- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e1-175-913/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48551-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroro Ramūno Dubrovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), naudojantis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2022-09-06 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 8 mėn., 2) 2023-06-07 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, kaip atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs ir teismo nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. P. 2023-12-20 apie 21.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų, konflikto metu, tyčia pastūmė sutuoktinę R. P. dėl ko ji griūdama galvą atsitrenkė į durų slenkstį, taip padarydamas nukentėjusiajai odos įbrėžimą (odos nubrozdinimą) dešinio antakio srityje, nežymiai sutrikdė R. P. sveikatą. G. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. P. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 20 d. apie 21.00 val. su R. P., būdami neblaivūs, eidami iš kaimynės E. K., kur vartojo alkoholį, į namus, esančius (duomenys neskelbtini), susipyko, nes R. P. priekaištavo, kad jis jai neištikimas. Parėjus į namus, žodžiais konfliktuojant, R. P. būnant prie lauko durų, eidamas jai iš paskos, supykęs, ją tyčia pastūmė, ji griuvo ir galva atsitrenkė į durų staktą, ar tai slenkstį. Kur stumdamas buvo įrėmęs ranką - į petį ar į nugarą, neatsimena. R. P. buvo sužalota virš dešinio antakio, iš kurio smarkiai kraujavo. Kad nekiltų daugiau konfliktų, jis iš namų išėjo ir sugrįžo tik sekančios dienos ryte. Dėl sužalojimo R. P. atsiprašė.
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2023 m. gruodžio 20 d. apie 17-18 val. su sutuoktiniu G. P. girtavo pas kaimynę E. K.. Apie 21.00 val. su G. P. eidami namo pradėjo pyktis, nes ji priekaištavo, kad jis neieško darbo, įtarė, kad turi kitą moterį. Parėjus į namus, G. P., eidamas iš paskos, rankas įrėmęs į nugarą, ją stipriai pastūmė, ji pargriuvo ant pilvo ir, galva atsitrenkusi į durų slenkstį, susižalojo kaktą ties dešiniuoju antakiu, iš kurio kraujavo. Tai pamatęs G. P. daugiau nesmurtavo ir iš namų išėjo. Apsipraususi nuėjo pas E. K. ir papasakojo, kas įvyko, policijai nepranešė, nes nenorėjo viešinti šio įvykio. G. P. ryte sugrįžęs į namus matė, kad jai sužalota kakta, dėl to jos atsiprašė. Apie 10,00 val. atvykusiems policijos pareigūnams, norėdama nuslėpti, kad G. P. smurtavo, iš pradžių nurodė, kad susižalojo pati. Paskui pasakė tiesą, kad G. P. tyčia ją pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ir buvo sužalota.
Liudytoja J. V. parodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. apie 10.00 val. gavusi informaciją, kad 2023 m. gruodžio 20 d. apie 23.30 val. R. P. sumušė sutuoktinis G. P. apie tai pranešė pagalbos numeriu. G. P. prieš R. P. smurtauja ne pirmą kartą, todėl nuo 2021 m. šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos. R. P. pasakojo, kad konflikto metu G. P. tyčia ją pastūmė, ji griuvo, galva atsitrenkė į slenkstį ir susižalojo
Liudytoja E. K. parodė, kad 2023 m. gruodžio 20 d. apie 19.00 val. namuose su G. ir R. P. vartojo alkoholį. Išgertuvių metu G. P. su R. P. barėsi, vienas kitam priekaištaudami dėl neištikimybės. Apie 21.00 val. jie išėjo į namus. Apie 22.00 val. pas ją atėjo R. P., jos veidas ties dešiniu antakiu buvo sužalotas. R. P. pasakė, kad susimušė su G. P.. Pasiūlius iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ji atsisakė. Ryte pas ją atėjusi R. P. papasakojo, kad G. P. ją pastūmė, ji griuvo ir galva atsitrenkusi, lyg į durų slenkstį, susižalojo.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2023-12-21 apžiūrėta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus patalpa, kurioje G. P. panaudojo smurtinius veiksmus prieš sutuoktinę R. P. ir ją sužalojo.
Iš 2024-01-22 teismo med. specialisto išvados Nr. G 80/2024 (05) nustatyta, kad R. P. nustatytas odos įbrėžimas (odos nubrozdinimas) dešinio antakio srityje. Dėl nustatyto sužalojimo nežymiai sutrikdyta jos sveikata.
Iš 2024-02-05 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pareigūno BODY kūno kameros įrašas, kuriame užfiksuota kaip 2023-12-21 atvykusiems pareigūnams R. P. nurodo, kaip ji pargriuvo pastumta G. P. ir buvo sužalota
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis, kaltinime nurodytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, prie namo durų, konflikto metu, tyčia pastūmė šeimos narę - sutuoktinę R. P., dėl ko ji griūdama galvą atsitrenkė į durų slenkstį, taip padarydamas odos įbrėžimą (odos nubrozdinimą) dešinio antakio srityje ir nežymiai sutrikdė R. P. sveikatą. Kaltinamojo G. P. parodymus patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad G. P. sugyventinei R. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti padaryti sužalojimai, ir to norėjo. Taigi G. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti kaltinamajam G. P. arešto bausmę bei vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei baudžiamojo poveikio priemones.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, be to, šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas neišnykęs. Paskutinių penkių metu laikotarpiu 3 kartus baustas administracine tvarka už deklaracijos pateikimo tvarkos pažeidimą, tėvo pareigų nevykdymą ir akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą. Nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pateiktoje charakteristikoje nurodė, kad dėl netinkamo G. P. elgesio nusiskundimų nėra gavusi.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus, sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad G. P. nusikalstamas elgesys kartojasi, už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam skiriama prokuroro siūloma 90 parų arešto bausmė.
G. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti G. P. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes kaltinamasis pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Be to, teismo vertinimu, G. P. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 9 mėnesiams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu) su intensyvia priežiūra. Kartu su intensyvia priežiūra teismas skiria nuteistajam BK 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas.
2023-12-22 nutartimi G. P. 2 mėnesių laikotarpiui paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. P., šį terminą skaičiuojant nuo 2023-12-22 iki 2024-02-22. Kaltinamajam G. P. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios skyrimo terminas yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, kardomosios priemonės panaikinimo klausimas nespręstinas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalimi, BPK 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. P. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą G. P. atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir pareigas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti G. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.