą gera valia atsiskaityti. Atsakovės nuomone, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitinka šių laikinųjų apsaugos priemonių turinio, paskirties bei tikslų iš esmės, todėl prašo 2014-10-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais. LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (LR CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 28 274,36 Lt skolą, 723,11 Lt delspinigius, 6 poc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą, neviršijant reikalaujamos sumos – 28 997,47 Lt. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skunde nurodytais motyvais.
Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės ir jos taikomos darant prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti neigiamų padarinių. Šiuo atveju yra nagrinėjamas atsakovės mokumas, tiriami pateikti įrodymai bei sprendžiamas klausimas, ar tenkinus ieškinį, atsakovė būtų pajėgi sumokėti ginčo sumą ieškovei. Atsakovė pateikė įmonės 2014-05-29 balansą, iš kurio matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos yra 546 562 Lt, o turto įmonė turi už 3 385 543 Lt. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės pelnas 2013 m. buvo 121 114 Lt, o 2012 m. buvo 116 013 Lt. 2013 m. atsakovės ilgalaikio turto vertė buvo 2 197 215 Lt, įsiskolinimo Valstybiniam socialiniam draudimui atsakovė neturi, pardavimo pajamos 2013 metais siekė 5 070 171 Lt, 2012 metais – 4 765 482 Lt, grynasis pelnas 2013 metais – 102 947 Lt, nepaskirstytasis pelnas 2013 metais – 601 054 Lt, pagal pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovės nekilnojamajam turtui yra taikomos tik skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera ir patenkinus ieškinį, bus galimybė išieškoti priteistą sumą. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė ketintų turtą perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkintų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad taikyti ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – netenkintinas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 329 str. 1 d., 337 str.1 d. 2 p.).
Patenkinus atsakovės atskirąjį skundą, iš ieškovės turėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, jo sumokėtas paduodant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios pasaugos priemonės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareikštas nebuvo, jo priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Korgas ir Ko“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.