Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. T. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo H. T. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Žydrūno Radišausko 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimo atsisakyti atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu H. T. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 284 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnį ir 187 straipsnio 2 dalį, subendrinta ketverių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės BK 87 straipsnio tvarka įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laiką tęsti mokslus, o juos baigus toliau dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir be šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Šiuo nuosprendžiu iš H. T. priteista 637,90 Eur žalos gavėjui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą bei nukentėjusio E. N. naudai 1 255,70 Eur žalos atlyginimo.

2. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendis pakeistas: panaikintos 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalys, pagal kurias H. T. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir nustatyti konkretūs įpareigojimai. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos H. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 2 dalyje (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis; kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą; kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu). Nuosprendžiu nustatyta, kad 2016 m. spalio 10 d. iš D. P. buto H. T. pagrobė turto iš viso už 188 Eur. H. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir 30 parų arešto bausmę pakeitus į 30 trisdešimt dienų laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi atmestas nuteistojo H. T. kasacinis skundas.

4. 2019 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas nuteistojo H. T. pareiškimas, adresuotas Kauno apygardos prokuratūrai, dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Ž. Radišauskas 2019 m. rugsėjo 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įvertinęs nuteistojo pareiškime nurodytas aplinkybes padarė išvadą, kad nuteistasis H. T. nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 444 straipsnyje.

5. Nuteistasis H. T. paminėtą Generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Ž. Radišausko nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apskundė Vilniaus apygardos teismui.

6. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2019 m. spalio 3 d. nutartimi, nenustatęs bylos atnaujinimo pagrindų, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo H. T. skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo įvardinta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta jo pavardė, nesudaro pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje H. T. vieną kartą buvo įvardintas kaip „H. M.“, tačiau tai įvyko dėl techninės klaidos. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų kaltu pripažįstamas H. T., būtent jam skiriamos bausmės. Apygardos teismas įvertino ir tai, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė tik prokuroras, pats H. T. apeliacinio skundo neteikė, ši aplinkybė leido teismui daryti išvadą, kad su priimtu nuosprendžiu nuteistasis sutiko ir padaryta klaida jam abejonių dėl nuosprendžio nekėlė. Apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dėl nuteistojo nurodomų aplinkybių, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta neapklausus nukentėjusiojo E. N., neišsiaiškinus, jog iki priimant nuosprendį nukentėjusiajam buvo atlyginta žala, taip pat nepagrįstai nebuvo konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o skiriant bausmę parinktas didesnis bausmės dydis. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apie vykstantį procesą E. N. buvo informuotas tinkamai, tačiau pats nerodė suinteresuotumo jame dalyvauti. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. kovo 1 d. posėdžio metu H. T. pripažino jam pareikštus kaltinimus, neginčijo nukentėjusiojo E. N. pareikšto civilinio ieškinio ir sutiko su jame reiškiamais reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, turėjo teisę baigti bylos nagrinėjimą, tiesiogiai neapklausdamas nukentėjusiojo E. N. teismo posėdyje. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog aplinkybė apie esą atlygintą žalą nebuvo nurodoma nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei paties nuteistojo rašytame kasaciniame skunde. Teismas pritarė prokuroro nutarime padarytai išvadai, jog ši nuteistojo įvardinta aplinkybė nepaneigia H. T. kaltės ir nerodo, kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei tą, už kurią buvo nuteistas. Be to, net jeigu nuteistojo H. T. teiginiai apie jo tėvo nukentėjusiajam E. N. atlygintą žalą ir būtų teisingi, tai nereiškia, kad toks ne paties kaltininko inicijuotas, bet jo šeimos nario atliktas veiksmas, būtų nulėmęs kitokias išvadas dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatavimo ir bausmės skyrimo.

7. Nuteistasis H. T. skunde prašo atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-57-305/2017 bei Kauno apygardos teismo nuosprendį byloje Nr. 1A-483-478/2018 ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7.1. Skunde nurodo, jog naujos aplinkybės, kurios turi būti ištirtos ir turi reikšmės teisingam civilinio ieškinio išnagrinėjimui, teisingam bausmės rūšies parinkimui ir bausmės dydžio nustatymui, yra šios: 1) bausmę nuteistasis H. T. atlieka už kitą asmenį „M.“. Nuosprendyje nurodoma, kad bausmė skiriama „H. M.“ (t. 6, b. l. 57); 2) baudžiamąją bylą teismas išnagrinėjo neišklausęs nukentėjusiojo E. N., kuris turėjo informuoti teismą apie tai, kad žala jam atlyginta. Byloje nėra duomenų, kad E. N. buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (t. 5, b. l. 90), taip pat nėra duomenų, kad apie teismo posėdžius, vykusius 2017 m. spalio 16 d., 2017 m. gruodžio 13 d., 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. kovo 1 d., buvo pranešta nukentėjusiajam (t. 5, b. l. 131, t. 6, b. 1. 3, 11, 19). Teismas nukentėjusiajam E. N. priteisė 255,70 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, jo neapklausęs ir neišsiaiškinęs dėl žalos atlyginimo. Nuteistojo nuomone, šios naujos aplinkybės yra svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui. Kadangi paaiškėjo kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo jau atliktas, procesas turi būti atnaujintas. Šios aplinkybės teismui bei proceso dalyviams nebuvo ir negalėjo būti žinomos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nes bylai reikšmingi dokumentai buvo pas asmenį, kuris nebuvo proceso dalyvis, kitiems proceso dalyviams nebuvo pranešęs apie dokumentų egzistavimą.

7.2. Nuteistojo nuomone, nepagrįstai sumenkinama aplinkybė, kad jis atlieka bausmę už kitą asmenį - „M.“. Prokuroro nutarime teigiama, kad nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, vieną kartą parašyta „M.“ pavardė turi būti vertinama kaip techninė klaida, tačiau jei tai būtų klaida, ji būtų ištaisyta. Nesvarbu kurioje nuosprendžio vietoje yra nurodytas kitas asmuo, tačiau tai rodo, kad teismai ir prokuroras pažeidžia nuteistojo teises bei teisėtus interesus. Nuteistojo manymu, BPK 444 straipsnio nuostatų taikymas vertintas formaliai, nes dėl analogiškų motyvų Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė jo skundą.

7.3. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad prokuroras ir apygardos teismas neatkreipė teismų dėmesio dėl padarytos techninės klaidos ištaisymo, o tai yra procesinis pažeidimas. Tai, nuteistojo nuomone, rodo, kad jo prašymas ir skundas išnagrinėti ir procesiniai sprendimai priimti pažeidžiant bendruosius teisės principus, teisingumo, protingumo, visapusiškumo ir objektyvumo reikalavimus. Todėl, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai nuteistasis turės pranešti Europos Žmogaus Teisių Teismui.

8. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

9. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo H. T. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Ž. Radišausko, 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes. Teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus. Nutartyje tinkamai įvertino nuteistojo H. T. skunde nurodytas aplinkybes ir skundą motyvuotai atmetė konstatavęs, kad nėra pagrindo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

10. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje.

11. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Be to, šios aplinkybės turi pasižymėti ne tik naujumu, bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje.

12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2019 m. rugpjūčio 8 d. gauto nuteistojo H. T. pareiškimo nagrinėjimo medžiaga ir baudžiamosios bylos Nr. N1-57-305/2018 duomenimis, konstatuoja, kad nuteistojo H. T. pareiškime dėl proceso atnaujinimo, o taip pat skunduose dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Ž. Radišausko, 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties, nurodytos aplinkybės nepagrindžia esant BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindą, todėl šiuo metu iš naujo tirti byloje surinktus įrodymus ar rinkti naujus įrodymus nėra pagrindo.

