Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei D. R., K. S., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui R. L., nukentėjusiajai Radvilei J. T., teismo psichiatrui ekspertui D. T.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neįgijusiam išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, anksčiau neteistam, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S., panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino lytiškai santykiauti su žmogumi prieš jo valią, o būtent 2019 m. birželio 28 d. apie 23:55 val. Kretingos miesto parko ruože tarp vienuolyno tvenkinių, K. S., siekdamas lytiškai santykiauti su atsitiktinai pro šalį ėjusia R. J. T., ją užpuolė ir pargriovė ant žemės. Užgulęs kūnu pargriautą J. R. T., K. S., siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, sugriebė nukentėjusiosios rankas ir jas spaudė, delnu uždengė pagalbos besišaukiančios nukentėjusiosios burną ir nukentėjusiąją smaugė, trynėsi į nukentėjusiąją kūnu, kišo rankas po suknele, siekė nuplėšti jos drabužius. Atlikdamas šiuos veiksmus K. S. pasakė nukentėjusiajai, kad nori su ja lytiškai santykiauti. Lytinio santykiavimo su nukentėjusiąja veiksmų K. S. nesugebėjo atlikti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi nesugebėjo palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimo ir nukentėjusioji pabėgo. K. S. smurtiniais veiksmais Radvilei J. T. sukeltas fizinis skausmas ir padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai - pavieniai smulkūs taškiniai ir brūkšnių pavidalo paviršiniai odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, viršugalvio užpakalinėje srityje ir viršugalvio dešinėje pusėje, vienas smulkus išilginės juostelės formos paviršinis odos nubrozdinimas - nudrėskimas kairio peties priekiniame paviršiuje, du vienas šalia kito išsidėstę smulkūs išilginių juostelių formos paviršiniai odos nubrozdinimai - nudrėskimai dešinio dilbio viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, vienas smulkus pusmėnulio formos paviršinis odos nubrozdinimas-nudrėskimas dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairio riešo priekiniame vidiniame paviršiuje.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Kad K. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios R. J. T. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo birželio pabaiga, paskutinė mėnesio diena. Iš darbo išėjo apie 19 val. ir su kolegomis iš teatro susitiko „Britanijoje“. Visi anksti išsiskirstė ir ji apie 24.00 val. ėjo į namus. Kadangi jos namai (duomenys neskelbtini), ėjo iš centro per parką. Matė K. (kaip dabar žino jo vardą) prie švietimo skyriaus konteinerių, jis ją ten bandė kalbinti, bet ji nekreipė dėmesio ir praėjo. Einant prie kultūros namų per tiltelį išgirdo, kad kažkas ją seka. Perėjus per tiltelį, pradėjo ją kalbinti. Pamanė, kad nori ją apvogti. Susidėjo rankas (parodė, kad priekyje), nes turėjo kuprinę, laikė priekyje kuprinę ir tuo metu jis ją puolė, užsiglobė ir pargriovė. Niekaip negalėjo ištraukti rankų. Jos galva buvo ant šaligatvio, nugara ant „bardiūro“, kojos apačioje. Buvo su ilgu sijonu. Pradėjo ją smaugti ir trinti galvą į šaligatvį. Jei nebūtų taip rankų susidėjusi, turbūt būtų nuspyrusi ir išsimuisčiusi. Jis norėjo kelti jos sijoną, bet jis buvo ilgas ir jam nieko nesisekė. Vienu tarpu ji ištraukė vieną ranką, jį nustūmė ir pradėjo šaukti. Vienas jaunuolis išgirdo. Jaunuolis šaukė „debile, ką tu darai“. Jis išsigando, pasitraukė ir tada ji pabėgo. Ją užpuolęs vaikinas sakė „labas“, kažką burbuliavo po nosimi „Aš tavęs noriu“, bandė lįsti po sijonu „Mažute, mažute, aš tavęs labai noriu“. Jautėsi, kad žmogui reikia pagalbos. Jam nieko nepavyko, nes ji sugebėjo ištrūkti. Kai ją parvertė, jos galva ir nugara buvo per vidurį ant šaligatvio, kojos buvo ant žolės, policija atvažiavusi rado ištryptą žolę. Užpuolimas truko apie 10 min., ji iš karto grįžusi namo, paskambino policijai. Kai pasakė policijai, kas užpuolė, jie sakė mes žinome tą asmenį. Pasakė, kad jaunas, aukštas vaikinukas, juodais plaukais, renka butelius, dažnai mato parke ir su šuniuku. Pamačiusi atpažintų, praėjusią savaitę matė jį parke. Patvirtino, jog byloje esanti K. S. fotonuotrauka yra ją užpuolusio asmens;

