Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovei D. G., institucijai teikiančiai išvadą, Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovo atstovas paaiškino, jog ieškovas su atsakove kartu nebegyvena daugiau nei vienerius metus. Santuoka tarp jų yra seniai iširusi ir tėra tik formalumas. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Ispanijoje, o atsakovas šiuo metu susilaukė keturių vaikų su kita moterimi. Teigia, jog šalys jokio turto santuokos metu neužgyveno. Prievolių tretiesiems asmenims ar kreditoriams ieškovas neturi. Nutraukus santuoką, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove bei sutinka, kad iš ieškovo būtų priteistas nepilnamečiams įstatymu numatytas išlaikymas.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai bei šaukimas atvykti į teismo posėdį atsakovei pranešta viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“.

Institucijos, ginančios vaikų teises, atstovė mano, jog santuoką tarp sutuoktinių reikėtų nutraukti, kadangi niekas jų nebesieja. Šiuo atveju yra tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina ir dėl to tarp vaiko tėvų ginčo nėra. Taip pat, nėra ginčo ir dėl šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, auklėjimo, ugdymo ar bendravimo su jais. Institucija dėl to nėra gavusi jokių nusiskundimų. Ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusio ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė 1997 m. lapkričio 29 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 154) (b. l. 7, 16). Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 11, 12). Šalys savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (b. l. 13-14). Ieškovas gauna apie 740 Eur vidutinį darbo užmokestį per mėnesį. Duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, teismas neturi.

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai ilgiau kaip metus laikus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Ieškovas ieškinyje pripažino, jog santuoka iširo dėl ieškovo ir atsakovės abiejų kaltės. Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio ilgiau kaip metus laiko, todėl akivaidu, kad šeima faktiškai yra iširusi, nebėra bendrų reikalų, o toliau būti santuokoje nėra prasmės, nes tai sukelia papildomus kiekvieno, kaip asmenybės, apsunkinimus.

Vadinasi, pagal esamus įrodymus galima teigti, kad faktiškai šeima yra iširusi, šalys bendro šeimos ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra duomenų, kad pradės gyventi, todėl darytina išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.60, 3.70 straipsniai).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimus (LR CK 3.62, 3.59 straipsniai). Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus - E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra jauno amžiaus, visą laiką gyvena su motina, šiuo metu Ispanijoje, byloje nenustatyta, kad vaikų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams, atsakovas tuo klausimu nuomonės nepareiškė, todėl ieškovo prašymas tenkintinas, nepilnamečių E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus E. G., gim. (duomenys neskelbtini). gyvenamoji vieta nustatytina su motina atsakove D. G. (CK 3.169 str. 2 d.).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo.

Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (LR CPK 3.69 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 325,00 Eur. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą. Kaip matyti, ieškovas nėra ligotas, dirba bei gauna pastovias minimalias pajamas. Vadinasi, jam esant darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, taigi esant veiksniam ir atsakingam savo kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad ne tik dabar, bet ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai ir po santuokos nutraukimo privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Esant tokioms aplinkybėms, priteistinas iš ieškovo nepilnamečiams vaikams materialinis išlaikymas, nes tokį išlaikymą privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu, išlaikymo dydis 60 Eur užtikrins tik minimalius vaikų poreikius, tačiau atsižvelgus į šalies atstovo paaiškinimą, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo sutikimas mokėti ir prašymas priteisti kiekvienam nepilnamečiui kas mėnesį po 60 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, šalims netekus galimybės gyventi kartu ir bendrai rūpintis vaikais, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Civilinio kodekso 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei įvertinus tai, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos kiekvienai iš šalių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 258, 268, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 1997-11-29 Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 154), tarp J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes – Gedeikis, Gedeikienė.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: dukros E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina D. G..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų: dukros E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 centų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-07-30 iki vaikų pilnametystės, šias lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti uzufrukto teise D. G. nepilnamečiams vaikams teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šilalės rajono apylinkės teisme.