Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-07-09 · Civilinė byla Nr. 2-1150-566/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-09
Bylos Nr.
2-1150-566/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19863-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Atsakovas
Compensa TU S
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1150-566/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19863-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 44.5.2; 73.1; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant Ievai Mažeikaitei,dalyvaujant ieškovo atstovei S. M.,atsakovo atstovei P. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, vykdančiam veiklą per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydamas, kad 2011-05-17 apie 9.30 val. UAB „T.“ darbuotoja N. S., važiuodama automobiliu Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini), Geležinio Vilko g. į darbą patyrė eismo įvykį, kurio metu iš paskos važiuojantis automobilis, nesilaikydamas saugaus atstumo, atsitrenkė į N. S. vairuojamo automobilio galinę dalį. Po šio įvykio N. S. kreipėsi į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Nurodo, kad 2011-05-17 eismo įvykio deklaracijoje kaltę dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo N. S., pripažino Z. A., kuris eismo įvykio metu vairavo automobilį Jeep, v/n (duomenys neskelbtini), kurio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė buvo apdrausta atsakovo draudimo bendrovėje. Ieškovas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, N. S. 2011-05-17 pakeliui į darbą įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažino draudiminiu įvykiu. Nurodo, kad dėl eismo įvykyje patirtų sveikatos sužalojimų N. S. laikotarpiu nuo 2011-05-17 iki 2011-05-30 buvo laikinai nedarbinga, todėl už laikino nedarbingumo laikotarpį ieškovas 2011-06-30 sprendimu Nr. 8-40-1713 N. S. paskyrė 676,00 Lt ligos pašalpą. Nurodo, kad ieškovui N. S. išmokėjus ligos pašalpą, ieškovo biudžetui buvo padaryta 676,00 Lt dydžio žala. Ieškovas 2011-11-23 raštu kreipėsi į atsakovą dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalą atlyginti atsisakė. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 676,00 Lt žalos (b.l. 1-3).

Ieškovo atstovė ieškinį palaiko. Nurodo, kad apdraustajai N. S. priskaičiuota ir išmokėta 676,00 Lt dydžio ligos pašalpa, iš kurių 574,60 Lt išmokėta apdraustajai, o 101,40 Lt sumokėta gyventojų pajamų mokesčio, laikytina visa ieškovo patirta žala. Kadangi tai įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, kurio automobilis buvo apdraustas atsakovo bendrovėje, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 676,00 Lt žalos padarytos ieškovo biudžetui atlyginimo (b.l. 60-62).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neištirs ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 str. atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Nurodo, kad išnykus nurodytoms aplinkybėms, atsakovas ieškinį pripažins. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 22-25).

Atsakovo atstovė nurodo, kad atsakovas pripažįsta ieškovo reikalavimą dalyje dėl 574,60 Lt N. S. išmokėtos ligos pašalpos, likusioje dalyje ieškinį nepripažįsta. Nurodo, kad ieškovas sumokėjo nukentėjusiajai tik dalį paskaičiuotos pašalpos, o kita dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis, todėl atsakovas nesutinka dėl šios sumos. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, draudikui tenka pareiga atlyginti negautas pajamas, todėl kai atsakovui kyla pareiga atlyginti žalą, jam nekyla pareiga mokėti mokesčius, ir šiuo atveju negalėjo kilti subrogacija. Taip pat nurodo, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 p. nurodyta, kad negautos pajamos apskaičiuojamos atskaičius nukentėjusio mokamą gyventojų pajamų mokestį. Nurodo, kad atsakovo manymu, ieškovo sumokėtas gyventojų pajamų mokestis nebuvo nukentėjusiojo negautos pajamos. Pažymėjo, kad visuose teisės aktuose, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, nurodyta, kad atitinkamas subjektas, išmokėjęs išmoką, turi teisę į išmokėtą sumą, o šiuo atveju faktiškai išmokėta suma sudaro 574,60 Lt. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutinka dėl dalies reikalavimo, t.y. dėl 101,40 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Prašo ieškinį dalyje dėl 574,60 Lt žalos atlyginimo tenkinti, likusioje dalyje dėl 101,40 Lt gyventojų pajamų mokesčio atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 60-62).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2011-05-17 apie 9.15 val. Ukmergės gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu Z. A., vairuodamas transporto priemonę Jeep, v/n (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į galinę dalį priekyje važiavusios transporto priemonės Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini), kurią vairavo N. S. (ankstesnė pavardė V.), ir ją apgadino (b.l. 11-12). Kaltę dėl įvykusio eismo įvykio Eismo įvykio deklaracijoje pripažino Z. A., vairavęs transporto priemonę Jeep, v/n (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininko transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo bendrovėje (b.l. 30). Nustatyta, kad po įvykusio minėto eismo įvykio N. S. dėl sveikatos sužalojimų kreipėsi į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur jai buvo nustatytas krutinės ląstos sumušimas, ir tą pačią dieną VšĮ Naujininkų poliklinikoje jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2011-05-23, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2011-05-30 (b.l. 5, 9-10). Ieškovas 2011-06-29 sprendimu Nr. 8.18-556 pripažino, jog minėtas lengvas nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 6 str. 4 d. 2 p., pripažino šį nelaimingą atsitikimą draudiminiu (b.l. 7). Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2011-06-30 sprendimu Nr. 8.40-1713 „Dėl N. V. teisės į ligos pašalpos“ už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-05-17 iki 2011-05-30 paskyrė N. S. 676,00 Lt dydžio ligos pašalpą, kurią sudarė 574,60 Lt išmoka N. S. ir 101,40 Lt gyventojų pajamų mokestis (b.l. 8). Iš ieškovo pateiktos 2011-11-18 pažymos Nr. 8.21-2060 matyti, jog ieškovas 2011-07-05 išmokėjo N. S. 574,60 Lt ligos pašalpą ir 101,40 Lt gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą (b.l. 4). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajai, kreipėsi į atsakovą, kaip eismo įvykio kaltininko draudiką, dėl žalos dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka (b.l. 13), tačiau atsakovas ieškovui žalą neatlygino. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas neištirs ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 str. atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, atsakovas negalės priimti sprendimo dėl ieškovo pateiktos pretenzijos (b.l. 14).

