- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-13
- Bylos Nr.
- A-180-302-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Trečiasis asmuo
- Akcinės bendrovės ,,VST“, Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, Klaipėdos
- Pareiškėjas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Banga“
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Edvardas Antonenkas
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus,
dalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Akcinės bendrovės ,,VST“ atstovui advokatui Edvardui Antonenko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Banga“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Banga“ skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, Akcinei bendrovei ,,VST“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, J. G. įmonei, dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kretingos rajono savivaldybės 2006 m. gegužės 22 d. J. G. įmonei išduotą statybos leidimą Nr. 83 elektros 10 KV kabelių iškėlimui (b. l. 14). Kadangi iškilo ginčas dėl žemės sklypo, kurio dalis šiuo metu registruota J. G. vardu ir kuriame ji savo įmonės vardu vykdo komercinę veiklą, Kretingos rajono savivaldybei išduodant pareiškėjo skundžiamą statybos leidimą, pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento ,,STR 1.07.01:2002 (Statybos leidimas)“ 15.2, 15.4 ir 15.5 punktai. Leidime numatytas komunikacijų perkėlimas yra svarbus DNSB ,,Banga“ nariams.
Atsiliepimas
Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, kadangi neįrodė, jog turi teisę naudotis žemės sklypu, kuriame išduotas leidimas iškelti elektros kabelį. Žemės sklypas Rotušės a. 11a, Kretingoje, nuosavybės teise priklauso J. G. , sklypo bendraturčių nėra.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Remiantis ginčijamu leidimu, kabelis turi būti iškeltas ne į DNSB ,,Banga“ priklausantį sklypą, o į valstybinę žemę.
Tretysis suinteresuotasis asmuo J. G. įmonė pareiškėjo skundą prašė atmesti. Teigė, kad pareiškėjas neturi 1996 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 nustatytų žemėvaldą įrodančių dokumentų.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Akcinė bendrovė ,,VST“ pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad išduodant statybos leidimą būtų buvę pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento ,,STR 1.07.01:2002 (Statybos leidimas)“ 15.2, 15.4 ir 15.5 punktai. J. G. nuosavybės teisė nenuginčyta.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad statybos leidimas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad 1970 m. rugsėjo 22 d. Kretingos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Kretingos statybos–remonto valdybai buvo skirtas 3 500 kv.m ploto žemės sklypas Kretingos mieste, gyvenamųjų namų statybos kvartale Nr. 2, 50 butų gyvenamojo namo statybai (b.1. 13). 2003 m. birželio 3 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Žemaičių g. 6, Kretingoje, patalpų savininkai įsteigė daugiabučio namo savininkų bendriją „Banga“ (b.1. 12, 31- 40). Žemės sklypas, esantis Žemaičių g. 6, Kretingoje, nesuformuotas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b.l. 58). Greta, Rotušės g. 11a, Kretingoje, yra 0,0985 ha žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso J. G. , individualios įmonės savininkei (b.1. 25-26). Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių teisėtumo nagrinėjamas ginčas bendrosios kompetencijos teisme – byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikintos ir J. G. leista iškelti iš žemės sklypo, esančio Rotušės g, 10, Kretingoje, elektros kabelį pagal patvirtintą ir suderintą projektą (b.1. 84-85). Kretingos rajono savivaldybė 2006 m. gegužės 22 d. išdavė statybos leidimą Nr. 83 dėl Akcinei bendrovei „VST“ priklausančių elektros kabelių iškėlimo iš privačios į valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę (b. 1. 14,60-81).
J. G. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį Rotušės g. 11a, Kretingoje, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta. Pareiškėjas neįrodė, kad yra J. G. žemės sklypo bendraturtis, todėl išduodant statybos leidimą nebuvo reikalingas pareiškėjo sutikimas. Gretimo žemės sklypo savininkė yra valstybė – žemės sklypą, esantį Žemaičių g. 6, Kretingoje, patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri sutiko, kad elektros kabelis būtų iškeltas iš privačios žemės į valstybinę žemę (b.l. 27). Statybos projektas yra pateiktas. Taigi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento ,,STR 1.07.01:2002 (Statybos leidimas)“ 15.2, 15.4 ir 15.5 punktai nepažeisti. Taip pat neįrodyta, kad ginčijamas statybos leidimas pažeidžia viešąjį interesą ar asmenų teises ir pareigas, priešingai, – statybos leidimas išduotas siekiant pašalinti grėsmę saugiam ir patikimam energijos teikimui, t.y. apginti viešą interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčijamas aktas pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Statybos leidimas nėra neteisėtas iš esmės, jį išdavė kompetentingas organas, laikydamasis pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas DNSB ,,Banga“ prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pagal 1994 m. liepos 12 d. įstatymą ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos teisinių aktų žemės klausimais, kurie, įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, netenka galios“ įsigaliojus Žemės įstatymui neteko galios Žemės kodeksas. Vadovaujantis Žemės kodekso 14 straipsnio 4 dalimi, miesto liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai suteikdavo žemės sklypus iš miesto žemės. Žemės kodekso 24 straipsnyje buvo nustatytos žemės naudotojų teisės. Šio kodekso 40 ir 41 straipsniuose buvo numatyti pagrindai, kuriais įmonių, organizacijų ir įstaigų teisė naudotis žeme buvo nutraukiama. Organai, turėję teisę spręsti naudotos žemės nutraukimo klausimus, buvo įvardinti Žemės kodekso 44 straipsnyje. Atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad galiojant Žemės kodeksui buvo nutraukta pareiškėjo, kuris pripažįstamas kaip naudotojas, 3 500 kv.m. žemės sklypo, Žemaičių g. 6, Kretingoje, žemėnauda.
