Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Kaune, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, mokosi (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista;

R. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Vilkaviškyje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, auginanti vaikus, užimtumo tarnyboje registruota; deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1). 2019 m. lapkričio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 51 MGL, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, bauda sumažinta 1/3, bei paskirta 34 MGL (1700 eurų) bauda, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2). 2020 m. lapkričio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos trisdešimt parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirta viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvi priežiūra, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės : nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, arba vaikų gydymusi; paskirta pareiga viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 2020 m. gruodžio 1 d..

3). 2020 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios nustatyti toki įpareigojimai: pirmuosius 6 bausmės vykdymo mėnesius nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi; per visą bausmės vykdymo laiką išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. liepos 8 d..,

4). 2021 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme; vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausta bendrauti su E. D. ir V. T.; vadovaujantis BK 72 ² straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; bausmės pradžią skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos; nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 24 d..

kaltinamos padarę baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

K. K. ir R. S., veikdamos bendrininkų grupėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 2021 m. vasario 25 d. laikotarpyje nuo 14:00 val. iki 22:00 val. iš daugiabučio namo kiemo adresu, (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais pavogė svetimą turtą - nukentėjusiajai I. S. priklausantį 200 Eurų vertės vaikišką vežimėlį ,,C. S.“, bei tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

L. Ž. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl vežimuko vagystės įvykis buvo ankstyvą pavasarį šiais metais, gal kovą, gali būti ir vasaris. Buvo apie 7 val. vakaro. Ji vaikščiojusi, sportavusi, ėjusi ninkų gatve link Lauko gatvės. Pamačius dvi moteris bėgančias per perėją su vežimuku, toks vaizdas, kad mama dukra ir kūdikis vežimuke, buvo keista, kad bėga, nors nėra eismo. Bet pagalvojusi gal vaikas verkia Vežimuką stūmė viena, kita ėjo priekyje. Ėjo smarkiai, skubėdamos, jai pasirodė, kad bėga ristele. Ar vaikas buvo nemačiusi. Statybininkų gatvėje prie „Tėjos“ salono yra perėja, ji buvusi netoli žiedo, jas mačiusi iš nugaros, taip skersai, veidų nemačiusi. Jos per perėją nuėjo į automobilių aikštelę ir krovė vežimuką į automobilį. Koks automobilis nemačiusi. Ar dar daugiau asmenų buvo, nemačiusi, nesureikšminusi to įvykio, nemačiusi, kas vairavo automobilį. Mačiusi priėjo prie automobilio, atsidarė dureles ir ji kaip ėjusi, taip nuėjusi. Negirdėjusi ką kalbėjo. Bėgdamos tiesiog nusijuokė. Grįžusi pamačiusi facebooke skelbimą, kad dingo vežimėlis Statybininkų gatvėje. Ji parašiusi tai moteriai, kad mačiusi kaip bėgo dvi moterys su vežimėliu, ir nežinantis, ar tai jos vežimėlis, sutapo vieta, laikas. Ta moteris parašė, kad gali būti ten jos vežimėlis, nes ji ten jį laiko paskui įsiveža. Tiksliai neatsimenanti ką tiksliai tai moteriai parašiusi. Tikrai nemačiusi žmonių, negalinti pasakyti, ar šitos kur čia sėdi. Jai vizualiai taip atrodė, kad ten mama ir dukra, ji net nepagalvojusi, kad jos vagia vežimėlį, tik kaip facebooke pamačiusi skelbimą, tik tada supratusi. Nežinantis negalinti pasakyti kuri stūmė, jai atrodo, kad ta kuri panaši į paauglę bėgo priekyje, o ta kuri panaši į mama stūmė, bet tiksliai to patvirtinti negalinti. Pro mašiną praėjusi 2-3 m. atstumu. Kai gatve ėjusi, girdėjusi jų balsus. Tuo metu ,,facebooke“ viską teisingai tai moteriai parašiusi, ir parodymus davusi teisingai (b. l. 148);

Liudytoja K. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad anksčiau S. yra mačiusi komisariate, K. mačiusi pirmą kartą. Ji nevisą tyrimą atlikusi, tik užbaigusi. K. kaip visada parodymus davė savo valia. Iš jos pusės spaudimo nebuvo. Normaliai davė parodymus, rami mergaitė. K. pirmą apklaususi, nes ji jau laukė už durų. Įtariamoji pasirašė parodymus, viską surašiusi taip kaip sakė. Vėliau po apklausos K. pas ją nesikreipė dėl santykių su S.. Nepamenanti, kad ji būtų parodžiusi savo mobiliajame telefone SMS žinutes, kuriose S. bando ją įkalbėti prisiimti kaltę. Nežinanti, ar vaizdo kameromis buvo užfiksuotas įvykis, gali būti kad ji kalbėjo su kolega P. (b. l. 148);

