- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- 1-3335-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24195-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- I. A.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2018-05-22 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – tėvo I. A. sveikatą, o būtent: ne mažiau kaip dešimt kartų dešinės rankos kumščiu trenkė į galvos sritį, jam nukritus dešinia koja vieną kartą spyrė į galvą, ko pasekoje I. A. padarė kraujosruvą kaktoje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas veide, kraujosruvą bei nubrozdinimus už kairės ausies, kraujosruvas lūpose, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujavimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje, kraujosruvą kaklo priekio kairėje, kraujosruvą dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruvą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą dešiniame dilbyje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas kairiame rieše bei plaštakoje, kairės pusės VI, VII, VIII šonkaulių lūžius, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena vienas V(duomenys neskelbtini). 2018-05-21 mirė jo mama.
2018-05-22 apie 13 val., po mamos laidotuvių ir gedulingų pietų, kad jam vienam namuose nebūtų liūdna, pasiūlė tėvui I. A. vykti kartu su juo į savoi namus ir ten pavakaroti, paminėti mamos atminimą. Vykstant namo užsuko į parduotuvę ir nupirko degtinės butelį. Namie kartu išėrė. Po to tėvas jam pradėjo aiškinti gyvenimą, nors jis neaugino A. A.. Prasidėjo ginčas su tėvu. Tėvas jam smogė ramentu į petį, tuomet jis tėvui smogė į galvos sritį 10 kartų. Sudavė ir stovinčiam, ir gulinčiam tėvui. Spyrė vieną kartą. Po to pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pripažįsta, kad nuo jo smūgių tėvui buvo padaryti sužalojimai. Kad taip padarė, gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka.
Kadangi kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo A. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais.
Liudytojas I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) 4, gyvena su dukra ir jos dviem vaikais. 2018-05-22 ryte palaidojo savo žmoną R. A., ji mirė nuo vėžio. Vakare, tikslaus laiko nežino, sūnus A. A. pakvietė jį pas save į svečius. Ar jis atisnešė alkoholio, ar sūnus turėjo, jis neatsimena. Vakare jam būnant pas jį svečiuose, jo gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jie vartojo alkoholinius gėrimus: alų ir degtinę. Vakaro metu tarp jo ir sūnaus A. A. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko, nes jis jam pradėjo priekaištauti, kad jis vartoja alkoholį, pradėjo jam aiškinti dėl jo gyvenimo būdo, tai jo sūnui labai nepatiko, todėl jis jam ne mažiau kaip 5 kartus rankos kumščiais trenkė į galvą. Tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali, jų galėjo būti ir daugiau, tačiau tikrai ne mažiau kaip 5 kartus, po ko jis daugiau nieko neatsimena. Jis prarado sąmonę, atsipeikėjo tik ligoninėje. Dėl sūnaus A. A. suduotų smūgių jis pajuto fizinį skausmą ir prarado sąmonę. Tai buvo pirmas kartas, kaip sūnus prieš jį smurtauja. Dėl šio įvykio jis jam pretenzijų neturi. Jis jam atleidžia, jam nei turtinė nei moralinė žala nepadaryta. Nukentėjusiuoju būti kategoriškai atsisako. Civilinio ieškinio nereikš nei dabar nei ateityje, jis sūnui A. A. pretenzijų neturi (b.l. 27-28).
Iš 2018-05-23 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matytti, kad 2018-05-22 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose išgertuvių metu A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., sudavė savo tėvui I. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš rankos kumščio į veidą keletą kartų, nukritus ant žemės, toliau spardė kojomis į galvą. I. A. GMP buvo pristatytas į Kauno klinikų priėmimo skyrių, kuriame apžiūrėjęs gydytojas Č., konstatavo trauminę subdūrinę hemoragiją (kraujavimas į smegenis). I. A. dėl patirtų sužalojimų buvo paguldytas į Kauno klinikų galvos smegenų traumų skyrių. A. A. buvo sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę (b.l. 9).
