Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-02-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-865-670/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-11
Bylos Nr.
2YT-865-670/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Klimaitis
Pareiškėjas
B. J.
Suinteresuotas asmuo
A. J., R. J.
Advokatai
Aleksandras Uščiauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-865-670/2019;Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00008-2019-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 11 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis,sekretoriaujant Ernestai Sakalauskienei,dalyvaujant pareiškėjai B. J. ir jos atstovui advokatui Aleksandrui Uščiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, suinteresuoti asmenys A. J. ir R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja B. J. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė mirusio sutuoktinio A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu.

Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinis prieš mirtį testamento sudaręs nebuvo, todėl jam priklausantis turtas paveldimas pagal įstatymą. A. J. ir R. J. mirusiojo sūnūs byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Mirusiojo palikimą sudarė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – 0,3800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato-tvarto, pastatas-malkinė, esantys (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, norėdama turtą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, kreipėsi į notarą, kuris pasakė, kad yra praleistas terminas palikimui priimti, o faktą, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti gali patvirtinti tik teismas. Mirusiojo sūnūs dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Tokiu būdu jie sąmoningai sudarė sąlygas palikimą priimti pareiškėjai. Sutuoktiniui priklausantį turtą pradėjo valdyti tik pareiškėja B. J., ji prižiūrėjo turtą, juo naudojosi, mokėjo mokesčius.

Suinteresuotas asmuo A. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodo, kad su pareiškėjos B. J. pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 30).

Suinteresuotas asmuo R. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes išvykęs dirbti į užsienį, su pareiškėjos B. J. pareiškimu sutinka (b. l. 31).

Liudytoja D. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad B. J. vyras mirė (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties pareiškėja liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) naudojosi visu turtu ir jį prižiūrėjo, tačiau nesutvarkė dokumentų.

Liudytoja O. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja B. J. yra jos sesuo. Gyveno kartu su vyru A. J., abu dirbo, augino gyvulius. Po A. J. mirties sesuo liko gyventi tame pačiame bute, toliau rūpinosi gyvuliais, viena dirbo, rūpinosi žeme.

Liudytojas Z. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pareiškėjos sesers O. S. draugas, todėl tenka dažnai bendrauti, pažįsta pareiškėjos sūnus. Yra buvęs (duomenys neskelbtini) pareiškėja gyvena gražiai įrengtame bute, ji rūpinasi visu turtu, lankė kapus Skaudvilėje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. J. (P.), gim. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); A. J. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 5); 2018 m. gruodžio 10 d. Jurbarko rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro L. K. išduotame liudijime nurodoma, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. notaro biure nėra pradėta paveldėjimo byla mirus A. J. ir niekas iš mirusiojo įstatyminių ir/ar testamentinių įpėdinių nurodytu laiku į notaro biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė ir/ar neatsisakė (b. l. 8); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis B. J. ir A. J. nuosavybės teise registruotas 0,38 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) pat B. J. vardu registruotas butas, 1/6 dalis pastato-tvarto ir pastatas-malkinė, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-22); kvitai patvirtinantys mokesčių sumokėjimą (b. l. 23-24); pareiškėjai B. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba, paskirtas advokatas A. Uščiauskas (b. l. 25-26); patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) iš testamentų registro apie asmens palikimą matyti, kad A. J. testamento nebuvo sudaręs.

Byloje teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. J., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė B. J. faktiškai pradėdama jį valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjos B. J., liudytojų D. Č., O. S., Z. P. parodymų, suinteresuotų asmenų A. J. ir R. J. pareiškimų, bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja B. J. po savo sutuoktinio A. J. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) naudojosi 1/6 dalimi ūkinio pastato, malkine, ji ir toliau valdė 0.3800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiems sutuoktiniams, mokėjo mokesčius, augino gyvulius ir turtu rūpinosi kaip savo asmeniniu turtu.

Tokiais veiksmais B. J. išreiškė valią priimti mirusio sutuoktinio palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai B. J. šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis B. J. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Raimundas Klimaitis