Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-655-190/2012

Teisėjas Ričardas Prašmuntas Teisminio proceso kategorija: 1-87-1-00280-2011-1

2012 m. birželio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trim) mėnesiams.

R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir R. K. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir R. K. paskirti subendrinta 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu R. K. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. kovo 24 d. Trakų r. apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir R. K. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš R. K. Valstybinei ligonių kasai 1193,24 litų žalos už nukentėjusios J. V. gydymą.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir B. P., tačiau jo atžvilgiu skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad B. P. ir R. K. 2011-04-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) buvusios mokyklos pastato koridoriuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai kilusio konflikto su R. U. metu sudavė pastarajam daugybinius smūgius į galvos sritį, po ko jis nugriuvo ant grindų ir prarado sąmonę. Po to R. K. ir B. P., tęsdami nusikalstamą veiką, nutempė nukentėjusįjį į dušo kambarį, kur jam, gulinčiam ant grindų, sudavė daugybinius smūgius kojomis ir rankomis į šonus ir galvos sritį, kitas kūno vietas, po to B. P. rankomis paėmęs už kaklo ėmė smaugti R. U.. Šiais veiksmais B. P. ir R. K. veikdami bendrininkų grupėje padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas galvos kairėje pusėje, kakle, odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinės ląstos kairės pusės VIII – o šonkaulio lūžį, t.y. nesunkiai sutrikdė R. U. sveikatą t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Taip pat B. P. ir R. K. 2011-04-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai kilusio konflikto su R. U. metu sudavė pastarajam daugybinius smūgius, grasino jį nužudyti sakydami, kad paskandins dušo kabinoje. Po to B. P., R. K. stovint greta nukentėjusiojo, pridėjo prie R. U. galvos ir pilvo dujinį pistoletą, sakydamas nukentėjusiajam „ kad tau galas“ esant pakankamam pagrindui manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti, t.y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnyje 1 dalyje.

Taip pat R. K. 2011-10-12 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio tarpasmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė sugyventinei J. V. į kairę veido pusę, sudavė daugybinius smūgius į šlaunis ir pilvą, daužė galvą į grindis, apėmęs kaklą rankomis, smaugė J. V., kol pastaroji prarado sąmonę. J. V. atsipeikėjus ir iššokus per buto langą į lauką tikslu išvengti R. K. tolimesnio smurto, R. K. lauke pasivijo bėgančią J. V., pagriebęs ją už plaukų bei už rankos, ją pargriovė ant žemės ir tempė iki namo. Po to pro pravirą langą, paėmęs ją už kojų bei rankų įmetė į namo vidų, kur nukentėjusioji krisdama visu kūnu atsitrenkė į grindis. Šiais veiksmais R. K. sugyventinei J. V. padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, krūtinės dešinėje, abiejose alkūnėse, klubų išoriniuose paviršiuose tai yra nežymiai sutrikdė sugyventinės J. V. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Apylinkės teismas vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, mano, kad kaltinamojo R. K. veiksmai nukentėjusios J. V. atžvilgiu visiškai atitinka LR BK 140 str. nusikaltimo sudėtį.

R. K. parodymus toje dalyje, kad jis tik vieną kartą kumščiu sudavęs J. V. į veidą, daugiau jokių smūgių 2011-10-12 sugyventinei nesudavė, jos nesmaugė ir už plaukų J. V. netampė vertino kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja nukentėjusios J. V. parodymams bei 2012-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadai Nr.G 3789/11 (01). Pats kaltinamasis R. K. 2011-10-19, t.y. neužilgo po įvykio, parodymų patikrinimo vietoje metu parodė namą, kuriame jis su J. V. gyvena, kambarį, kuriame įvyko konfliktas, parodė kaip sudavė J. V. į veidą, vietą, kur po jo suduoto smūgio J. V. pabėgo, langą, pro kurį įmetė J. V., kai ją pagavo.

Nukentėjusioji J. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ir parodė namą, esantį adresu Šklėrių k., Trakų r., kuriame 2011 m. spalio mėn. ją sumušė R. K., bei aplinkybes (kaip buvo suduoti smūgiai, kaip ją R. K. smaugė, kaip ji pargriuvo ant grindų ir t.t.). Teismas pažymėjo, kad tokiais parodymų patikrinimo vietoje duotais ir teismo posėdžio metu patvirtintais nukentėjusios J. V. parodymais neturi pagrindo netikėti.

