- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- eA-3128-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01072-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- M. H. H. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. H. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. H. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja M. H. H. H. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21S40483 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietė, prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodžiusi konkrečias aplinkybes, kurios leidžia prieiti išvadą, jog jai realiai grėsė (gresia) persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus. Todėl buvo būtina išsiaiškinti (nustatyti) visas reikšmingas su pareiškėjos aplinka jos kilmės šalyje sietinas aplinkybes, jas įvertinti ne tik individualiai, bet ir sistemiškai, bei jų galimos raidos artimiausioje perspektyvoje aspektu. Atsakovas, vertindamas situaciją kilmės valstybėje bei pareiškėjai galimai kylančią ir tos situacijos lemiamą pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią pareiškėjos baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų, padarė abejotinas ir, tikėtina, klaidingas išvadas, kad pareiškėjai galimai kilsianti persekiojimo grėsmė yra nepakankamai motyvuota, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą Sprendimą. Pareiškėja pažymėjo, jog ji laikytina asmeniu, priskirtinu padidintos grėsmės rizikos asmenų grupei.
3. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį kilmės valstybėje, rėmėsi iš esmės rekomendacinio pobūdžio Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, kurioje taip pat nurodyta, kad bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Atsakovui akivaizdžiai neatlikus šios pareigos, laikytina, kad pareiškėjos skunde pateikiami duomenys patvirtina apie pareiškėjai gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos atmestinas.
4. Pareiškėja nesutiko ir su sprendimais ją išsiųsti, uždrausti atvykti ir apsigyventi. Pareiškėja teigė bendradarbiavusi su institucijomis, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies, priėmus jai nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Toks sprendimas yra skubotas ir neproporcingas kaip ir draudimo atvykti maksimalus terminas. Pareiškėja teikė tikrovę atitinkančią informaciją, jos nurodytos aplinkybės paremtos komplikuota kilmės valstybės padėtimi. Pareiškėja nepiktnaudžiavo procesu, siekė saugumo. Todėl taikyti maksimalų draudimą atvykti nėra nei teisinga, nei proporcinga.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, jog Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės. Atsižvelgęs į tai, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, atsakovas nusprendė, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio dalies 3 punkte.
7. Atsakovas teigė, jog pareiškėja neįrodė individualių, su ja susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika. Pareiškėja nėra išsituokusi ar našlė, t. y. ji nepriklauso kategorijai vienišų moterų, kurių padėtis kilmės valstybės visuomenėje yra ypač sudėtinga (dėl visuomenės smerkimo ar ekonominių sunkumų). Atsakovas sprendė esant tikėtina, jog pareiškėja turėjo vyriško palaikymo tinklą, kuris jai padėjo ir suorganizavo kelionę į Europą, jai finansiškai padėjo kilmės šalyje likę tėvai, broliai ir seserys. Pareiškėja atvyko kartu su pilnamečiais seserimi ir broliu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas sprendė, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Nors pareiškėja (duomenys neskelbtini), kurie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėja visą gyvenimą praleidusi kilmės valstybėje, todėl pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Ji yra darbingo amžiaus moteris (gim. (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje gyvena tėvai, broliai ir seserys. Įvertinęs visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), atsakovas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos paaiškinimas buvo abstraktus, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi, įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos persekiojimą ar diskriminavimo aplinkybės pareiškėja nepateikė, priešingai nurodė, kad asmeniškai su persekiojimu ar kitais neteisėtais veiksmas, kurie būtų nukreipti prieš ją pačią, nėra susidūrusi. Migracijos departamentas surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės kontekste ir konstatavo, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.
9. Atsakovas paaiškino, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą, o šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėja skunde nepateikė. Pareiškėjai nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjos M. H. H. H. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažindamas nuo 5 metų iki 3 metų, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.
11. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
11.2. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
12. Teismas vadovavosi Konvencijos 12 straipsnio 1 dalimi, 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo 86, 87 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 116 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas vertino, jog Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jos visi nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę bei į pareiškėjos kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį, tačiau pareiškėja apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nurodė, jog jai niekas negrasino ir jos nepersekiojo kilmės šalyje, taip pat pareiškėja pati pripažino, jog prašymą grindžia bendra situacija kilmės šalyje. Teismas sprendė, kad pareiškėjos baimė grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu, nes pareiškėja apklausų metu tai pati pripažino. Kadangi pareiškėjos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje teismas nelaikė visiškai pagrįsta, sprendė, jog visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
14. Dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas priėjo išvadą, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi ir priėjo išvadą, kad pareiškėjai nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti terminas yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
15. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai ištyrė pareiškėjos prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjos pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pareiškėja nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jos kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalys dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, perspėjimo įvedimo į C.SIS II sistemą yra pagrįstos ir teisėtos, nėra pagrindo šių dalių keisti arba panaikinti remiantis pareiškėjos skundo ar kitais argumentais. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
III.
16. Pareiškėja M. H. H. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Pareiškėja akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini) ji negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.
18. Pareiškėja vadovaujasi EPPB 2021 m. ataskaita, pakartoja byloje esančias aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje ir teigia, kad (duomenys neskelbtini), jai kilmės valstybėje nesaugu, o atsakovas šios grėsmės nepaneigė. Pareiškėja akcentuoja, kad aplinkybė, jog pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) moteriai kilmės valstybėje. Pagal EPPB nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, taigi pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei net pagal du kriterijus, todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai įrodinėti nereikia.
Šalies argumentai
19. Pareiškėja nurodo, kad EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, duomenys joje – vienerių metų senumo, todėl atsakovas turėjo surinkti naujausią ir aktualią kilmės valstybės informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pareiškėjos išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių kilmės šalyje.
20. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti jai draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo Sprendimą, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su teisiniu reglamentavimu, prieglobsčio prašymo motyvais, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nenustatytais pagrindais suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, sprendimu išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti, bei pažymi, kad Migracijos departamentas surinko ir įvertino visą aktualią kilmės valstybės informaciją pareiškėjos paaiškinimo kontekste, o teismas visus pateiktus duomenis vertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl prieglobsčio suteikimo nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Atsakovas vadovaujasi kilmės valstybės informacija, kuri nepatvirtina persekiojimo grėsmės (duomenys neskelbtini), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota vertinant (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašymus, ir akcentuoja, kad pareiškėja savo baimę grindė iš esmės bendra kilmės valstybės informacija, nenurodė jokių konkrečių ir individualių aplinkybių, nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl jai kylančios grėsmės.
23. Atsakovas teigia, kad pareiškėja tik formaliai nurodė, jog patenka į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, nepateikdama jokių išskirtinių aplinkybių, kurios nebūtų tyrimo metu ar teisme išnagrinėtos. Pareiškėja apeliaciniame skunde vadovavosi Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos ištraukomis, tačiau manipuliuodama ja ir ją interpretuodama savo naudai, taip siekdama pagrįsti tarptautinės apsaugos būtinumo poreikį, kas neatitinka pabėgėlių teisės principų. Nors pareiškėja (duomenys neskelbtini), tačiau net ir patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, turi būti atliekamas individualus vertinimas. Pareiškėja nėra viešas ar žinomas asmuo, nėra viešai pasisakiusi, nėra išsituokusi ar našlė, ji nepriklauso kategorijai vienišų moterų, kurių padėtis kilmės valstybės visuomenėje yra sudėtinga, kilmės valstybėje turėjo vyriško palaikymo tinklą, kuris jai padėjo ir suorganizavo kelionę į Europą, o gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Kadangi pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
24. Atsakovas akcentuoja, kad EPPB (šiuo metu – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (ESPA) tikslas yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, jos 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek teismas. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami. Pareiškėja skunde nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame teismo sprendime, išvadas, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Pareiškėja M. H. H. H. prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.
26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
27. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl pareiškėjos prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
V.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjai M. H. H. H. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstą laikotarpį uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu minėtą laikotarpį sutrumpino, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.
30. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovui nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie pareiškėjos individualaus pobūdžio aplinkybes.
31. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
32. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.
33. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, ar visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
34. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
35. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
36. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.
38. Byloje nustatyta, jog pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė (duomenys neskelbtini).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus ją apklausiant, Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą informaciją, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pažymėtina, kad pati pareiškėja apklausos metu nenurodė, jog būtų tiesiogiai susidūrusi su persekiojimu ar kitais neigiamais veiksmais, savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, kad kilmės šalyje ji buvo diskriminuojama ar kitaip dėl pareiškėjos individualių savybių konkrečiai su ja buvo netinkamai elgiamasi. Pareiškėja apklausos metu nepatvirtino, kad ji ar jos šeima nukentėjo nuo (duomenys neskelbtini). Priešingai, pareiškėja nurodė, jog kilmės valstybėje gyveno kaime, kuriame daugumą sudaro (duomenys neskelbtini) ir gyventi yra saugu. Apeliaciniame skunde pateikiama informacija apie bendrą (duomenys neskelbtini) situaciją kilmės valstybėje vertintina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinanti konkrečiai pareiškėjai tariamai gresiančio pavojaus. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimu dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis (noras gyventi kitoje valstybėje, susirasti ir dirbti bet kokį darbą) nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjos baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Šių išvadų niekaip nepaneigia ir kitos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl nepagrįstų pareiškėjos paaiškinimų bei baimės grįžti į kilmės valstybę (Įstatymo 86 str. 1 d.).
40. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad yra priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini)), todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai įrodinėti nereikia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieną atvejį būtina įvertinti individualiai, atsižvelgti į reikšmingas ir tik su pareiškėja susijusias aplinkybes, vertinti jų visumą kilmės valstybės informacijos kontekste bei nustatyti, ar yra aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių gresia pavojus būtent pareiškėjai patirti beatodairišką smurtą. Kaip matyti iš skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo, šiuo aspektu buvo plačiai aptarta ne tik (duomenys neskelbtini) padėtis kilmės valstybėje (įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, kilmės valstybėje jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme ((duomenys neskelbtini)), tačiau ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta), bet ir pasitelkiant „slankiojančią skalę“ vertinta moterų situacija joje (aptarti žmogaus teisių pažeidimai prieš moteris kilmės valstybėje, detalizuotos kelios moterų grupes, galinčios susidurti su padidinta persekiojimo rizika ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas, nenustatęs, kad prieš pareiškėją buvo įvykdytas nors vienas žmogaus teisių pažeidimas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis dėl priklausymo moterų grupėms, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo rizika, pagrįstai sprendė, jog nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo tiek dėl lyties, tiek dėl (duomenys neskelbtini) rizikos tikimybę. Abstraktūs pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia.
41. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėją (nėra patyrusi persekiojimo ar fizinės prievartos, paskutinė gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra riziką didinantis veiksnys) ir situaciją kilmės valstybėje, kurioje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo tam tikroje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjos kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėja teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėja turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
43. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytą laikotarpį uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių šis pareiškėjai nustatytas draudimas turėtų būti dar labiau sutrumpintas.
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos M. H. H. H. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.