- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- I3-2596-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00161-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. E.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. E. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 20-TE-1004 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. E.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas) jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą į pastabą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) nurodė, jog skundžiamu įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra per griežta, neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl turi būti sušvelninta. Nurodė, jog 2019 m. balandžio 23 d. 18.59 val. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo užregistruotas pranešimas apie tai, jog automobilis (duomenys neskelbini), kurio valst. Nr. skaičiai (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga trenkėsi į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pareiškėjas, ir pasišalino iš įvykio vietos. Apie įvykį policijai pranešė pareiškėjas. Siekdamas sužinoti, kas padarė eismo įvykį (kadangi automobilio BMW vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos), jis prisijungęs prie Policijos informacinės sistemos išsiaiškino automobilio savininką ir eismo įvykio kaltininką.
Pažymėjo, jog minėto automobilio savininkės (E. J.) privataus gyvenimo duomenų neperdavė jokiems tretiesiems asmenims, jais pasinaudojo tik savo asmeniniams tikslams. Nuvykęs į E. J. deklaruotą gyvenamąją vietą, niekam spaudimo nedarė, prievartos veiksmų nesiėmė, tik siekė eismo įvykio pasekmes išspręsti taikiai. Pasiaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo jį pripažino, nurodydamas, kad labai gailisi dėl savo poelgio, įvykusio per jo 27 metų vidaus reikalų sistemoje laiką.
Atkreipė teismo dėmesį, jog nesiekia išvengti tarnybinės atsakomybės, tik mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta ir nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą. Tvirtino, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nevertintos aplinkybės dėl švelnesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimo, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jo poelgis niekam nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, materialinė žala nebuvo padaryta, per tarnybos laiką skatintas 25 kartus, jo 2018 metų tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“. Neatsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, neįvertinta nuobaudos atitiktis bendriesiems drausminių nuobaudų skyrimo principams. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno apskr. VPK) atsiliepime į skundą (b. l. 6–8) su skundu nesutiko.
Nurodė, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta atsižvelgiant į Kauno apskr. VPK 2019 m. lapkričio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-136, kurioje konstatuota, kad A. E., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, sužinojęs privačius duomenis apie E. J., juos panaudojo savo asmeniniams tikslams. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. prisijungė prie Gyventojų registro ir tikrino E. J. duomenis, nors tikrinimo priežastys nebuvo susijusios su jo tarnybinių pareigų atlikimu. 2019 m. balandžio 26 d. nuvykęs į E. J. deklaruotą gyvenamąją vietą, bendravo su jos močiute bei mama. Siekė su E. J. aptarti eismo įvykio metu jo automobiliui padarytos žalos atlyginimo klausimą. Atsakovo nuomone, tarnybinis pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes, nes dėl pareiškėjo veiksmų Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriuje buvo gautas E. J. pareiškimas dėl policijos pareigūnų netinkamų veiksmų, įtariant policijos pareigūnus korupciniais ryšiais, pareiškėjui savo elgesiu sukėlus neigiamus išgyvenimus E. J. artimiesiems (juos išgąsdinus). Tokio pobūdžio informacija greitai pasklinda visuomenėje ir turi neigiamą įtaką institucijos įvaizdžiui.
Atsakovo nuomone, paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalyje numatytas nuobaudas, yra pakankamai švelni, už ją numatytos trys griežtesnės nuobaudos (griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnes pareigas, atleidimas iš tarnybos). Ją skiriant buvo atliktas išsamus tyrimas, įvertintos nuobaudos skyrimui turinčios įtakos aplinkybės, todėl jos švelninimui nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kyla ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 20-TE-1004 pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos (papeikimo) pagrįstumo ir teisėtumo, jos proporcingumo padarytam pažeidimui požiūriu.
Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes, jog skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į Kauno apskr. VPK 2019 m. lapkričio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-136 (b. l. 65–68) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), komisarui A. E., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis pagal tarnybines pareigas būdamas susipažinęs su Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatais bei asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pagal kompetenciją privalėdamas užtikrinti asmens duomenų apsaugos reikalavimų vykdymą, žinodamas, kad policijos pareigūnui be teisėto pagrindo yra draudžiama tikrinti asmens anketinius duomenis, 2019 m. balandžio 24 d. Vidaus reikalų informacinėje sistemoje (toliau – ir VRIS) be teisėto pagrindo, nurodydamas administracinio nusižengimo bylos numerį M-1-01-68483-18, kurios tirti jam nebuvo pavesta (tyrimą atliko Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai), 14.08 val. neteisėtai, ne tarnybos tikslais Gyventojų registre tikrino E. J. asmens anketinius duomenis. Pasinaudodamas gautais duomenimis, jis vyko į E. J. deklaruotą gyvenamąją vietą, reikalavo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl E. J. padaryto eismo įvykio, neužtikrino asmens duomenų apsaugos reikalavimų vykdymo, tyčia padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog tarnybinė nuobauda (papeikimas) skirta už Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706, 6.7 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 5-V-118 redakcija) patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 12.1 ir 12.5 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų 14.1 ir 14.2 punktų, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 20-425425, 6.17 punkto reikalavimų pažeidimus.
