- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-17
- Bylos Nr.
- 2K-46/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nukentėjusysis
- S. O.
- Nuteistasis
- S. T.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir pagal nukentėjusiojo S. O. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos:
BK 281 straipsnio 6 dalį, pritaikius BK 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, – laisvės atėmimu ketveriems metams atimant teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams;
1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
BK 291 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams atimant teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.
Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, S. T. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuteistojo S. T. ir nukentėjusiojo S. O. apeliaciniai skundai atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 4 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta S. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę trejiems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, nukentėjusiojo, prašiusio jo skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. nuteistas už tai, kad 2001 m. liepos 14 d., apie 19.30 val., vairuodamas A. G. priklausantį automobilį ,,Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini), kuriame kartu važiavo keleiviai, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 2.3, 2.4, 3.8, 12.2, 12.5, 13.10, 14.1, 14.2, 14.3 punktus (iki 2003 m. sausio 23 d. galiojusi redakcija), t. y., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, apsvaigęs nuo alkoholio, važiuodamas antrąja eismo juosta, viršijo leistiną greitį, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pirmąja eismo juostą važiuojančio A. R. automobilio ,,Ford Tranzit“ (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. B., galinę dalį. Autoavarijos metu keleivei J. O. buvo padaryti sunkūs sužalojimai, sukėlę nukentėjusiosios mirtį, keleiviams S. A., O. M. ir vairuotojui A. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata, be to, padaryta didelė žala automobiliams – A. G. – 1800 Lt, A. R. – 6800 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. T. kasaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas į kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato švelnesnes bausmes.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad jo veiką teismai netinkamai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnį 6 dalį. Nukentėjusioji J. O. autoavarijoje buvo tik sužalota, tačiau ji mirė dėl to, kad nebuvo suteikta tinkama medicinos pagalba, todėl jo veika šioje dalyje turi būti perkvalifikuota iš BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 281 straipsnio 1 dalį. Savo brolio pasą jis pagrobė turėdamas tikslą išvykti į Vokietiją, todėl šio paso panaudojimas yra sudedamoji neteisėto sienos perėjimo dalis, kuri nereikalauja papildomos veikos kvalifikavimo pagal 1961 m. BK 206 straipsnį.
Nukentėjusysis S. O. kasaciniu skundu prašo panaikinti 2005 m. birželio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad apygardos teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl padarytų baudžiamojo proceso normų pažeidimų. Teismas pažeidė: 1) BPK 58 straipsnio 4 punktą, nes buvo šališkas. Jis buvo pareiškęs motyvuotą pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nario E. Maškevičiaus nušalinimo, tačiau teisėjas nebuvo nušalintas; 2) BPK 324 straipsnio 11, 12, 13 punktus. Teismo sprendimas nebuvo paskelbtas, buvo tik pasakyta, kad skundas atmetamas, atmetimo argumentai nebuvo nurodyti, sprendimas nebuvo surašytas netgi po 14 dienų, ir iki šiol teismo nuosprendžio jis negavo; 3) teismas neišnagrinėjo apeliaciniame skunde išdėstytų faktų.
Nuteistojo S. T., nukentėjusiojo S. O. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl BPK 58 straipsnio pažeidimo
Pagal BPK 369 straipsnį bylos kasacine tvarka nagrinėjamos jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis S. O. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas, nes teismas pažeidė BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. nagrinėjant jo bylą teismas buvo šališkas.
BPK 58 straipsnyje nustatyti nušalinimo pagrindai, o BPK 59 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatyta trijų ar išplėstinės septynių teisėjų kolegijos teisėjo nušalinimo tvarka.
Nukentėjusiojo S. O. apeliacinį skundą nagrinėjo trijų teisėjų kolegija. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2005 m. birželio 6 d. (t. 3, b. l. 125) nukentėjusysis S. O. pareiškė nušalinimą vienam iš kolegijos teisėjų. Tokį pareiškimą teismas turėjo išnagrinėti vadovaudamasis BPK 57–59 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal BPK 59 straipsnio 2 dalies 1–4 punktus teisėjui, kuriam buvo pareikštas nušalinimas, turėjo būti suteikta teisė viešai pasisakyti dėl nušalinimo. Teisėjui pareikštą nušalinimą turėjo svarstyti kiti teisėjai nedalyvaujant nušalintajam.
Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad minėti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, nes teisėjui nebuvo suteikta galimybė viešai pasisakyti dėl nušalinimo, be to, vienam iš kolegijos teisėjų pareikšto nušalinimo klausimą pasitarimo kambaryje sprendė visa trijų teisėjų kolegija. Pasitarimo kambaryje trijų teisėjų kolegija nutarė nukentėjusiojo pareiškimo netenkinti. Teismas, grįžęs į posėdžio salę, priimtą nutartį paskelbė ir įrašė į teisiamojo posėdžio protokolą. Taip teismas pažeidė BPK 253 straipsnį, nes spręsdamas šį klausimą pasitarimo kambaryje turėjo surašyti atskirą dokumentą ir jame išdėstyti jo priėmimo motyvus.
Kolegijos nuomone, įvardyti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai laikytini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir dėl to apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija negali patikrinti kitų kasatorių skunduose nurodytų argumentų pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.