Nepagrįsta, anot gynėjos, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo R. U. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs bei paremti įrodymais, t.y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, liudytojų parodymais. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes pirmoje apklausoje nukentėjusysis nurodė kitokias nusikalstamos veikos aplinkybes, tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis visas įvykio aplinkybes atsiminė ir jas detalizavo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu R. U. parodė, kad jį mušė abu kaltinamieji, bet negalėjo nurodyti, kas ir kiek smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas, „spėjo, kad jį muša dviese“.

Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo M. U. parodymais, jog jis matė, kaip R. K. kumščiu suduoda smūgius jo broliui Romualdui į galvos sritį, kadangi tokius parodymus davęs ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas teisme šios aplinkybės nepatvirtino. Be to, kritiškai vertintini liudytojo M. U. parodymai toje dalyje, kad jo brolis buvo parklupęs ir abu kaltinamieji brolį mušė, kadangi visi įvykio dalyviai parodė, kad M. U. pabėgo tik konfliktui prasidėjus ir to negalėjo matyti.

Pažymi, jog nuteistųjų R. K. ir B. P. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio negrinėjimo metu buvo vienodi ir nuoseklūs. Tai, kad būtent nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, įrėmęs R. K. ginklą į šoną, patvirtina ir kitas kaltinamasis B. P.. Be to, jis (B. P.) ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad R. K. nevartojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, o tik nutempė abu jį į vonios kambarį. Kaltinamieji parodė, kad vonios kambaryje nukentėjusysis griuvinėjo, todėl galėjo pats susižaloti.

Byloje esanti 2011-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G 2920/11(01) patvirtina kaltinamųjų parodymus, kadangi tik poodinės kraujosruvos kakle (nuo B. P. veiksmų) nėra būdingos griuvimui. Likusieji kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Kadangi nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių R. K. kaltę, kaltinamasis šiame epizode išteisintinas.

Taip pat R. K. nuteistas už tai, kad 2011-04-25, veikdamas bendrai su B. P., grasino jį nužudyti, sakydami, kad paskandins dušo kabinoje. Po to, B. P., R. K. stovint greta nukentėjusiojo, pridėjo prie R. U. galvos ir pilvo dujinį pistoletą, sakydamas nukentėjusiajam „tau galas“. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme, gynėjos teigimu, nebuvo nustatyta, kad būtent R. K. buvo išreikštas grasinimas paskandinti dušo kabinoje, be to, nėra pagrindo manyti, kad toks grasinimas yra realus ir gali būti realiai įvykdytas.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog grasinančius žodžius - „tau galas“ išreiškė kitas kaltinamasis B. P., pristatęs ginklą prie nukentėjusiojo galvos ir pilvo.

Skunde pažymima, jog liudytojo S. B. parodymus teismas vertino labai svariais, tačiau jis, gynėjos teigimu, nepatvirtino jokių esminių aplinkybių, tik parodė, kad jam užėjus į namus, pamatė du jaunuolius, gulinčius ant grindų, tačiau kaip viskas klostėsi iš pradžių, jis tiksliai pasakyti negalėjo. Liudytojas K. N. parodė, kad užėjęs į dušo kambarį, pamatė jaunuolį, kuris stovėjo nugara į jį, laikė rankoje pistoletą, kurį buvo įrėmęs vyrui į pilvą, o su kaire ranka mušė tam pačiam vyrui į krūtinę, sakydamas „tau galas“. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad šiuos veiksmus atliko kaltinamasis B. P..

Kaltinamasis R. K. šiame epizode neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ir nesurinkta jokių neginčijamų duomenų, kad jo tyčia buvo nukreipta į grasinimą nužudyti. B. P. atliko nusikalstamus veiksmus, kurių neapėmė R. K. tyčia, kurie nebuvo jų susitarimo dalyku, todėl R. K. negali atsakyti už kito kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką.

Dėl nežymaus J. V. sveikatos sutrikdymo kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad konfliktas kilo dėl to, jog jo sugyventinė J. V., jam nežinant, duodavo raminamuosius vaistus. Kaltinamojo teigimu, jis dėl to labai susinervino, sugyventinei sudavė vieną smūgį į veidą, daugiau jos nemušė. Sugyventinė pabėgo į kiemą, bandė pasislėpti krūmuose ir tokiu būdu apsidraskė kaklą, šonus. Jis jos prašė eiti namo, atsiprašinėjo. Po to jis ją įkėlė per langą į vidų, bet ji nugriuvo ir susimušė. Kaltinamasis parodė, kad labai gailisi dėl to, ką padarė.

Kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojos J. K. parodymai, jog ji išgirdo moters balsą, kuri šaukėsi pagalbos ir girdėjo vyro balsą, kuris tuo metu prašė moters eiti namo. Po to ji pamatė, kad moteris stovėjo prie tvoros, o vyras buvo pritūpęs ir prašė gražiai, kad ji eitų į namus. Tačiau moteris nėjo, verkė ir rėkavo. Kieme moteriai nebuvo suduoti smūgiai, ji nebuvo tempiama.

Kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina ir pačios nukentėjusiosios J. V. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu. Ji parodė, kad sugyventinis ją traukė už plaukų, už rankų tempė į namus. Pritempęs prie lango, įmetė per langą ir ji nukrito ant grindų. Taip pat ji parodė, kad R. K. ją kelis kartus smaugė.

R. K. gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad J. V. parodymai teisme nebuvo nuoseklūs, ji neprisiminė įvykio aplinkybių, negalėjo paaiškinti, kokiu būdu R. K. ją smaugė. Be to, iš 2012-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.G 3789/11(01) matyti, kad objektyviai smaugimo pėdsakai kakle neužfiksuoti.

Tokiu būdu, manytina, kad kiti užfiksuoti nukentėjusiosios kūne sužalojimai - kraujosruvos krūtinėje, abiejose alkūnėse, klubų išoriniuose paviršiuose galėjo būti padaryti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis.

Teismas, anot gynėjos, skirdamas R. K. labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika, kurią padarė kaltinamasis, ir dėl kurios jis kaltu prisipažino (BK 140 str. 1 d.) yra tyčinis nesunkus nusikaltimas, dėl savo veiksmų jis labai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižadėjo pasitaisyti, todėl prašo tai pripažinti kaltę lengvinančia aplinkybe. Be to, nukentėjusysis P. U. atleido kaltinamiesiems, dėl prokuroro pasiūlytos 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės R. K. pasisakė, jog tokia bausmė yra per griežta.

Skunde pažymima, jog R. K. nebuvo nusikaltimų iniciatorius ar aktyvus vykdytojas: susiklosčius konfliktinei situacijai su nukentėjusiuoju R. U., jis fizinio smurto nevartojo, jam negrasino. Konstatuodamas abiejų kaltinamųjų vienodas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei jų abiejų turimus teistumus, teismas padarė skirtingas išvadas dėl bausmės tikslų įgyvendinimo, tačiau jų nemotyvavo.

Teismas, anot R. K., pripažindamas jį kaltu dėl R. U. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo jį nužudyti rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, jog teisiamajame posėdyje jų parodymai keitėsi, jie painiojosi ir tai turi būti užfiksuota teisiamojo posėdžio protokoluose.

Liudytojų K. N. ir S. B. parodymai, anot nuteistojo, turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie nematė ir negirdėjo viso konflikto, o atvyko jam jau pasibaigus.

Skunde R. K. teigia, jog teismas dėl jo sugyventinės J. V. sumušimo neįvertino jai padarytos socialinių darbuotojų įtakos. Kiek jam žinoma, J. V. pareiškimą rašė kartu su socialine darbuotoja.

Nuteistasis paršo atsižvelgti į tai, jog jis nuo 2011-10-14 iki 2011-10-17 lankė J. V. ligoninėje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniuose skunduose yra prašoma išteisinti R. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d. ir 145 str. 1 d. (P. U. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo jį nužudyti). Tačiau Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d. ir 145 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamą bausmę.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimų, išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Nors apeliantas skunde neigia dalyvavęs jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d. ir 145 str. 1 d., padaryme, tačiau tokie skundo argumentai vertintini tik kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šiuos nusikaltimus, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Atvirkščiai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. U. nuosekliai parodė, kad jam ruošiantis su broliu eiti iš R. K. namų, apeliantas atsistojo ir pasakęs B. P. „aš tą, o tu šitą“, puolė jį mušti. Taip pat parodė, kad jį mušė dviese iš pradžių koridoriuje, o paskui duše, nurodė, kad smūgiavo į galvą, į veido sritį, į šonus, tik negalėjo detalizuoti, kiek buvo suduota smūgių ir į kokias konkrečias vietas sudavė kiekvienas nuteistasis.

Šiuos nukentėjusiojo R. U. parodymus patvirtino liudytojas M. U., kuris tiesiogiai matė muštynių pradžią, t.y. kaip R. K. po žodžių „aš tą, o tu šitą“ puolė mušti jo brolį R. U., suduodamas jam tris smūgius į galvą. Nepagrįstas R. K. gynėjos apeliacinio skundo argumentas, jog aplinkybės apie smūgių sudavimą į galvos sritį teisiamajame posėdyje M. U. nepatvirtino, nes teisamojo posėdžio protokole (t. III, b.l. 24-29) yra užfiksuota: „prieš išbėgdamas pamačiau, kad Ričardas kumščiu suduoda smūgius Romualdui į galvą, gal tris smūgius“. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, jog liudytojas M. U. parodė, kad jo brolis buvo parklupęs ir abu kaltinamieji jį mušė, nes tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, šis liudytojas parodė, kad matė tik jo broliui R. K. suduotus smūgius į galvą, o daugiau nieko nežino, nes nematė (t. I, b.l. 31-32, t. III, b.l. 24-29).