Iš 2018-05-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), mato penkių aukštų gyvenamą daugiabutį. Užėjus į paskutinę laiptinę, antrame aukšte mato (duomenys neskelbtini) buto duris. Durys rudos spalvos. Įėjus į butą patenka į vieno kambario butą. Tik įėjus pro pagrindines duris, patenka į prieškambarį, kuriame kairėje pusėje mato stovinčią prie durų komodą, už jos mato stovinčią spintą su durimis, veidrodžiais ir lentynomis. Paėjus į priekį iki dviejų metrų mato, kad koridorius sukasi kairėn, jo gale mato įrengtą virtuvę, šalia mato duris į vonią su tualetu. Dešinėje pusėje mato duris į miegamąjį. Šalia virtuvės mato stovintį stalą, prie jo ant žemės mato raudonos spalvos dėmės (tikėtina kraujas). Prie įėjimo į kambarį ant sienų įvairiose vietose, įvairiame aukštyje mato raudonos spalvos dėmės (tikėtina kraujas). Dėmes mato ir ant durų staktos, ant pačių medinių baltos spalvos durų. Įėjus į kambarį jame kairėje pusėje mato stovinčią sofą, už jos mato link balkono durų stovinčią komodą. Dešinėje kambario pusėje mato stovinčią medinę dviejų durų spintą, šalia stovi komoda su durelėmis, šalia stovi televizorius su staliuku, toliau mato spintą su durimis bei veidrodžiais, už jos kampe mato stovinčią komodą su stalčiais. Prie jos mato stovinčią išskleistą sofą lovą, ant lovos krašto mato raudonos spalvos dėmės (tikėtina kraujas), šalia lovos, priekinėje dalyje ant žemės matome taip pat raudonos spalvos dėmės (tikėtina kraujas). Viduryje kambario mato medinį rudos spalvos staliuką, prie kurio ant žemės mato alkoholio butelius. Ant kairėje esančios sofos, ant nugarinės dalies mato raudonos spalvos dėmės (tikėtina kraujas). Iš kambario perėjus į virtuvę, joje kairėje pusėje mato sustatytas virtuvines spinteles, prie jų ant žemės matome šiukšlių dėžę, kurioje mato taip pat alkoholio butelius. Butas nesaugomas ir kameromis nestebimas. Atlikus įvykio vietos apžiūrą nusikalstamos veikos pėdsakų reikšmingų tyrimui nerasta (b.l. 10-16).
Iš 2018-06-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kartoninė dėžė, užklijuota lipnia permatoma juosta, ant dėžės baltos spalvos lapelis su užrašais: "(duomenys neskelbtini) ". Dėžė užantspauduota spaudu Tyrimo objektas Nr. 10. Atidarius dėžė joje matome du tuščius rudos spalvos plastikinius butelius nuo alaus, 1 l talpos, 7,5 laipsnių stiprumo, abudu buteliai be kamštukų. Ant butelio užklijuota raudonos ir pilkos spalvų etiketė su užrašu "Lietuviškas alus Šnekorių stiprusis 7,5 laipsnių stiprumo". Vienas iš butelių sulankstytas. Apžiūrimas balto permatomo stiklo degtinės butelis su kamšteliu. Butelis tuščias. Ant butelio raudonos spalvos etiketė su rusišku užrašu "super liuks vodka. Bielarūskaja vodka 1893". 0,5 l talpos, 40 laipsnių stiprumo (b.l. 19-23).
Iš 2018-05-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1604/2018(02) matyti, kad I. A., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta: kraujosruva kaktoje, tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos veide, kraujosruva bei nubrozdinimas už kairės ausies, kraujosruvos lūpose, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujavima po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje, kraujosruva kaklo priekio kairėje, kraujosruva dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruva dešinės alkūnės srityje, kraujosruva dešiniame dilbyje, tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos kairiame rieše bei plaštakoje, kairės pusės VI, VII, VIII šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuonių (ar daugiau) trauminių poveikių pasekoje. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kairės pusės VI, VII, VIII, šonkaulių lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kiti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 33-34).
Iš 2018-05-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. A. savanoriškai tyrimui pateikė juodos spalvos marškinius su juodos spalvos kelnėmis, su raudonos spalvos dėmėmis (b.l. 46).
Iš 2018-06-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima kartoninė stačiakampio formos, raudonai balta dėžė, užklijuota permatoma lipnia juosta. Atidarius dėžę joje matome sulankstytus drabužius: juodos spalvos kelnės ir juodos spalvos marškiniai trumpomis rankovėmis. Apžiūrimos juodos spalvos kelnes yra su užtrauktuku, dejomis kišenėmis kelnių priekyje ir gale. Ant kelnių kairės pusės matyti 4 cm ilgio raudona dėmė - galimai kraujo. Kelnių priekinėje dešinėje kišenėje rasta 1,59 eurai įvairiomis monetomis, kurios išimamos ir supakuotos į voką. Apžiūrimi vyriški marškiniai trumpomis rankovėmis, juodos spalvos. Marškiniai užsegami sagomis ties viduriu. Marškiniai yra suglamžyti, išpurvinti. Marškiniai turi kišenėlę, kuri yra priekinėje dalyje, kairės pusės viršuje. Prie kišenėlės kairės pusės matyti 7 cm ilgio rausva dėmė - galimai kraujo. Ties marškinių kairės pusės rankove matyti 4 cm ilgio raudona dėmė - galimai kraujo. Prie marškinių dešinės pusės, ties krūtinės sritimi matyti 4 cm ilgio raudona dėmė - galimai kraujo. Ties marškinių dešinės pusės rankove matyti 10 cm ilgio raudona dėmė - galimai kraujo. Ant marškinių apykaklės iš vidinės pusės etiketė su užrašu "(duomenys neskelbtini)" (b. l. 47-52).