Be pačių kaltinamųjų parodymų, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, kaltinimas joms grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:

Protokolu – pareiškimu, kuriame fiksuojama, kad 2021-02-26 00:45 val. nukentėjusioji I. S. pranešė policijai, kad 2021-02-25 d. tarp 14:00 ir 22: val. (duomenys neskelbtini), iš kiemo buvo pavogtas jai priklausantis vaikiškas vežimėlis ,,C. S.“, kurio vertė 200 Eur. Dėl to prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5-8);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur galimai padaryta nusikalstama veika. Namas yra penkių aukštų daugiabutis. Tarp antros ir trečios laiptinės yra metaliniai laiptai, vedantys į grožio saloną ,,Aistė“. Po laiptais yra grįsta plytelėmis, smulkūs akmenukai, yra galimos tempimo žymės. (b. l. 9-16);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2021-03-04 14:00 val. prie bylos apžiūrai nukentėjusioji pateikė vaikišką vežimėlį (b. l. 32);

Apžiūros protokolu, kuriame 2021-03-05 aprašyta pateikto nukentėjusios vežimėlio apžiūra, ir nustatyta, kad vaikiškas sportinis vežimėlis yra ,,C. S.“, su dideliu stogeliu virš sodynės, smėlinio spalvos, su tamsiai rudomis detalėmis. Yra 4 ratų, virš ratų spyruoklės, priekiniai ratai sukasi 360 laipsnių. Ant vežimėlio rėmo dešinėje pusėje yra nubrozdinimas. Vežimėlis veikiantis. (b.l. 33-34);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad 2021-02-26 01:30 val. prie bylos nukentėjusioji pateikė vežimėlio garantinio talono kopiją, susirašinėjimą iš ,,Facebooko“, vežimėlio nuotrauką, skelbimą ,,Facebooke“ (b. l. 40);

Garantinio talono kopija, kurioje užfiksuota, kad vežimėlis parduotas 2018-12-08 už 299 Eur (b. l. 41);

,,Facebooko“ susirašinėjimu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai kitas asmuo (liudytoja Ž. Š.“ parašė, kad matė dvi moteris su vežimėliu, kurį jos krovė į automobilį (b.l.42);

Fotonuotrauka, kurio matyti vežimėlis ,,Camarello“ prie jūros (b. l.43);

Skelbimo ,,Facebook“ kopija, kurioje matyti, kad nukentėjusioji paskelbė grupėje informaciją apie iš jos pagrobtą vežimėlį, nurodydama, kad jis buvo pagrobtas Statybininkų gatvėje prie ,,Aistės“ grožio salono, bei įdėta jo nuotrauka (b. l. 44);

Daiktiniu įrodymu: vaikišku sportiniu vežimėliu ,,C. S.“, pagal pakvitavimą gražintu saugoti nukentėjusiajai I. S. (b. l. 37).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 178 straipsnio 4 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnyje išaiškinta, kad nedidelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) ir neviršija 5 MGL (250 Eur). Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Turto pagrobimas tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš turto savininko galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.

K. K. K. ir R. S. kaltinamos padarę nusikalstamą veiką veikdamos kartu, t. y. bendrininkų grupėje. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu ar pritariančiais veiksmais. Apie bendrininkų susitarimą padaryti nusikalstamą veiką, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalies nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