Tai, jog jog R. U. sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytose kūno vietose ir nuteistųjų veiksmais, patvirtina ir 2011-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G 2920/11 (01), kurioje konstatuota, kad R. U. padaryti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvos kairėje pusėje, kakle, odos nubrozdinimai nugaroje, krūtinės ląstos kairės pusės VIII – o šonkaulio lūžis. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kakle nėra būdingos griuvimui. Likusieji kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 4-iais trauminiais poveikiais. (t. I, b.l. 24-25).

Tai, jog R. K., veikdamas kartu su B. P., grasino R. U. nužudyti patvirtina liudytojas policijos pareigūnas K. N., kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad atvykęs pagal iškvietimą ir priėjęs prie dušo durų išgirdo žodžius „tau galas“ ir pamatė, kaip vienas jaunuolis (B. P.) laiko įrėmęs pistoletą nukentėjusiajam į pilvą, o kitas (R. K.) smūgiavo (t. III, b.l. 24-29).

Pažymėtina, jog nei kaltinamasis R. K., nei jo gynėja Lietuvos Respublikos BPK 261 str. numatyta tvarka pastabų dėl protokolo nepateikė.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys nustatytomis aplinkybėmis neabejotinai patvirtina, jog R. K. dalyvavo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, suprato bendrai su B. P. daromų veikų padarinius ir jų siekė, t.y. veikė tyčia bei padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d. ir 145 str. 1 d.

Apeliaciniais skundais R. K. ir jo gynėja neginčija kaltės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymo, tačiau, gynėjos teigimu, jis nesudavė nukentėjusiajai inkriminuotų smūgių kiekio, todėl R. K. dėl šio nusikaltimo turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis prisipažino sudavęs J. V. į veidą ir labai dėl to gailėjosi ir pripažinus tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, R. K. turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė.

Kolegija pažymi, jog R. K. kaltė dėl jam inkriminuotų J. V. atžvilgiu atliktų veiksmų (smūgių sudavimo, smaugimo, pargriuvimo, tempimo, įmetimo pro langą) yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. J. V. smulkiai papasakojo visas įvykio aplinkybes, kaip, kur ir kokiais veiksmais R. K. prieš ją smurtavo ir savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. II, b.l. 16-23). J. V. parodymus patvirtina ir 2012-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G 3789/11 (01), kurioje konstatuota, kad J. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, krūtinės dešinėje, abiejose alkūnėse, klubų išoriniuose paviršiuose, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t II, b.l. 31-32). Apeliacinės instancijos teismo manymu, netikėti nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra. Tai, kad liudytoja J. K. nematė, jog nukentėjusiajai R. K. būtų sudavęs smūgius ar ją tempęs, nepaneigia, kad nuteistasis ir kieme J. V. atžvilgiu smurtavo, nes minėta liudytoja viso kieme vykusio konflikto nematė. Taigi, R. K. nepripažino visų jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių, todėl nėra pagrindo tokį prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimasis pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. K. apeliaciniame skunde teigia, kad J. V. pareiškimą rašė kartu su socialine darbuotoja ir tai turi būti įvertinta, tačiau pažymėtina, jog ši aplinkybė nusikaltimo kvalifikacijai reikšmės neturi.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė.

Bylos duomenimis, R. K. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d., įvykdytus sugyventinės J. V. atžvilgiu. Taigi, šiuo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tris smurtines nusikaltimas veikas, kurias padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad R. K. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, toliau smurtauja ir yra pavojingas visuomenei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už inkriminuotus nusikaltimus R. K. skyrė realias laisvės atėmimo bausmes.

Iš nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, jog nustatydamas R. K. paskirtų bausmių dydžius pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formą, taip pat į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas R. U. atžvilgiu jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir nuteistojo bei jo gynėjos apeliacinių skundų argumentus, kolegija daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskyrė R. K. teisingas bausmes, kurios savo rūšimi ir dydžiu atitinka jo asmenybės ir veikos pavojingumą bei negali būti pripažintos aiškiai per griežtomis. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, jog jis po sumušimo lankė J. V. ligoninėje, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių neduoda pakankamo pagrindo švelninti bausmes.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. K. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.