2019 m. birželio 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog R. J. T. pranešė, kad 2019 m. birželio 28 d. apie 23:55 val. tarp Kretingos vienuolyno tvenkinių ją iš nugaros užpuolė ir ant žemės pargriovė nepažįstamas vyriškis, kuris naudodamas fizinę jėgą, prieš jos valią pasikėsino išžaginti. Vyriškis aktyviais veiksmais siekė nuo jos nuplėšti rūbus, žodžiais reiškė norą su ja patenkinti lytinę aitrą. Ji gynėsi ir šaukėsi pagalbos. Kai jos pagalbos šauksmą išgirdo vaikinas (duomenų neturi), kuris šaukė, kad iškvies policijos pareigūnus, vyriškis ją kiek atleido, dėl ko ji išsilaisvino ir galėjo nuo jo pasišalinti Maironio gatvės link. Tik grįžusi į namus apie užpuolimą ir pasikėsinimą išžaginti informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Apibūdinant ją užpuolusį vyriškį, gali nurodyti, kad jo amžius apie 30 metų, 185-188 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpo kirpimo tamsiais plaukais. Kartu su vyriškiu buvo žemaūgis, šviesiai rudo kailio šuo. Įsidėmėjo, kad vyriškis su savimi turėjo prekybinius maišelius su tuščia tara. Užpuolimo metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris jaučiamas krūtinės srityje, taip pat yra psichologiškai sukrėsta (b. l. 1-4);

ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusios R. J. T. duotais parodymais, kad 2019 m. birželio 28 d. apie 23:45 val. viena išėjo iš kavinės „Britanija“, esančios Kretingoje, Vytauto g. 26A, kurioje vartojo alkoholinius gėrimus. Iš kavinės pėsčiomis išėjo namų link adresu (duomenys neskelbtini). Ėjo J. K. Chodkevičiaus gatve ir ties vienu daugiaaukščiu namu pasuko J. Pabrėžos gatvės link. Einančią per daugiabučio namo kiemą, prie Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro ją užkalbino nepažįstamas vyriškis. Ką konkrečiai jis sakė, nesuprato, išgirdo frazę „Tu žadėjai man padėti“. Nieko jam neatsakė, paspartino žingsnį ir nuėjo A. Dirvelės gatve palei Kretingos kultūros centrą. Nulipusi laiptais žemyn ir perėjus medinį tiltelį tarp dviejų Kretingos vienuolyno tvenkinių ją iš nugaros užpuolė ir ant žemės pargriovė tas pats ją kalbinęs nepažįstamas vyriškis. Nukrito ant žemės tuoj pat už tiltelio ant šlaito prie tvenkinio, galva buvo ant pėsčiųjų tako. Pargriovęs vyriškis ją užgulė kūnu ir rankomis varžė jos judesius, bandė dengti burną, kad negalėtų kviestis pagalbos. Pajuto stiprų spaudimą kaklo srityje. Jis pradėjo kūnu trintis į ją, bandė rankas užkišti jai po suknele. Kadangi vilkėjo ilga iki žemės suknele, vyriškiui niekaip nepavyko to padaryti. Jis vis kartojo „Man to reikia, man bus gera“. Jis daug ką kalbėjo, tačiau buvo šoko būsenoje, todėl ne viską įsidėmėjo. Tačiau įstrigo, kad visi jo pasisakymai buvo susiję su jo lytinės aistros patenkinimu. Ji nepaliaudama gynėsi ir tik gavusi progą (kai atitraukdavo vyriškio ranką nuo burnos) šaukėsi pagalbos, kai jos pagalbos šauksmą išgirdo vaikinas (duomenų neturi), kuris šaukė, kad iškvies policijos pareigūnus. Vyriškis ją kiek atleido, dėl ko ji išsilaisvino ir galėjo nuo jo pasišalinti Maironio gatvės link. Tik grįžusi į namus apie užpuolimą ir pasikėsinimą išžaginti informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Apibūdinant ją užpuolusį vyriškį, gali nurodyti, kad jo amžius apie 30 metų, 185-188 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpo kirpimo tamsiais plaukais. Kartu su vyriškiu buvo žemaūgis, šviesiai rudo kailio šuo. Įsidėmėjo, kad vyriškis su savimi turėjo prekybinius maišelius su tuščia tara. Užpuolimo metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris jaučiamas krūtinės srityje, taip pat yra psichologiškai sukrėsta. Vieta kurioje buvo užpulta yra neapšviesta, tačiau vyriškį, pasikėsinusi ją išžaginti, tikrai atpažintų (b. l. 1-4);

policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2019 m. birželio 29 d. 00.47 val. gautas R. J. T. pranešimas, kad ką tik bandė išprievartauti parke nepažįstamas vyras, ji pabėgo. Vyras apie 30 metų, vaikšto su šunimi, nuėjo link kapinių (b. l. 20-24);

2019 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais, kuriuose užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kretingoje tarp Augustino Dirvelės ir Maironio gatvių, kur mediniu tiltu pereinama per Kretingos vienuolyno tvenkinius. Nuo Augustino Dirvelės gatvės pusės šiaurės rytų kryptimi yra trinkelėmis grįstas pėsčiųjų takas. Nuo tilto 4 m atstumu šiaurės vakarų kryptimi ant šlaito palei tvenkinį matoma sugulusi žolė, išpurenta žemė. Žymės matomos 1 metro spinduliu (b. l. 34-37);

2019 m. liepos 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro 2019 m. birželio 29 d. 00.41 val. garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios R. J. T. pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore (b. l.47-49);

2019 m. liepos 8 d. gauta specialisto išvada, kurioje užfiksuoti R. J. T. padaryti sužalojimai ir jų lokalizacija: pavieniai smulkūs taškiniai ir brūkšnių pavidalo paviršiniai odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, viršugalvio užpakalinėje dalyje ir viršugalvio dešinėje pusėję, vienas smulkus išilginės juostelės formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas peties priekiniame paviršiuje, du vienas šalia kito išsidėstę smulkūs išilginių juostelių formos paviršiniai odos nubrozdinimai – nudrėskimai dešinio dilbio viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, vienas smulkus pusmėnulio formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniam paviršiuje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairio riešo priekiniame vidiniame paviršiuje. Smulkūs išilginių juostelių formos ir pusmėnulio formos paviršiniai odos nubrozdinimai – nudrėskimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais smulkiais bukais ar bukabriauniais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina rankų pirštų nagais, smulki apvalios formos poodinė kraujosruva gavosi nuo tiesioginio trauminio spaudžiamojo poveikio su kietu smulkiu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tikėtina spaudžiant rankos pirštu, smulkūs taškiniai brūkšnelių pavidalo paviršiniai odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje viršugalvio užpakalinėje srityje ir dešinėje viršugalvio pusėje gavosi nuo tiesioginio trauminio dinaminio poveikio su kietu šiurkščiu pagrindu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Visi nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Visi sužalojimai yra vienodo senumo padaryti maždaug 3-4 paras laiko iki objektyvios apžiūros, kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui (b. l. 54-55);

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, siekdamas lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, ją užpuolė ir pargriovė ant žemės, bandė dengti burną, kišo rankas po suknele, kalbėjo apie tai, kad nori nukentėjusiosios, t. y. lytiškai santykiauti, tačiau lytinio santykiavimo veiksmų nesugebėjo atlikti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes nesugebėjo palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimo ir nukentėjusioji pabėgo.

Dėl K. S. nepakaltinamumo

2019 m. rugsėjo 19 - rugsėjo 23 d. Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-231/2019 nurodyta, jog tiriamosios veikos metu padarymo metu K. S. psichikos sutrikimu nesirgo, jam nuo vaikystės diagnozuotas protinis atsilikimas. Šiuo metu jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, reikalaujančiu stebėjimo ir gydymo (įgimta silpnaprotystė); tiriamosios veikos padarymo metu K. S. dėl defektinio intelekto, konkretaus mąstymo, apsunkintos impulsų kontrolės, nesugebėjimo numatyti savo veiksmų atokesnių pasekmių, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, to negali daryti ir šiuo metu. Dėl nebrandžių primityvių emocijų, blogos impulsų kontrolės K. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (b. l. 108-110).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas D. T. patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas, paaiškino, jog ekspertizės metu nustatė silpnaprotystę, kuri pagal tarptautinę ligų klasifikaciją atitinka vidutinį protinį atsilikimą. K. S. yra įgimta silpnaprotystė ir dėl to jis negalėjo suprasti esmės, ir negalėjo numatyti savo veiksmų bei pasekmių. Konkrečiai šiuose veiksmuose savo veiksmų suvokti negalėjo, čia yra instinktai. Dėl silpnaprotystės atsidūręs tokioje situacijoje negalėjo valdyti savo veiksmų. Jo būsena atitinka visišką nepakaltinamumą. Jam vyrauja mechaninė atmintis, jis gali įsiminti kai kuriuos įvykius. Kažkiek supranta, kad tas neleistina ir draudžiama. Susidarius tokioms situacijoms - tamsu, viena moteris, alkoholis – visumoj gaunasi, kad negalėjo valdyti. Įgimta silpnaprotystė negydytina. Galima šiek tiek koreguoti elgesį (impulsų kontrolę) medikamentais arba edukacinėmis priemonėmis. Stacionarinis gydymas yra visiškai nereikalingas. Rekomenduoja ambulatorinį gydymą. Tai yra ne tik medikamentinis gydymas ir gydytojo priežiūra, bet į komandą įeina socialinis darbuotojas, med. slaugytoja, žmogus yra stebimas, ne tik artimųjų, bet ir specialistų. Šiaip K. S. nepsichotinis žmogus, tačiau elgesio korekcija būtų reikalinga. Klausinėjant apie įvykį, jis buvo labai išsigandęs, sutiko su ekspertų siūlomomis įvykio versijomis, todėl jo parodymų vertinti negalima.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

Įvertinus 2019 m. rugsėjo 19 - rugsėjo 23 d. Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-231/2019 išvadas, kad K. S. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismo eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti K. S. nepakaltinamu.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Byloje neginčijamai nustačius, kad K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, ir pripažinus K. S. nepakaltinamu, atsižvelgiant į ekspertų išvadas, į eksperto D. T. paaiškinimus teismo posėdžio metu, siekiant užtikrinti, kad K. S. būtų stebimas ir būtų užtikrintas tinkamas jo gydymas, impulsų kontrolė, K. S. skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Paimtas dokumentas, K. S. Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžintinas K. S..

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. S., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu.

Taikyti K. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

K. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Paimtą dokumentą, K. S. Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti K. S.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.