Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 1993 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir Senojo BK) 225 straipsnio 2 dalį dviejų metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) 1994 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Senojo BK 148 straipsnio 1 dalį, subendrinus bausmes paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

3) 1996 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Senojo BK 104 straipsnio, subendrinus bausmes paskirtas laisvės atėmimas 10 metų;

4) 2004 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, subendrinus bausmes paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

5) 2007 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrinus bausmes paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių;

6) 2012 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 1 metams;

7) 2012 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, 2012 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi R. Š. subendrintos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2012 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, skiriant galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 metams 10 mėnesių;

8) 2013 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartimi paskirtos bausmės neatlikta dalimi, paskirtas laisvės atėmimas 4 metams;

9) 2017 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

10) 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme;

11) 2021 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs;

12) 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme (vadovaujantis BVK 82 straipsnio 3 dalimi 2023 m. vasario 27 d. paleistas neatlikęs 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės su intensyvia priežiūra. 2023 m. rugpjūčio 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus lygtinio paleidimo vykdymo terminui, teistumas neišnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. vakare apie 20 val. jis buvo (duomenys neskelbtini), bare. Ten sutiko O. O., kuri gyvena šalia jo namo. Su ja gėrė bare. Po to nuėjo pas jį. Einant link namų, sutiko dar dvi nepažįstamas moteris, kurias irgi pasikvietė pas save į svečius. Namuose pradėjo gerti. Jis vaišino visas moteris degtine. Po to O. labai apsvaigo, griuvinėjo, rėkė, nesigulė miegoti, todėl ją 2023 m. rugpjūčio 7 d. apie 1.15 val. išvarė iš namų. O. griuvinėjo, jis ją pakėlė ir išvedė į bendrą laiptinę, o po to ir į lauką. Jis tiesiog nenorėjo bute triukšmo. Po kurio laiko į duris paskambino, atidaręs duris pamatė kaimyną R. D.. Jis jam (kaltinamajam) kažką sakė, jam (kaltinamajam) tai nepatiko ir jis, būdamas išgėręs, būnant bendrajame koridoriuje (duomenys neskelbtini), kairiu kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Jis (nukentėjusysis) dar kažką sakė, kad iškvies policiją. Jis (kaltinamasis) dar bandė jam (nukentėjusiajam) vieną kartą suduoti smūgį, bet neprisimena, ar pataikė. Dėl to labai gailisi. Kaimyno atsiprašys.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. prieš 1 val. išgirdo triukšmą ir riksmus iš buto, kuris yra virš jo, t. y. iš (duomenys neskelbtini) buto. Jo butas (duomenys neskelbtini) yra pirmame aukšte. Tai išėjo į bendrą laiptinę, nuėjo pas kaimyną paprašyti, kad pritildytų muziką, ir kad netriukšmautų, nes girdėjo moters riksmus. Tada pamatė, kad iš lauko į laiptinę įeina R. Š.. Jis (nukentėjusysis) jam pasakė, ko jis (kaltinamasis) triukšmauja. Jis (kaltinamasis) pradėjo jam (nukentėjusiajam) reikšti pretenzijas dėl ankstesnio policijos iškvietimo. Tada jis (nukentėjusysis) R. Š. pasakė, kad nufilmuos, kaip jis (kaltinamasis) kabinėjasi prie jo. Tada R. Š. jam kaire ranka sudavė per veidą. Tada jis (nukentėjusysis) norėdamas R. Š. apraminti, apkalbino iš nugaros apkabino ir stovėdamas prie kaimynų durų stukseno į duris šaukdamas: „Gelbėkit“. Bet niekas neišėjo. Jis (nukentėjusysis) iškvietė policijos pareigūnus, o R. Š. pabėgo į savo butą. Jis (nukentėjusysis) ėjo jam iš paskos ir sakė, kad jį (kaltinamąjį) nufilmuos. R. Š. pasakė jam (nukentėjusiajam), kad šis jį (kaltinamąjį) provokuoja ir tada grįžo prie jo (nukentėjusiojo) ir vėl kaire ranka sudavė smūgį į veidą. Pataikė į skruostą. Tada R. Š. ramiai nuėjo į savo butą. Civilinio ieškinio nereiškia, nes patyrė tik nedidelį fizinį skausmą. Jis jam (kaltinamajam) pretenzijų neturi, bet nori, kad jis netriukšmautų ir nesivedžiotų nežinomų asmenų pas save į butą.