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarimu nusprendė nutraukti bylos dalį dėl CK 6.290 str. 1 ir 3 d., taip pat dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 str. 10 d., Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 49 p. konstitucingumo, nes pareiškėjų prašymuose keliamas ne ginčijamų nuostatų atitikties Konstitucijai, o šių nuostatų aiškinimo, taigi ir taikymo, klausimas, kurio Konstitucinis Teismas nesprendžia. Konstitucinis Teismas taip pat nutraukė bylos dalį dėl CK 6.1015 str. 1 d. konstitucingumo, nes pareiškėjas neturėjo pagrindo taikyti ginčyto straipsnio savo nagrinėjamoje byloje. Taigi, Konstitucinis Teismas nutraukė bylos dalį dėl nagrinėjamoje byloje taikomų teisės aktų atitikties Konstitucijai, t.y. jų konstitucingumo, tuo pačiu nebuvo nustatytas minėtų teisės aktų prieštaravimas Konstitucijai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po Konstitucinio Teismo 2012-04-18 priimto nutarimo, atsakovas 2012-06-28 parengė išmokos aktą ir žalos skaičiavimo išvadą dėl 574,60 Lt dydžio žalos atlyginimo ieškovui (b.l. 57-58). Įrodymų apie tai, kad atsakovas atlygino ieškovui žalą padarytą dėl ligos pašalpos išmokėjimo N. S., t.y. atsiskaitė su ieškovu, byloje nepateikta (CPK 178 str.).

Minėta, kad 2011-05-17 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota N. S. sveikata. Ieškovas minėtą eismo įvykį pripažino draudiminiu (nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą) ir tuo pagrindu, vadovaujantis NADPLSDĮ nuostatomis, už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nukentėjusiajai N. S. išmokėjo 676,00 Lt dydžio ligos pašalpą (574,60 Lt ligos pašalpa ir 101,40 Lt gyventojų pajamų mokestis). Taigi, dėl žalą padariusio asmens veiksmų ieškovas viso patyrė 676,00 Lt dydžio žalą.

CK 6.290 str. 1 d. nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal NADPLSDĮ 31 str., jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal CK 6.290 str. 3 d., draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi, draudiko pareiga atlyginti žalą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurių civilinę atsakomybę draudikas yra apdraudęs, yra aiškiai reglamentuota įstatymuose. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 2 p. nuostatas, ligos pašalpa yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Remiantis GPMĮ įtvirtintomis nuostatomis, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir moka asmuo pats arba už jį šį mokestį gali sumokėti trečiasis asmuo. Minėta, kad nagrinėjamu atveju prievolę sumokėti gyventojų pajamų mokestį už N. S. įvykdė ieškovas (Sodra). Taigi, įvertinus byloje taikytinų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad ieškovo sumokėta 101,40 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma už N. S., remiantis CK 6.251 str. 1 d., taip pat priskirtina prie atlygintinos žalos nustatytos CK 6.290 str. 1 d. bei NADPLSDĮ 31 str.

Atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2010 nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, kadangi atsakovo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d., NADPLSDĮ 31 str., TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., konstatuotina, kad ieškovas pagrindė reikalaujamos žalos dydį, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 676,00 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos.

Pagal CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas CPK 83 str. 1 d. 10 p. nustatyta tvarka nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, todėl remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 96 str. 1 d., žyminis mokestis, apskaičiuotas už patenkintą reikalavimų dalį, valstybei priteistinas iš atsakovo. Viso ieškovui priteista 676,00 Lt, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 71,00 Lt žyminio mokesčio, sumokant į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Vadovaujantis CPK 96 str. 2 d. valstybės naudai iš atsakovo priteistina 15,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, j.a.k. 188677437, iš atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, j.a.k. 006216959, vykdančio veiklą per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, j.a.k. 302495752, 676,00 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt šešis litus 00 ct) žalos atlyginimui.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, j.a.k. 006216959, vykdančio veiklą per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, j.a.k. 302495752, 71,00 Lt (septyniasdešimt vieną litą 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, j.a.k. 006216959, vykdančio veiklą per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, j.a.k. 302495752, 15,83 Lt (penkiolika litų 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė