Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas, rašytinio proceso tvarka

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. S., VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi J. B. mirė (duomenys neskelbtini), ji nori susitvarkyti atsiradusį palikimą. Jos tvirtinimu, mirusios sesers I. S. sūnus T. S. į palikimą nepretenduoja. Tvarkantis palikimą paaiškėjo, kad jos brolis J. S. nebuvo įforminęs jo priėmimo, todėl kreipiasi į teismą nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėja įvardija pagrindą tenkinti jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę patvirtinančio fakto, palikimo atsiradimo metu galiojusį LR CK 587str. 2d., kuris nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, ką ji padarė, bei LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1d.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Palikėjos mirties momentu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnis). Pažymėtina, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (1964 m. CK 591 straipsnis, CK 5.60 straipsnis).

Bylos duomenimis, po O. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), į notarą užsivesti paveldėjimo bylos ar atsisakyti nuo palikimo, niekas nesikreipė. Todėl vertintina, kad J. B. neatsisakius priimti palikimo, jo valios išraiška buvo palikimą priimti. Tą aplinkybę patvirtina ir pareiškėja, byloje esantys pateikti rašytiniai įrodymai apie mokesčių mokėjimą, turto draudimo liudijimų kopijos, seniūnijos pažymos.

Prašomam juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškėjos suinteresuotumą ir teisinį pagrįstumą patvirtina byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos ir mirusiųjų asmenų giminystės ryšį, Z. Z. gimimo, santuokos bei palikėjų mirties dokumentų kopijos, Klaipėdos regiono Valstybės archyvo Telšių filialo pateiktos ūkinių knygų išrašų kopijos, VĮ Registrų centro išrašai, todėl darytina pagrįsta išvada, kad po O. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), pareiškėjos brolis J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), buvo priėmęs mamos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti ir valdė iki savo mirties.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), buvo priėmęs mamos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti ir valdė iki savo mirties..

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.