Iš 2018-05-23 tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2018-05-22 apie 22.13 val. Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas, adresu (duomenys neskelbtini), GMP į LSMUL KK pristatė I. A. gim. (duomenys neskelbtini). Galvos trauma, girtumas. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), į Kauno klinikų priėmimo skyrių, bendraujant dėl pristatyto I. A. su GMP brigada kuri buvo nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), šie nurodė, kad pagal asmens patirtus sužalojimus, kaip teigė nukentėjusysis, kad jis nukrito ant žemės, neatitinka patirtus sužalojimus. Medikai nurodė, kad namuose, dar buvo su nukentėjusiuoju jo sūnus, kuris galimai galėjo ir sužaloti I. A.. Su nukentėjusiuoju pabendrauti nebuvo galimybės, kadangi jis nekalbėjo. Padarytos nukentėjusiojo fotonuotraukos. Siekiant išsiaiškinti tikslias įvykio aplinkybes, kadangi pats nukentėjusysis nekalbėjo, kartu su Kauno apskr. VPK MB vyr. patruliais ir Kauno apskr. VPK KTV specialistu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė A. A. gim. (duomenys neskelbtini), kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Įėjus į butą jame pastebėjo ant sienų, bei grindų daug raudonos spalvos dėmių (tikėtina kraujas). Asmens paklausus, kas įvyko bute A. A. nurodė, kad dienos metu palaidojo savo mamą, ir vakare kartu su savo tėvu vartojo alkoholį. Vėliau 2018-05-22 apie 22.00 val. išgertuvių metu kilus konfliktui, kaip paaiškino A. A., kad jį tėvas I. A., neva pradėjo mokinti gyventi, šis jam trenkė iš kumščio į veidą keletą kartų, tėvui nukritus ant žemės jam dar kelis kartus spyrė į galvą. A. A. prisipažino sumušęs savo tėvą, vėliau išsigandęs dėl tėvo sveikatos, nes labai kraujavo iš veido iškvietė medikus, kurie atvykę išsivežė į gydymo įstaigą. Asmuo patrulių buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS patalpas. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes nuvykus adresu Eivenių g. 2 Kaunas, apžiūrėjęs gydytojas Č. I. A., jam konstatavo trauminę subdūrinę hemoragiją (kraujavimas į smegenis). I. A. dėl patirtų sužalojimų buvo paguldytas į Kauno klinikų galvos smegenų traumų skyrių (b.l. 54).
Iš 2018-05-23 tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens matyti, kad 2018-05-23 dirbant r.š. "1904" kartu su vyr. patruliu M. S., apie 00.30 val. kartu su Kauno AVPK NVRS pareigūnais nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kuris jiems paaiškino, kad tarp jo ir tėvo I. A., gim. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilo konfliktas, ko pasekoje jis kelis kartus rankomis trenkė savo tėvui į veido sritį, o vėliau, kai I. A. nugriuvo ant žemės jis kelis kartus kojomis spyrė jam į galvą. A. A. pripažino, kad I. A. primušė jis, o vėliau iškvietė medikus, nes išsigando dėl savo tėvo sveikatos. A. A. apie 04.00 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno AVPK OVS patalpas (b.l. 59).
Iš 2018-05-23 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 10024 matyti, kad A. A. 2018-05-23 1:00:34 val., prietaisu Nr. 2263 nustatytas 1,72 promilių girtumas (b.l. 65).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas, kas nesunkiai sužalojo savo artimą ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. A. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą-tyčia suduodamas ranka bei spirdamas koja savo tėvui-nukentėjusiajam I. A. į įvairas kūnos vietas, taip pastarajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Kadangi kaltinamasis A. A. yra nukentėjusiojo I. A. sūnus, todėl A. A. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip nesunkus savo šeimos nario sužalojimas. Kad ginčo metu sudavė ranka smūgius ir spardė kojomis I. A., pripažino ir pats kaltinamasis A. A., nukentėjusiajai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl tokių A. A. veiksmų apžiūros metu konstatatvo ir specialistas.
Kaltinamasis A. A. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu prisipažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. A. kaltu visiškai prisipažino, padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą (B0K 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), anksčiau neteistas (b.l. 76-77), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 78), Respublikinio priklausomybės ligų centro kauno filiale įrašytas nuo 2013-01-07, diagnoze: (duomenys neskelbtini) (b.l. 72), 2018-06-04 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-685/2018 nurodyta, kad A. A. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 75), VšĮ Respublikinės kauno ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesilankė ir nesigydė (b.l. 90).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių A. A. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad bausmės tikslams pasiekti–sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis–terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), kurios trukmė nustatytina artima minimali sankcijoje už šią veiką nusikaltimą numatytai bausmei (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors kaltinamasis A. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta, todėl sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paskirtos kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, pasas Nr. 2315586, išduotas A. A. vardu, jam grąžintinas.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 7428,96 EUR turtinės žalos atlyginimo (b. l. 41-42).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala civiliniam ieškovui dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo A. A. veiksmų. Tai reiškia, kad A. A. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo A. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeėkso 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64I straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metus 4 (keturiems) mėnesiams.
Paskirtosios bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. A. :
per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi;
per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visiškai baigti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. A. 7428,96 EUR (septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 96 eurocentus) Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parinktas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, pasą Nr. 2315586, išduotą A. A. vardu, jam grąžinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.