Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovei O. A., jos atstovui advokatui Arūnui Žliobai, atsakovės VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties įgaliotam asmeniui R. J. ir advokatui O. M., atsakovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės įgaliotam asmeniui Ž. K., atsakovo VšĮ Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro atstovui advokatui Algimantui Juciui, atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės įgaliotiems asmenims D. J. ir I. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovams VšĮ Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centrui, VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stočiai, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei, VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys I. K., N. P., P. M., A. B., B. P., R. B., L. B., D. A., A. Č., R. Ž., ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas, AAS „Gjensidige baltic“ Lietuvos filialas, AB “Lietuvos draudimas“, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

laipsnį, kadangi per pakankamai trumpą paciento priėmimo laiką įvertino jo būklės sunkumą ir organizavo jo pervežimą į stacionarą. Pasak atsakovės, visi ieškovės teiginiai apie gydytojos veiksmus yra neteisingi, klaidinantys bei neatitinkantys medicininių įrašų.

Liudytoju apklaustas specialistas P. P. patvirtino deontologinėje konsultacinėje išvadoje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovė ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia netinkamais gydymo institucijų veiksmais, kurie nulėmė paciento mirtį ir taip sukėlė dvasinių išgyvenimų ieškovei. Bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovė, nagrinėjamu atveju pareiškusi ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nepaisant to, jog visų šių sąlygų viseto nustatymas yra būtinas tenkinant ieškinį, vis dėlto, teismo vertinimu, esminę reikšmę turi neteisėti veiksmai. Tik nustačius neteisėtus veiksmus tikslinga analizuoti bei nustatinėti kitas civilinės atsakomybės sąlygas.

Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir teisę taikyti specialiąsias žinias; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Vis dėlto teismų praktikoje suformuoti griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai kaip kriterijai, kuriais remiantis vertinamas gydytojų atliktų veiksmų teisėtumas, negali būti vertinami jų nesusiejant su priežastiniu ryšiu.

Ieškovė ieškinį grindė iš esmės akreditavimo tarnybos tyrimo vertinimo išvadomis dėl atsakovų veiksmų ir teismo medicinos deontologine konsultacine išvada. Kaip matyti iš akreditavimo tarnybos tyrimo vertinimo išvadų (t. 2, b. l. 166–181), juose konstatuoti VŠĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties, VŠĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, VŠĮ Klaipėdos universitetinės darbuotojų – gydytojų pažeidimai, tačiau ieškovė neįrodė, jog būtent tie pažeidimai nulėmė ieškovės vyro mirtį ir tai sukėlė neturtinę žalą ieškovei. Pavyzdžiui, nustatyta, kad VŠĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytoja I. K. asmens sveikatos istorijoje nenurodė paciento apžiūros laiko, neaprašė anamnezės, nematavo paciento kūno temperatūros, nevertino kvėpavimo funkcijos, neįtarė plaučių arterijos tromboembolijos, nevisiškai įvertino EKG, tačiau šio centro gydytoja pasiuntė pacientą į stacionarą, taip užtikrindama geresnį asmens sveikatos paslaugų suteikimą. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog tam tikrų reikalavimų neįvykdymas pagal galiojančius teisės aktus prisidėjo prie paciento mirties. Analogiškai vertintinos ir kitos akreditavimo tarnybos išvados, kuriuose konstatuojamos atsakovių veiksmų neatitikimas atitinkamiems teisės aktams. Be to, pažymėtina, jog teismo posėdžio metu šios tarnybos atstovė nurodė, kad tarnyba tik konstatavo neatitikimus teisės aktams, tačiau neanalizavo ir nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp šių neatitikimų ir paciento mirties. Tuo tarpu vertinant ieškovės pateiktą deontologinę konsultacinę išvadą (t. 4, b. l. 89–96) konstatuotina, jog ji prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nepaisant to, kad joje nurodyta, kad atsakovė VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nustatė klaidingą diagnozę, taip pat nesilaikė 2008 m. Europos kardiologų draugijos paskelbtų naujausių ūminės plaučių arterijos embolijos diagnostikos ir gydymo gairių bei nesivadovavo kitais teisės aktais, dėl to laiku nepatvirtino PATE ir gydymas buvo neefektyvus, nebuvo laiku pradėta trombolizė, tačiau šias išvadas paneigia Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri konstatavo, jog ieškovės sutuoktiniui asmens sveikatos paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir jų suteikimas neturėjo įtakos paciento mirčiai. Šios komisijos išvados, priešingai, nei ieškovės iniciatyva atlikta ir pateikta deontologinė konsultacinė išvada, grindžiama ne vieno asmens, o komisijos, kuri atlikdama tyrimą konsultavosi su Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoju pulmonologu profesoriumi S. M. ir Intensyviosios terapijos klinikos gydytoju anesteziologu – reanimatologu dr. R. V.. Taip pat šias išvadas argumentuotai paneigia ir atsakovės VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės tyrimo aktas (t.4, b. l. 116–120). Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ir ieškovės atstovas dvejojo dėl priežastinio ryšio egzistavimo bei nurodė, jog aplinkybę, kokia dalimi atsakovų veiksmai prisidėjo prie jo atstovaujamosios sutuoktinio mirties, nustatys teismas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad teismas tik vertina byloje esančių įrodymų visetą, kurio pagrindu konstatuoja, ar tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, taip pat pripažįsta, ar nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Dėl to teismas tik vertina byloje esančius įrodymus ir pateikia jų teisinį įvertinimą, tačiau priežastinio ryšio nustatymui būtinos specialios žinios. Kasacinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylą, yra konstatavęs, jog sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tik teismo medicinos ekspertizės išvadoje suformuotas išvadas galima vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais, paneigiančiais arba patvirtinančias priežastinio ryšio byloje buvimą, tačiau ieškovė ir jos atstovas su teismo pasiūlymu skirti ekspertizę nesutiko ir nurodė, jog byloje užtenka įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovams taikytina civilinė atsakomybė. Tuo tarpu bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esantys prieštaravimai neleidžia konstatuoti ieškovei įrodžius priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, kurie iš esmės ir nulemtų atsakovams civilinės atsakomybės taikymą ir būtų pagrindas ieškinį tenkinti. Dėl paminėtų motyvų ieškinį tenkinti pagrindo nėra, jis atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės priteistinos kitų proceso dalyvių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių įrodymų ir prašymų nustatyta, kad trečiasis asmuo B. P. turėjo 41,68 Eur kelionės išlaidų. Taip pat trečiasis asmuo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos turėjo 241,88 Eur kelionės išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Be to, ieškovė prašė priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokuratūrą dėl nusikalstamų veikų, reglamentuojamų BK 228, 229, 303 straipsniuose, padarymo. Pažymėtina, jog ieškovės atstovas, pateikęs prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo aiškiai nesuformulavo faktinių aplinkybių pagal atitinkamų BK straipsnių dispoziciją, todėl teismas nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į kompetentingą instituciją dėl nusikalstamos veikos tyrimo iniciavimo. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovė ar jos atstovas turi teisę pats kreiptis į prokuratūrą ir inicijuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. A. 41,68 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens B. P. naudai.

Priteisti iš O. A. 241,88 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.