K. K. K. ir R. S. teisminio nagrinėjimo metu kaltomis visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. K. K. pripažino, kad ji buvo kartu su kita kaltinamąja, ji sugalvojo paimti vežimėlį kitos kaltinamosios 4 metų vaikui; vežimėlį paėmusi palindusi po laiptais, kur jis stovėjo prie grožio salono, paprašiusi kitos kaltinamosios R. S. stebėti aplinką, kad jos niekas nepamatytų. K. R. S. teigė, kad ji buvo tuo metu, kai K. K. ėmė vežimėlį, jai K. K. sakė stebėti aplinką, ji tuo metu užlipusi ant kirpyklos laiptų. Abi kaltinamosios pripažino, kad po to su vežimėliu parėję į kaltinamosios R. S. butą. Kad jos paėmė vežimėlį kartu, patvirtino ir liudytoja Ž. Š., nurodžiusi, kad mačiusi dvi moteris, bėgančias per perėją su vežimuku, jos skubėjo. Nukentėjusioji I. S. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad ji vežimėlį atgavo iš kaltinamosios K. K., kuri jai pamelavo, kad vežimėlį ji radusi prie konteinerių. Nors kaltinamosios nurodė, kad jos pačios sugalvojo atiduoti vežimėlį, nebuvo jokių aplinkybių, joms būti sulaikytos, tai paneigia tai, kad pati kaltinamojo K. K. nurodžiusi, jog ji rado ,,Facebook“ skelbimą apie pagrobtą vežimėlį, tačiau tai teismas vertina kritiškai, kadangi ,,Facebooke“ buvo parašyta liudytojos Ž. Š. komentaras, kad ji mačiusi 2 moterys, kai jos stūmusios vežimėlį, dėl ko joms galėjo iškilti grėsmė būti atpažintoms. Teismui nėra pagrindo manyti, kad kaltinamosios galėjo galvoti, kad vežimėlis yra išmestas, nenaudojamas, kadangi jis stovėjo prie grožio salono viešoje vietoje, truputį paslėptas, t. y. po laiptais, kas rodė, kad jis galėjo priklausyti grožio salone esančiam žmogui. Pagal savo būklę vežimėlis buvo visiškai tinkamas naudoti, jokių ženklų, kad jis būtų nenaudojimas, ant jo nematyti. K. R. S. augina tris vaikus, todėl be jokios abejonės ji gerai išmano apie vežimėlius, ir žino jų vertę. Nukentėjusioji I. S. nurodė, kad vežimėlis yra mažam vaikui, o kaltinamosios R. S. mažiausias vaikas yra 4 metų, kaltinamoji K. K. nurodė, kad vaikų neturi ir nėra nėščia, kas rodo, jog joms pačioms šis vežimėlis nebuvo reikalingas, ir teismo vertinimu jis buvo pardavimui. K. K. K. patvirtino, kad ji žinanti, kad toks vežimėlis yra brangus, gali kainuoti ir daugiau negu 200 Eur.. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji K. K. yra linkusi į vagystes, kadangi ji yra bausta administracinėmis nuobaudomis už vagystes (b. l.70). Taip pat linkusi pažeidinėti įstatymus ir R. S., kuri yra tiek teista, tiek bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 82). Nors vežimėlį iš jo buvimo paėmė kaltinamoji K. K., tačiau R. S. tiesiogiai dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, t. y. buvo kartu su ja, jos buvo paprašyta stebėti aplinką, ji dėl to neprieštaravo, neišreiškė prieštaravimo kaltinamosios K. K. veiksmams, kartu nusivarė vežimėlį iš įvykio vietos, užsinešė pas R. S.. Tai rodo jų veiksmų bendrumą, nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad K. K. ir R. S., veikdamos bendrininkų grupėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 2021 m. vasario 25 d. laikotarpyje nuo 14:00 val. iki 2021-02-iš daugiabučio namo kiemo adresu, (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais, t.y. K. K. fiziškai paimant vežimėlį, o R. S. K. k. prašymu stebint aplinką, ir pritariant jos veiksmams, pavogė svetimą turtą - nukentėjusiajai I. S. priklausantį 200 Eurų vertės vaikišką vežimėlį ,,C. S.“, buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, padaryta nusikalstama veikai tinkamai kvalifikuota, šią nusikalstamą veiką padarė kaltinamosios R. S. ir k. k. veikdamos bendrininkų grupėje, dėl ko jos pripažintinos kaltomis.

III. K. K. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

K. K. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, ji ir nukentėjusioji I. S. susitaikė, ji jai atleido, ką nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, turtinė žala buvo atlyginta kaltinamųjų gražinant pagrobtą turtą. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, kuri laikoma mažai pavojinga veika, už ją nėra numatytas laisvės atėmimas. Ji nėra teista (b. l. 72). Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko, tai, kad ji veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ji veikos padarymo metu buvo labai jauno amžiaus, 18 metų amžiaus, mokosi. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ketverių metų laikotarpyje ji nėra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaltinamoji yra jauno amžiaus, mokosi, jai baudžiamojo poveikio priemonės netikslinga skirti.

