Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. T. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-4144 nutarta taikyti nuteistajam A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 3 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. balandžio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis stengiasi elgtis tinkamai ir deda visas įmanomas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015m. gegužės 7 d. įstatymo N r. XII-16784 redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė - 8 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. rugpjūčio 17 d., pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 17 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina formalųjį ir materialųjį pagrindus, kuriems egzistuojant yra galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nuteistojo laisvės atėmimo vietos apylinkės teismas tik įvertinęs šių dviejų pagrindų egzistavimą gali spręsti dėl nuteistajam taikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. T. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Todėl spręstina, kad formalusis pagrindas egzistuoja, tačiau jo vieno lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ar egzistuoja ir materialusis pagrindas, o jei taip ar jų visuma pagrįstai leidžia spręsti, kad esamo pataiso proceso metu, lygtinio paleidimo instituto taikymas jau yra galimas. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką yra žemas. Nors byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. kovo 19 d. pažyma apie nuteistojo A. T. pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis du kartus buvo skatintas, kas iš esmės teigiamai apibūdintų nuteistąjį, tačiau šioje išvadoje be kita ko yra fiksuoti ir du vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimų pažeidimai, nors nuobaudos ir nebuvo skirtos. Šios aplinkybės atskleidžia, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų net būdamas struktūruotoje, griežtos priežiūros aplinkoje, o tai rodo nuteisto nenorą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme, ir tai nesudaro pagrindo tikėtis, kad nuteistasis laikysis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Kartu pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje, nustatyta nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų), kurie atsižvelgiant į byloje esančią nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikos pakartotinumą. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant A. T. elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistojo įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau aukščiau aptarti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, juos vertinant paskatinimų kontekste neleidžia spręsti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja išimtinai teigiamai, siekdamas mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis neturi leidimo gyventi Lietuvoje, šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, išėjęs į laisvę tik turi planų įsidarbinti, tačiau konkrečios darbovietės numatęs nėra, susitarimo su jokia darboviete nėra sudaręs. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis turi 6-ių klasių išsilavinimą, profesinės kvalifikacijos įgijęs nėra. Įkalinimo įstaigoje nesimokė. Požiūris į darbą įkalinimo įstaigoje pradžioje buvo neigiamas - buvo stebima, jog asmuo išrankus darbo pobūdžiui, tačiau požiūris į darbinę veiklą pasikeitė, tai atskleidžia nuteistojo teigiamą motyvaciją darbui, nors bausmės pradžioje nelabai buvo motyvuotas dirbti, tačiau jau apie trejus metus dirba. Remiantis vertinimo metu gauta informacija galima teigti, kad asmens menkas išsilavinimas iš dalies siejamas su jo įvykdytu nusikaltimu, nes tokiu būdu norėjo užsidirbti pragyvenimui daugiau nei iš gaunamos algos už nekvalifikuotą darbą. Svarbu paminėti, kad nuteistajam civilinis ieškinys nėra priteistas, tačiau padarytas nusikaltimas suteikia pagrindo manyti, kad turėdamas finansinių sunkumų nuteistasis užsiiminėjo kontrabanda ir prekyba narkotikais. Remiantis vertinimo metu gauta informacija galima teigti, kad ši sritis yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamu elgesiu, dėl siekio gerinti savo materialinę padėtį neteisėtais būdais.

Teismas atkreipia dėmesį, kad glaudžių santykių su artimaisiais palaikymas negali būti vertinamas kaip apsauginis veiksnys, nes nusikaltimus padarė kartu su broliu. Iš socialinio tyrimo duomenų matyti, kad analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis nusikalto veikdamas kartu su kitais asmenimis. Atsižvelgiant į minėtus faktus galima daryti prielaidą, kad buvo paveiktas už save psichologiškai stipresnių asmenų dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, įsitraukė į nusikalstamą veiką. Sutikimui atlikti nusikalstamą veiką pasak nuteistojo įtakos turėjo tuo metu senkantys finansiniai ištekliai, taip pat jį supanti aplinka ir draugai. Vienas iš asmenų bendrininkų tarpe yra jo brolis. Visa tai suponuoja prielaidas, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai praeityje neskatino jo prosocialaus elgesio laisvėje ir gali būti siejami su jo ankstesnio nusikalstamo elgesio raiška, be to su asmens nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susijęs pasekmių neįvertinimas.

Teismas pažymi, ir tai, jog vertinant ar lygtinio paleidimo institutas jau gali būti taikomas, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai nevertinama. Bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo reikalinga įvertinti ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir ar jau bus pasiektas bausmės tikslas – paveikti asmenį, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, A. T. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 22 dienos, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, ypač vertinant vis dar išlikusius dinaminius kriminogeninius veiksnius, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo spręsti, kad dabartinėje laisvės atėmimo bausmės atlikimo stadijoje lygtinai paleistas nuteistasis A. T. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4144.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4144 taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.