2) Pareiškėjas negali įgyvendinti savo, kaip žemės naudotojo teisių, numatytų Žemės įstatyme, dėl ko yra iškelta ir civilinė byla kitame teisme, tačiau savivaldos bei apskrities institucijų pareigūnai savo veiksmais pareiškėjo teises ir toliau apsunkina.
3) Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4 knygos 4 skyriaus, reglamentuojančio valdymą, 34 straipsnyje įtvirtintas valdytojo teises, apskrities pareigūnų sutikimas, neatsižvelgiant į pareiškėjo nuomonę, yra pareiškėjo, kaip turto naudotojo, grubus pažeidimas ir todėl statybos leidimas turi būti pripažintas neteisėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo J. G. įmonė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad pareiškėjas niekada nebuvo ir nėra žemės sklypo, į kurį pagal projektą būtina perkelti elektros kabelį, savininkas. Be to, prie daugiabučio namo Žemaičių g. 6, Kretingoje, net nebuvo ir iki šiol nėra suformuotas bei patvirtintas namų valdos žemės sklypas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 punktas nustato, jog namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Šie sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus, o jeigu tokie planai neparengti – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypų planus arba žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Taigi ši teisės norma aiškiai nusako, kokie duomenys patvirtina žemės sklypo faktinį ir teisėtą naudojimą. Pareiškėjas tokių duomenų teismui nepateikė. Žemės sklypas prie namo Žemaičių g. 6, Kretingoje, nėra suformuotas, todėl ši žemė laikytina valstybės fondo laisva žeme. Ji priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Žemę patikėjimo teise valdo apskrities administracija, o ši institucija sutikimą atlikti statybos darbus davė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Banga“ skundas paliekamas nenagrinėtu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 101 ir 103 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinės instancijos teisme, nustatė ABTĮ 103 straipsnio 3 punkto pagrindą, dėl kurio skundas pateiktas pirmosios instancijos teismui paliekamas nenagrinėtu, t. y. nustatyta, kad skundą suinteresuoto asmens (DNSB ,,Banga) vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo – advokatė S. Baracevičienė. ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad ,,Skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus“. ABTĮ 49 straipsnyje nurodyta advokato pareiga patvirtinti savo įgaliojimus orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Šio įstatymo 50 straipsnis 2 dalyje apibrėžti advokato, veikiančio pagal pavedimą įgalinimai ir jų išraiška. Byloje yra du advokatės įgalinimus patvirtinantys dokumentai: 2005 m. gruodžio 23 d. atstovavimo sutartis ir 2006 m. birželio 22 d. orderis Nr. 411947, kuriame nurodyta, kad advokatei S. Baracevičienei pavedama atstovauti DNSB ,,Banga“ visuose teismuose, nenurodant konkrečių veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2005 m. gruodžio 23 d. atstovavimo sutartį, jos sudarymo datą (ginčijamas aktas administracinėje byloje priimtas tik 2006 m. gegužės 22 d.), turinį (bylos šalis, kreipimosi į teismą procesinę formą ir kt. aptartus procesinius veiksmus), prieina prie išvados, kad ši sutartis skirta atstovauti DNSB ,,Banga“ ne administracinėse, o tik civilinėse bylose, todėl ši atstovavimo sutartis nėra tinkamas pavedimas atstovauti pareiškėją šioje administracinėje byloje ir ja vadovautis nėra pagrindo.
Oderis Nr. 411947 išrašytas 2006 m. birželio 22 d. Jame nurodyta, kad advokatei S. Baracevičienei pavedama atstovauti DNSB ,,Banga“ visuose teismuose, nenurodant konkrečių veiksmų. Kadangi ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies nuostata išvardija, kokie konkretūs veiksmai turi būti specialiai aptarti atstovo įgaliojimą, o skundo pasirašymas specialiems įgalinimams nepriskirtas, todėl toks orderyje aptartas pavedimas (atstovauti) suteiktų teisę advokatei pasirašyti atstovaujamojo vardu teismui paduodamą skundą, tačiau iš orderio išrašymo datos (2006 m. birželio 22 d.) ir skundo surašymo ir pasirašymo datos (2006 m. birželio 21 d.) akivaizdu, kad surašydama ir pasirašydama DNSB ,,Banga“ skundą teismui, advokatė S. Baracevičienė neturėjo įgaliojimo atstovauti pareiškėją, o kartu ir pasirašyti skundo teismui. Tuo pažeistas ABTĮ 23 straipsnio 3 dalies reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, atsisakyti priimti skundą kaip paduotą asmens, neįgalinto vesti bylą suinteresuoto asmens vardu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad advokatė neturėjo teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo pasirašyti), nes teismo sprendimo ar nutarties apskundimas turi būti specialiai aptartas pavedime (ABTĮ 50 str. 2 d. 3 p. ir 3 d.). Advokatės teisė atlikti tokį veiksmą nepatvirtinta atstovavimo dokumentais, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti apeliacinį skundą (ABTĮ 130 str. 4 d., 134 str. 3 d. 3 p.).
Teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio bylą apeliacine tvarka, pareiga patikrinti visą bylą. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai (ABTĮ 136 str. 1 ir 2 d.). Nustatęs procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių administracinių bylų teisena negalėjo būti pradėta, apeliacinės instancijos teismas privalo šį procesinį pažeidimą pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 103 straipsnio 3 punktu ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Banga“ skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis neskundžiama.