IV. Bausmės skyrimas kaltinamajai R. S..

Baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymas yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajai R. S. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, pagrobto turto vertė 200 Eur, t.y. pagal pobūdį baudžiamasis nusižengimas yra vidutiniškai pavojingas. Kaltinamoji turi teistumą už tris nesunkius nusikaltimus, šį baudžiamąjį nusižengimą padarė jos atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, bet jam neįsiteisėjus. Kaltinamoji padarė šį baudžiamąjį nusižengimą veikdama bendrininkų grupėje kartu su kita kaltinamąja, kas pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei savo noru pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kas lengvina kaltinamosios padėtį, bei į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, naują nusikalstamą veiką padarė turėdama teistumą už padarytą tyčinį lengvą nusikaltimą, jai skirtina viešųjų darbų bausmė 6 mėn., išdirbant per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis, jai skirta bausmė sumažintina 1/3, paskiriant galutinę subendrintą 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, išdirbant per mėnesį po 20 valandų viešųjų darbų visuomenės labui, iš viso 80 valandų.

Kaltinamoji baudžiamąjį nusižengimą nagrinėjamoje byloje padarė jai skirtos arešto bausmės atidėjimo metu, kadangi 2020 m. lapkričio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu ją nuteisus pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3 ir paskyrus galutinę 30 parų arešto bausmę, jos vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, buvo atidėtas 3 mėnesiams. Šios bausmės vykdymas buvo atidėtas iki 2021-03-01, kadangi BK 339 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai atidėtas visos bausmės vykdymas, atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas minėtoje byloje buvo 2020 m. gruodžio 1 d. BK 64 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atsižvelgiant į paminėta, bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirta 4 mėnesių 80 valandų viešųjų darbų bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu, bei vadovaujantis bausmių keitimo taisykle, numatyta BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje, kad viena arešto para prilyginama 6 valandoms viešųjų darbų, pakeista į 13 parų areštą, su 2020 m. lapkričio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme, prie didesnės 30 parų arešto bausmės pridedant mažiausią leidžiamą įstatymo bausmės dalį iš nagrinėjamoje byloje paskirtos bausmės, paskiriant subendrintą 40 parų arešto bausmę.

Šiuo metu yra įsiteisėję kaltinamosios atžvilgiu priimti 2020 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis, kuriais ji yra nuteista už nusikalstamas veikas, padarytas iki nuosprendžio šioje nagrinėjamoje byloje priėmimo, bei iki 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio priėmimo, todėl nuosprendžiai yra subendrintini dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis. Griežčiausia bausmė yra paskirta 2021 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, kuriuo skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis bausmių keitimo taisykle, numatyta BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje, pakeista į arešto bausmę sudaro 270 parų arešto, bet kadangi arešto bausmės trukmė negali būti ilgesnė kaip 90 parų, ji keistina 90 parų arešto. Švelnesnė bausmė yra skirta 2020 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, kuriuo kaltinamajai skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis bausmių keitimo taisykle, numatyta BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje, pakeista į arešto bausmę sudaro 210 parų arešto, bet kadangi arešto bausmės trukmė negali būti ilgesnė kaip 90 parų, ji keistina 90 parų arešto. Atsižvelgiant į paminėta, šiuo nuosprendžiu nagrinėjamoje byloje paskirta ir subendrinta su 2020 m. lapkričio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu 40 parų arešto bausmė subendrintina su minėtais nuosprendžiais, prie griežčiausios 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtos, pakeistos iš laisvės apribojimo bausmės, 90 parų arešto bausmės, pridedant dalį -30 parų arešto iš 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtos, pakeistos iš laisvės apribojimo bausmės, 90 parų arešto bausmės, ir dalį -15 parų arešto iš 40 parų arešto bausmės, paskirtos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, paskiriant maksimalią leistiną 90 parų arešto bausmę.

2021 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu kaltinamajai buvo paskirta BK 72 ² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama su bausme, kas reiškia, kad ji gali būti skiriama ir su arešto bausme. Atsižvelgiant į tai, subendrinus nuosprendžius, baudžiamojo poveikio priemonė išlieka, ir turi būti vykdoma. Jos terminas nustatytinas 4 mėnesiai po arešto bausmės atlikimo.

