Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2013-10-20, 11.25 val., Budelkiemio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos m., vairavo automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo ir kliudė dvi stovinčias transporto priemones. Vairuotojas nepateikė galiojančio, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę, dokumento. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., baudas subendrino ir A. K. paskyrė subendrintą 5 000 Lt (penkių tūkstančių) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, kuris turi būti panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų kodekso procesines normas ir priimtas formaliai. Teismas negavo traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas nors ir konstatavo, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos kitos transporto priemonės, bet neišsiaiškino, ar atlyginti nuostoliai ir/ar pašalinta padaryta žala, tai yra svarbu nustatant atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybes. Teismo nutarime neminimi kiti byloje dalyvaujantys asmenys (Institucijos, kurios pareigūnai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą bei asmenys, kurių transporto priemonės eismo įvykio metu buvo apgadintos).

Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad pažeidėjas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių, jis negali dalyvauti teismo posėdyje. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn vengia administracinės atsakomybės ir bylą nagrinėjo jam nedalyvaujant, nors, apelianto nuomone, teismas pradedant nagrinėti bylą, turėjo išanalizuoti visas bylos aplinkybes, tarp jų atsižvelgti į jo, t. y. asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn, amžių.

Anot apelianto, jis negali sutikti su tokia teismo nuomone, kadangi ATPK straipsnis numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei jeigu negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantas pažymi, kad jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nes nuo 2013-10-18 iki 2013-11-15 buvo paguldytas į VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentą, todėl prašymo atidėti teismo posėdį pateikti negalėjo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu, tai sudaro rimtą pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Toliau pateiktas apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas tik pradėjęs nagrinėti jo administracinę bylą, jau buvo nusistatęs prieš jį dėl jo neatvykimo į teismo posėdį. Tai turėjo įtakos tokiam teismo nutarimui, kuriuo teismas jam skyrė griežčiausią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatytą piniginę sankciją, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, nors minėta straipsnio sankcija užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, teismas privalo atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjant jo, apelianto, administracinio teisės pažeidimo bylą, to padaryta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Pateiktame apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, kad padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 3 d. Savo reikalavimą – administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – pažeidėjas iš esmės grindžia tuo, jog teismas negavo traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl to, jog apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 3 d., nepasisako.

Apygardos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn vengia administracinės atsakomybės.

Byloje esantis 2013-10-20 apelianto A. K. paaiškinimas, patvirtina, jog iš karto po pažeidimų padarymo jis savo kaltę pripažino ir gailėjosi (b. l. 8). Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo paskirtas Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-11-04 (b. l. 4, 33-34). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad pažeidėjas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negali dalyvauti teismo posėdyje bei pažymėjo, kad minėti pažeidėjo veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis vengia administracinės atsakomybės. Tačiau byloje esanti 2013-11-15 Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją Nr. PD2-953 patvirtina, jog A. K. nuo 2013-10-28 iki 2013-11-15 buvo gydomas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente (b. l. 42). Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pažeidėjas į paskirtą teismo posėdį neatvyko dėl svarbių, t. y. pateisinamų priežasčių (ATPK 249 str., BPK 37 str. 1 d. 5 p.). Todėl konstatuotina, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad pažeidėjas vengia administracinės atsakomybės. Priešingai, minėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas leidžia teigti, jog apeliantas iš karto po užfiksuotų pažeidimų padarymo savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Be to, pažeidėjas pateiktame apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, todėl galima pagrįstai konstatuoti, jog jis savo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 3 d., pripažįsta visiškai.

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas byloje nustatyti administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau kartu pažymėtina, kad tai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi šios aplinkybės gali būti nustatytos apeliacinės instancijos teisme. Be to, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagal pažeidėjo apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina apylinkės teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, Apygardos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą įvertina tai, ar pagal procesinio sprendimo priėmimo metu byloje nustatytas aplinkybes priimtas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad apeliantas pasirašė, jog su protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, teisės ir pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., jam buvo išaiškintos (b. l. 4). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas būtų prašęs atidėti paskirtą teismo posėdį apylinkės teisme. Pažymėtina, kad minėtą Medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją Nr. PD2-953 pažeidėjas teismui pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu 2013-11-25 (b. l. 38-42). Visą tai apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai teigti, jog pirmosios instancijos teismas disponuodamas duomenimis apie tai, jog pažeidėjui yra žinoma bylos nagrinėjimo vieta ir laikas bei negavęs jokio prašymo atidėti teismo posėdį, pagrįstai ir teisėtai administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeidėjui nedalyvaujant (ATPK 272 str.). Tokia išvada darytina todėl, kad apylinkės teismas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, jog tuo metu A. K. buvo gydomas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente.

Be to, jau anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog apeliantas neneigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo ir kliudė dvi stovinčias transporto priemones, bei nepateikė galiojančio, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę, dokumento. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra teisinio pagrindo.

Pažeidėjas pateiktame apeliaciniame skunde taip pat užsimena, jog teismas turėjo atsižvelgti į asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn amžių. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie apelianto samprotavimai yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 10 p. numatyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė yra tada, kai teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas yra gimęs 1951-09-05. Taigi pažeidimų padarymo metu (2013-10-20) jam buvo 62 metai. Nors pažeidėjo amžius iš tikrųjų yra artimas tam, jog tai būtų galima laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau teisinio pagrindo tam nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas būtų neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas).

Dėl visų išvardytų motyvų Apygardos teismas sprendžia, jog yra pagrindas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 nutarimą pakeisti ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 3 d., administracines nuobaudas paskirti iš naujo.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai (ATPK 30 str. 1-2 dalys).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2) str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., padarymą, skirtina administracinė nuobauda: įspėjimas arba bauda nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., padarymą, skirtina administracinė nuobauda: bauda vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus pažeidėjo amžių, kuris yra labai artimas tam, jog dėl jo tai būtų galima pripažinti pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, Apygardos teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už padarytus pažeidimus apeliantui paskyrus straipsnio sankcijose numatytus nuobaudų minimumus.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nesiaiškino, ar atlyginti nuostoliai ir (ar) pašalinta jo padaryta žala, nes tai yra svarbu nustatant atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog apeliantas savo noru automobilių Chrysler Vojager ir BMW 525 savininkams būtų atlyginęs nuostolius ar pašalinęs padarytą žalą. Tačiau akcentuotina ir tai, jog net tuo atveju, jeigu ir būtų nustatytos tokios aplinkybės, skirti apeliantui švelnesnes nuobaudas nei minėtų straipsnių sankcijose numatyti nuobaudų minimumai, nebūtų pagrindo. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą, kuri patvirtina, kad A. K. 2010-10-19 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis. Už šį pažeidimą 2010-12-10 nutarimu jam buvo paskirta 2 000 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams (b. l. 17-18). Įvertinus tai, galima teigti, apeliantas jau buvo baustas už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam. Skundžiamu nutarimu jis nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, ir kliudė (apgadino) dvi stovinčias transporto priemones. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonių vairavimas esant aiškiai neblaiviam nėra atsitiktinumas apelianto gyvenime.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimas keistinas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimą pakeisti.

A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį paskirti 4 000 Lt (keturių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams;

A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. paskirti 20 Lt (dvidešimties) litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., baudas subendrinti ir A. K. paskirti subendrintą 4 000 Lt (keturių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Nutartis neskundžiama.