Liudytojos O. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. vartojo alkoholį. Neatsimena, kaip visas konfliktas įvyko.

Liudytojo O. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba vyriausiuoju patruliu. 2023 m. rugpjūčio 7 d. apie 1.23 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sumušė pranešėją ir dar vieną vyrą, kuris guli laiptinėje, 2 aukšte. Atvykus minėtu adresu jį ir jo kolegą pasitiko R. D. ir akivaizdžiai neblaivi moteris O. O.. R. D. nurodė, kad jį sumušė kaimynas gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini). Norėdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes kartu su kolega nuėjo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskambino į buto duris. Buto duris atidarė R. Š., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus.

Liudytojo A. Š. (A. Š.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad liudytojas nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. G..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Š. (A. Š.) 2023 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos tapačios įvykio aplinkybės, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai O. G. ir A. Š..

2023 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, jog apklaustas nukentėjusysis, priimtas pareiškimas, atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog įvykis įregistruotas 2023 m. rugpjūčio 7 d. 1.24 val. Apie įvykį pranešė nukentėjusysis R. D..

Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA 0133 ir jo patikros sertifikato Nr. 1937170 rodmenys, jog 2023 m. rugpjūčio 7 d. R. Š. nustatytas 1,56 promilių girtumas. Alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teisme ištirtų ir pirmiau aptartų įrodymų visetas, patvirtina kaltinamajam R. Š. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis būdamas neblaivus (nustatytas 1,56 promilių girtumas), kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įvykus žodiniam konfliktui tyčia kairiu kumščiu sudavė nukentėjusiajam du smūgius į veidą ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo R. Š. visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir pirmiau aptartais įrodymais, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti surinktų duomenų objektyvumu, todėl juos pripažįsta įrodymais bei vadovaujasi.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes galima daryti išvadą, jog kaltinamasis veikė tyčia.

Nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

2023 m. rugsėjo 19 d. nukentėjusiajam R. D. išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. Š. sutiko, taip pat sutiko su siūloma skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir bausmės tikslus, teisingumo, protingumo principus.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis yra darbingo amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. 2023 m. rugsėjo 13 d. duomenimis, kaltinamasis per 3 metus administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą už tai, kad būdamas neblaivus padarė nedidelį viešosios tvarkos sutrikdymą, paskirtą baudą apmokėjo. Praeityje ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, ne kartą atliko griežčiausias, su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamajam paskutiniu nuosprendžiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu) taip pat buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis 2023 m. vasario 27 d. paleistas neatlikęs 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės su intensyvia priežiūra, taigi ši nusikalstama veika padaryta lygtinio paleidimo metu. Taigi, visa tai rodo, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Taip pat matyti, jog kaltinamasis iš savo teistumų teigiamų išvadų nedaro, o griežčiausių bausmių atlikimas, taikomas lygtinis paleidimas veikos padarymo metu, taip pat neturėjo įtakos jo teisei priešingam elgesiui (kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, smurtas naudotas iš esmės be priežasties).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį pakankamai neigiamai apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Š. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš griežčiausių bausmių - areštą, nustatant mažesnį nei vidutinį šios bausmės dydį – 45 paras. Teismas sprendžia, jog būtent tokia bausmė atitiks teisingumo bei protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 30 parų arešto.

Įvertinus, jog kaltinamasis jau buvo paleistas neatlikęs 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės su intensyvia priežiūra, veika padaryta lygtinio paleidimo metu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atvejų nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Nors nustatyta, kad kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, tačiau klausimas, dėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės bendrinimo, šioje byloje negali būti svarstomas, nes byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o prokuroro prašyme nėra prašoma subendrinti bausmes, taigi asmuo nėra informuotam apie minėto klausimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bausmių bendrinimo bus svarstomas šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

R. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Dvi kompaktines laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 30 (trisdešimties) parų arešto.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. Š. atvykimo/sulaikymo arešto bausmei atlikti dienos.

R. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Dvi kompaktines laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai.

2. Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas, telefono Nr. (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės.

3. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, asmuo privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.