Į paskirtą 90 parų arešto bausmę įskaitytinas laisvės apribojimo bausmės laikas, kuris atliktas pagal 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžius, taikant bausmių keitimo taisyklę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje, atliktos laisvės apribojimo bausmės trukmę skaičiuoti nuo pirmiau įsiteisėjusio 2020 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos, bei į baudžiamosios poveikio priemonės laiką įskaičiuotinas jos atliktas laikas pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį.

Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistosios atvykimo į bausmės atlikimo vietą, ar nuo jos sulaikymo dienos. Kaltinamoji turi tris vaikus, iš kurių jaunesniajam yra daugiau kaip trys metai, todėl jai arešto bausmė gali būti skirtina (BK 49 straipsnio 6 dalis).

V. Kiti teismo sprendimai.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-08-13 pažyma Nr. (12.33MR) PT-5382 dėl 292,68 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamosioms, išieškojimo iš kaltinamųjų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamosioms gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, bei 2 dalies nuostata. K. R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos turtinė padėtis yra bloga, augina viena tris mažamečius vaikus, gyvena socialiniame būste, savo turto neturi, nesutiko, kad šios išlaidos iš jos būtų priteistos. K. K. K. nurodė, kad ji mokosi, nedirba, pajamų neturi, taip pat nesutiko, kad šios išlaidos būtų priteistos. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamųjų sunkią turtinę padėtį, šių išlaidų iš jų neišieško.

Daiktinis įrodymas –vaikiškas sportinis vežimėlis ,,C. S.“, pagal pakvitavimą gražintas saugoti nukentėjusiajai I. S. (b. l. 37) , jai paliktinas visam laikui disponuoti savo nuožiūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, jai susitaikius su nukentėjusiąja I. S., bei baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

K. K. išaiškinti, kad jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, išdirbanti per mėnesį po 20 valandų, iš viso 120 valandų, visuomenės labui;

taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio nuostatas, bei paskirtą bausmę sumažinti 1/3, paskiriant 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, išdirbanti per mėnesį po 20 valandų, iš viso 80 valandų, visuomenės labui;

subendrinti paskirtą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, išdirbanti per mėnesį po 20 valandų, iš viso 80 valandų, visuomenės labui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. lapkričio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, paskirta 30 parų arešto bausme, taikant bausmių keitimo taisyklę, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje, prie didesnės 30 parų arešto bausmės, paskirtos 2020 m. lapkričio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pridėti mažiausią įstatymo leidžiamą bausmės dalį -10 parų arešto, iš šiuo nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės, kuri pakeista pagal bausmių keitimo taisykles į arešto bausmę, atitinka 13 parų arešto, paskiriant subendrintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę;

subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme; su 2021 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu 4 mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; taikant bausmių keitimo taisyklę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje, prie griežčiausios 2021 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos, pakeistos iš laisvės apribojimo bausmės, 90 parų arešto bausmės, pridedant dalį -30 parų arešto iš 2020 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos, pakeistos iš laisvės apribojimo bausmės, 90 parų arešto bausmės, ir dalį -15 parų arešto iš 40 parų arešto bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, paskiriant maksimalią įstatymo leistiną 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę; ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius nuo šiuo nuosprendžio paskirtos arešto bausmės atlikimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įskaityti į paskirtą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę, atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį pagal 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžius, taikant bausmių keitimo taisyklę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje, atliktos laisvės apribojimo bausmės trukmę skaičiuoti nuo pirmiau įsiteisėjusio 2020 m. lapkričio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Įskaityti į baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje, įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius nuo šiuo nuosprendžio paskirtos arešto bausmės atlikimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios baudžiamojo poveikio priemonės atliktą dalį pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamosios R. S. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą, jai neatvykus, nuo jos sulaikymo dienos.

Įpareigoti nuteistą ją R. S. per 7 (septynių) dienų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pataisos namų darbo metu atvykti į Panevėžio pataisos namus, esančius P. P. g. 12, LT-35169 Panevėžys, tel. +370 45 461431, faks. +370 45 467558, el. paštas: paneveziopn@paneveziopn.lt atlikti arešto bausmę arba negalint to padaryti dėl objektyvių priežasčių susisiekti su pataisos namais aukščiau nurodytais kontaktais.

R. S. išaiškinti, kad už vengimą atlikti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 292,68 EUR, susidariusių apmokant už kaltinamosioms valstybės paskirto advokato darbą, iš kaltinamųjų neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – vaikišką sportinį vežimėlį ,,C. S.“, saugomą pas nukentėjusiąją I. S., jai palikti visam laikui disponuoti juo savo nuožiūra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.