Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, teista, teistumas išnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. G. 2013 m. balandžio 26 d., apie 16.00 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), bute, virtuvės kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,08 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia šepečio kotu sudavė ne mažiau kaip tris kartus sėdinčiam ant kėdės sugyventiniui K. J. į pečių sritį ir vieną kartą į galvą, taip padarydama nukentėjusiajam K. J. galvos muštinę žaizdą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji V. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas V. G., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

V. G., apklausta įtariamąja, kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-04-26 išgertuvių metu kilus konfliktui sudavė K. J. šluotos kotu į pečius ir į galvą, kiek smūgių sudavė, neprisimena, nes buvo girta. Prisimena, kad jam iš galvos labai bėgo kraujas, dėl savo veiksmų labai gailisi (26, 29 b. l.);

nukentėjusysis K. J. parodė, kad 2013-04-26 išgertuvių metu kilo konfliktas tarp jo ir sugyventinės V. G. ir ji, paėmusi šepetį su kotu, trenkė jam 2-3 kartus per pečius ir 1 kartą į galvą. Jam pradėjo bėgti kraujas ir jis išsikvietė greitąją pagalbą, o medikai pranešė policijai (14, 17 b. l.);

iš specialisto išvados SI Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. J. padaryta muštinė galvos žaizda. K. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (8 b. l.);

iš patrulio A. D. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad užfiksuotas smurto atvejis K. J. atžvilgiu (4-5 b. l.);

iš K. J. ir V. G. blaivumo testų matyti, kad nukentėjusysis ir įtariamoji buvo neblaivūs (13, 18 b. l.).

Kaltinamosios V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes ji tyčia smurtaudama nukentėjusiajam K. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji V. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė kaltinamąją V. G. siūlė nubausti 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kaltinamoji V. G. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu taip pat sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Skirdamas bausmę kaltinamajai V. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamoji V. G. teista, teistumas išnykęs (39-40 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta, tačiau turi galiojančių nuobaudų (41-42 b. l.), nedirba (48 b. l.), darbo biržoje registruota (50 b. l.), neįrašyta į Pakruojo rajono psichikos sveikatos priežiūros centro priklausomybės įskaitą (44 b. l.), Ž. seniūnija nusiskundimų jos elgesiu neturi (46 b. l.), netekėjusi (47 b. l.), ir prokurorė, ir kaltinamoji, prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, V. G. skirtina 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant ją per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai V. G. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. balandžio 28 d. (19, 21 b. l.), tai yra dvi paros, kas prilyginama dvylikai viešųjų darbų valandų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

v. g. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką V. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. balandžio 28 d., tai yra dvi paros, kas prilyginama dvylikai viešųjų darbų valandų.

V. G. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistoji sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamoji, nesutikdama su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.