Byloje nustatyta, jog 2019 m. balandžio 23 d. 18.59 val. Kauno apskr. VPK buvo užregistruotas pranešimas apie tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valst. Nr. skaičiai (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga trenkėsi į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos, apie tai pranešė policijai „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas (pareiškėjas). Dėl minėto pranešimo 2019 m. gegužės 2 d. automobilio BMW vairuotojai E. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-35041-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnį (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas).
Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad padarė tarnybinį nusižengimą, kuris buvo atsakovo konstatuotas po atlikto tarnybinio patikrinimo Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tačiau tvirtino, jog papeikimas yra per griežta nuobauda, neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl turi būti sušvelninta, akcentavo, jog tarnybinis nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta materialinė žala.
Tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (Nr. IX-1538, toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-07-27 iki 2020-01-01) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (nuo 2020-02-01 galiojanti redakcija) patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta, jog tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas.
Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnyje, reglamentuojančiame tarnybinės atsakomybės taikymą, įtvirtinta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.
Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014).
Teismas pažymi, jog pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas.
Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Visuomenės požiūriu situacija, kai nusižengimą padaro šios sistemos atstovas ir jo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kelia nepasitikėjimą visa sistema ir ją kompromituoja.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, padarė šiurkštų tyčinį drausmės pažeidimą. 2019 m. balandžio 24 d. 14.08 val. be teisėto pagrindo VRIS prisijungęs prie Gyventojų registro duomenų bazės, tikrino E. J. asmens anketinius duomenis, juos gavęs, nuvyko į E. J. deklaruotą gyvenamąją vietą, siekdamas savo asmeninių interesų (nuostolių atlyginimo dėl eismo įvykio ne teisinėmis priemonėmis), bendravo su jos artimaisiais. Dėl neatsakingo, tarnybinių drausmės standartų akivaizdžiai neatitinkančio pareiškėjo elgesio 2019 m. spalio 21 d. Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriuje buvo gautas E. J. pareiškimas, kuriame ji prašė nubausti kaltus asmenis dėl jos asmens duomenų neteisėto gavimo, dėl kurių panaudojimo buvo išgąsdinti jos namiškiai (b. l. 50–51).
Pagal administracinės bylos duomenis nustatyta, jog, išnagrinėjus E. J. pareiškimą, Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus 2019 m. spalio 31 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo) ir pagal BK 168 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo), nenustačius minėtų nusikaltimų sudėties požymių (b. l. 40–44).
Pažymėtina, jog tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Vertinant pareiškėjo veiksmus tarnybinio nusižengimo požiūriu, akivaizdu, jog jo neatsakingi veiksmai, pasinaudojus E. J. asmens anketiniais duomenimis neturint tam teisėto pagrindo, siekiant asmeninių tikslų, sukėlė asmens, kurio anketiniais duomenimis pasinaudota, pagrįstą pasipiktinimą ir abejonę policijos sistemos skaidrumu, jos reputacija, todėl pareiškėjo argumentai, jog tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų padarinių, yra nepagrįsti.
Taigi, nors ikiteisminį tyrimą pareiškėjui buvo atsisakyta pradėti, tačiau sukeltos neigiamos pasekmės institucijai, atliekančiai tokio pobūdžio tyrimus (juolab kad pareiškėjas atlieka vyresniojo tyrėjo pareigas, pagal kurias pavesta vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų prevenciją ir tyrimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, Pareigybės aprašymo 3 p., b. l. 14), pagrįstai suabejota ne tik pareiškėjo veiksmų teisėtumu, bet ir policijos kaip institucijos priimamų sprendimų skaidrumu, padarytas pažeidimas tyčinis, todėl nėra pagrindo nuobaudos švelninimui.
Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus savo elgesiui. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai, dėl kurių skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, buvo atlikti sąmoningai, pareiškėjas žinojo, kad priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi, jo statusu bei etika.
Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda pagal nusižengimo pobūdį nėra per griežta, įstatyme už ją numatytos trys griežtesnės nuobaudos (griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnes pareigas, atleidimas iš tarnybos) (Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalis). Ją skiriant Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertintos nuobaudos skyrimui turinčios įtakos aplinkybės, taip pat atsižvelgta ir į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (ilgą tarnybos laiką, paskatinimus, tarnybinės veiklos vertinimą), parenkant nuobaudos rūšį.
Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo skirta jo padarytam nusižengimui proporcinga nuobauda, jos skyrimas atitinka nuobaudų skyrimo tvarką ir bendruosius drausminių nuobaudų skyrimo principus, todėl jos pakeitimui nėra pagrindo.
Aplinkybė, jog pareiškėjas nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, įstatymo nėra priskirta prie atsakomybę lengvinančių (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 1 dalis), tačiau, teismo vertinimu, į šią aplinkybę buvo atsižvelgta skiriant nuobaudą, nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje apie tai ir nėra nurodyta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nebuvo išsamiai pasisakyta ir dėl tarnybinio nusižengimo padarinių, tačiau minėti pažeidimai nėra esminiai, bylą nagrinėjant teisme jie pašalinti. Įvertinus byloje esančius duomenis, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo padaryto nusižengimo tyrimas iš esmės buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundo tenkinimui. Skundas kaip nepagrįstas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.