Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui vaikui, tretysis asmuo A. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie iškeltą bylą ir bylos nagrinėjimą atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 str. 1 d., 130 str. nustatyta tvarka pranešta tinkamai.

Tretysis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (CPK 123 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė yra atsakovo D. S. ir trečiojo asmens A. D. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad D. S. yra E. D. tėvas ir iš D. S. priteista dukters E. D. išlaikymui po 116 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. (duomenys neskelbtini) d. E. D. tapo pilnamete, tačiau vis dar mokosi gimnazijoje, gyvena atskirai nuo atsakovo D. S. ir trečiojo asmens A. D..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė, būdama pilnamete, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaikų turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad būtent tuo tikslu, kad būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, todėl tėvai taip pat privalo padėti moksleiviui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.

Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Nustatęs mokymosi faktą, teismas turi įvertinti ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Ieškovė duomenų apie savo pažangumą, įvertinimus nepateikė, tačiau pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė mokosi gimnazijoje, informacijos, kad jai nebūtų leista laikyti brandos egzaminų, byloje nėra. Šios aplinkybės, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir mokosi pažangiai. Mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje, kuomet reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančios gimnazijoje mokinės pareiga yra lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui yra labai apsunkintos. Tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad ieškovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas daro išvadą, kad nepaisant ribotų galimybių dirbti, ieškovė, siekdama užsitikrinti savo poreikių tenkinimą, dirba ir geba iš dalies pati save išlaikyti. Pagal į bylą pateiktus duomenis, ieškovės vardu nėra registruota nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto (VĮ „Regitra“ pažyma, VĮ „Registrų centras“ pažyma).

CK 3.192¹ str. 3 d. ir 4 d. numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Remiantis CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Ieškovės ieškinyje nurodyti poreikiai maistui (130 Eur) yra realūs ir protingo dydžio, taip pat kaip ir ieškovės nurodytos sumos drabužiams ir avalynei (50 Eur), mokesčiams už interneto, telefono paslaugas (20 Eur), mokymosi reikmenims (20 Eur), kirpyklai, higienos prekėms (45 Eur), kultūriniams poreikiams, viešajam transportui (40 Eur), komunaliniams mokesčiams (80 Eur), papildomoms mokyklos rinkliavoms per metus (180 Eur). Taip pat ieškovė patiria išlaidas už kambario nuomą. Ieškovė nelanko papildomų užsiėmimų, specialių poreikių neturi.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus jos būtinuosius ir kitus kasdienius poreikius, daro išvadą, kad jų tenkinimui reikia skirti apie 400 Eur per mėnesį. Ieškovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo daryti išvados, kad tokio dydžio lėšas pragyvenimui ji gali užsitikrinti pati. Nors ieškovė šiuo metu dirba ir deda pastangas užsitikrinti savo poreikių tenkinimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo metu turi laikyti brandos egzaminus, o vėliau studijuoti, ieškovė neturi galimybių užsidirbti pakankamą sumą savo poreikių tenkinimui. Taigi, darytina išvada, kad gimnazijoje besimokančiai ieškovei būtina tėvų parama.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas D. S. ilgą laiką gyvena užsienyje ((duomenys neskelbtini)), tačiau teismas neturi prieigos patikrinti duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą užsienyje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, teismo posėdyje nedalyvavo. Taip pat, atsakovas nepateikė duomenų apie turimus kitus išlaikytinius. Teismas vertina tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo nedarbingumą ir, atitinkamai, negalėjimą tinkamai prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo, byloje nėra.

Nustačius, kad ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga apie 400 Eur per mėnesį suma, kad ieškovė iš dalies pati pasirūpina savo išlaikymu, gebėdama dirbti, atsakovo turtinė padėtis ir galimybės užsidirbti siekiant teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymą yra geresnės, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 200 Eur per mėnesį išlaikymo priteisimo nuo ieškovės pilnametystės, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki kol ji baigs mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei iki sukaks 24 metai, kaip numato 3.192¹ str. 1 d., tenkintinas pilnai.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, tačiau ieškovė neprašė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, iš atsakovo priteistinas 54 Eur (200 x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 85 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 9,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) pilnametei dukrai E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo (duomenys neskelbtini) d. iki kol ji baigs mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei iki sukaks 24 metai, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54 Eur penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei mokėtina žyminio mokesčio suma, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 bei teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,97 Eur (devynis eurus ir 97 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.