13. Nuteistasis H. T. teigia, kad bausmę atlieka už kitą asmenį „M.“, nes nuosprendyje nurodoma, kad bausmė skiriama „H. M.“. Iš tikrųjų Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, pasisakant dėl bausmės nuteistajam skyrimo, nurodoma pavardė „M.“, tačiau įvertinus visą nuosprendžio turinį, nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiu, jog bausmę jis atlieka už kitą asmenį. Ši aplinkybė taip pat neleidžia daryti išvados, jog ji atskleidžia naujai paaiškėjusias aplinkybes, leidžiančias teigti apie H. T. nekaltumą. Aukštesnysis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, jog nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodyta nuteistojo pavardė laikytina rašymo apsirikimu. Iš Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad šiuo nuosprendžiu kaltu pripažįstamas ir bausmė skiriama H. T.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo H. T. gynėja nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų ištaisytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančios apsirikimo, techninės klaidos, susijusios su neteisingai nurodytais BK specialiosios dalies straipsniais, pagal kuriuos H. T. yra pripažintas kaltu, tačiau apie šio nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodytą nuteistojo pavardę nei gynėja, nei nuteistasis neužsiminė (t. 6, b. l. 92-94). Be to, nors nuteistasis nurodo, jog bausmę atlieka už kitą asmenį, jis nesinaudojo teise apskųsti dėl jo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, o atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą, pats nuteistasis H. T. prašė palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendį (t. 6, b. l. 83). Paduotame kasaciniame skunde nuteistasis H. T. aplinkybės, dėl nuosprendyje neteisingai nurodytos jo pavardės nebuvo nurodęs. Šiame skunde nuteistasis prašė pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pašalinimo ir nustatyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, taip pat prašė sumažinti paskirtas laisvės atėmimo bausmes, jas subendrinus taikyti BK 92 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti (t. 6, b. l. 117-122). Tai reiškia, kad aplinkybė dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodytos nuteistojo pavardės, nekėlė abejonių dėl kurio vis tik asmens priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

14. Nuteistasis nurodo ir tai, kad teismas nukentėjusiajam E. N. priteisė 255,70 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, jo neapklausęs ir neišsiaiškinęs aplinkybių dėl žalos atlyginimo. Nuteistasis teigia, kad teisiamajame posėdyje neapklaustas nukentėjusysis turėjo informuoti teismą apie tai, kad žala jam atlyginta. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nuteistasis tvirtino, jog bylos nagrinėjimo metu jo tėvas, gyvenantis atskirai, yra atsiskaitęs su nukentėjusiuoju. Apie tai H. T. sužinojo tik 2019 m. birželio 28 d. Jau minėta, kad pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, <...>, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Taigi, nors aplinkybė, apie esą nuteistojo tėvo atlygintą žalą nukentėjusiajam E. N., teismams nebuvo žinoma, tačiau ji nepatvirtina esant baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus, taip pat neįrodo, kad H. T. nepadarė teisei priešingų veikų, už kurias nuteistas. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, jog nuteistasis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius apie turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą E. N.. Taip pat aukštesnysis teismas pritaria generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, nutarimo bei skundžiamos nutarties argumentams, kad net ir tuo atveju, jei nuteistojo H. T. teiginiai apie jo tėvo nukentėjusiajam atlygintą žalą būtų teisingi, visgi tėvo atliktas sūnaus padarytos žalos atlyginimas, nebūtų lėmęs kitokių teismo išvadų dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo/nebuvimo ir bausmės skyrimo.

15. Nuteistojo H. T. baudžiamoji byla yra išnagrinėta ir bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad aplinkybės, kurių pagrindu siekiama atnaujinti baudžiamąją bylą, niekaip nesusijusios su nuteistojo H. T. kalte. Nuteistojo nurodomos aplinkybės neatitinka nei vieno iš BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, keliamų aplinkybėms, dėl kurių gali būti atnaujinama baudžiamoji byla. Vilniaus apygardos teismas nuteistojo H. T. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Ž. Radišausko 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Nuteistojo H. T. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo H. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.