Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo R. U. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam R. P., nukentėjusiojo atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,

teismo posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją pagal bylą pagal nukentėjusiojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirta bausmė- laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 1 ( vienam) mėnesiui, įpareigojant R. U. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), paros laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 5.00 val.; per 9 (devynis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista iš R. U. nukentėjusiajam R. P., neturtinės žalos 15 000 litų; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. P. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteista iš R. U. Valstybiniai mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos antrinės teisinės pagalbos išlaidos 490,00 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2009-07-17, apie 1.00 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis ne mažiau 27 smūgių nukentėjusiajam R. P. į įvairias kūno vietas bei sudavė ne mažiau trijų smūgių porcelianiniu dubeniu nukentėjusiajam R. P. į galvą, padarydamas muštinę žaizdą viršugalvyje, kairėje momeninėje srityje, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas viršugalvyje, smakre, kairiame petyje, rankose, šlaunyse, odos nubrozdinimus žastuose, dešinėje šlaunyje, krūtinės sumušimą, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su tuo, kad teismas neišnagrinėjo aplinkybės, jog R. U. virtuvėje griebė peilį, pamėtė rankoje ir smogė juo į nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam pavykę peilį atmušti ir išsisukti, peilis iškrito ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti mirtino smūgio peiliu, o bėgdamas iš namų pasiėmė net tris peilius, siekdamas paslėpti nusikaltimo pėdsakus. Tai, nukentėjusiojo nuomone, turi būti įvertinta, kaip pasikėsinimas nužudyti.

Nukentėjusiojo teigimu, R. U. yra įvykdęs du nusikaltimus užsienyje, jo ieško Kelno policija, o tai turi būti pripažinta taip pat sunkinančia aplinkybe. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su veikos stadijos, kaip baigto nusikaltimo, konstatavimu, nes jo nuomone, R. U. nusikaltimai prieš jį dar nesibaigė, tai patvirtinama bylos dokumentais. Taip pat byloje esančiais dokumentais pagrįstai patvirtinama padaryta turtinė žala, todėl, teismas nepagrįstai turtinės žalos klausimą paliko spręsti civilinio proceso tvarka. Patirta neturtinė žala sudaro 75000 litų sumą ir prašė ją priteisti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį ir jo atstovę, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, prokurorę, prašiusią nukentėjusiojo skundą tenkinti dalinai, sprendžia, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo R. U. nusikalstamą veiką. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, surašomas kaltinamas altas bei byla teismo nutartimi perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas neatlieka ikiteisminio tyrimo institucijos funkcijų, o šiuo konkrečiu atveju nagrinėja tik vieno apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Galimai padarytų kitų nusikalstamų veikų interpretavimas kaip šio nusikaltimo, už kurį R. U. nuteistas, tęsinys, yra niekuo nepagrįstas ir nekvestionuotinas.

Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su tuo, kad teismas neišnagrinėjo aplinkybės, jog R. U. virtuvėje griebė peilį, pamėtė rankoje ir smogė juo į nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam pavykę peilį atmušti ir išsisukti, peilis iškrito ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti mirtino smūgio peiliu. Nukentėjusiojo nuomone, tai vertintina, kaip pasikėsinimas nužudyti. Teismas aplinkybę, kad R. U. mosavo virtuviniu peiliu prieš nukentėjusįjį R. P., aptarė teismo nuosprendyje, o teisėjų kolegijos nuomone, susipažinus su visa baudžiamosios bylos medžiaga duomenų, kad R. U. siekė nukentėjusiajam atimti gyvybę, nekonstatuoja.

Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriais grindžiamas 23967,-lt. turtinės žalos civilinis ieškinys, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje dalyje klausimas perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka, yra visiškai pagrįsta ir teisėta. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad nesant papildomos medžiagos dėl turtinės žalos atlyginimo, negalimas tikslus žalos atlyginimo apskaičiavimas. Atitinkamų duomenų nėra ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, todėl šioje dalyje, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas ir klausimas paliekamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinio Kodekso 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, tačiau, priteisiant neturtinę žalą iš kaltojo asmens, yra būtina įvertinti jo galimybes tą žalą atlyginti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajam priklausančiame bute, asmens, kuris namuose buvo tik svečiu. Nuteistojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu pasižymėjo akiplėšiškumu ir įžūlumu prieš žymiai už jį vyresnį asmenį, ir nors nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata nesunkiai, tačiau jam buvo sužalota galva, nuteistojo teigimu, jis prarado darbingumą, iširo šeima, patirto sužalojimo ir grasinimų pasekoje buvo priverstas kreiptis psichologinės pagalbos, jam taikomas psichoterapinis gydymas, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis - 15 000 litų, teisėjų kolegijos nuomone, yra atitinkantis CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Jokių papildomų duomenų apie nukentėjusiojo sumažėjusį darbingumą, gydymąsi dėl patirtų išgyvenimų ar patirtų sužalojimų pasekmių, kurie būtų neįvertinti, apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo, o pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys patirtos neturtinės žalos aspektu buvo įvertinti tinkamai ir pagrįstai.

Nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas dėl uždraudimo R. U. visą parą lankytis bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o taip pat namo prieigose ir apylinkėse netenkintinas. Baudžiamasis įstatymas numato baudžiamojo poveikio priemonę -draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens - esant konkrečioms sąlygoms, t.y. BK 67 str. 2 d. numato, jog minėta įstatymo nuostata gali būti taikoma asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais. Kaip matyti, šiuo atveju, R. U. yra nuteistas ir nei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nei atleistas nuo bausmės, jam skirta terminuota laisvės apribojimo bausmė, todėl šis skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš nuteistojo priteistina 120 litų už nukentėjusiojo atstovavimo paslaugas, suteiktas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (T2 b.l. 184)

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumui baudžiamosios bylos išnagrinėjimas neviešame teismo posėdyje jokios įtakos neturėjo, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-20 nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., paskirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmė,

ir R. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. R. U., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, paliekant apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus.

Priteisti iš R. U. Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 120 (vieną šimtą dvidešimt) litų už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam R. P., sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630, AB „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.