Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-222-836/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-06-25
Bylos Nr.
1-222-836/2014
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00020-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-222-836/2014Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00020-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.2.9.9.; 2.10.1; 2.10.1.4; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 25 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-222-836/2014 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji R. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą, mokėti lėšas vaiko išlaikymui, tai yra žinodama, kad ji turi pareigą įsigaliojus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimui mokėti lėšas A. G., jų sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės ir privalėdama šią pareigą vykdyti, laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2014-01-01 piktybiškai vengė mokėti A. G. lėšas ir jam įsiskolino 23214 litus.

Kaltinamoji R. G. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu A. G. susilaukė sūnaus D.. 2004 m. išvyko dirbti į Angliją. Po skyrybų, sprendimu jai buvo priteisti alimentai mokėti vaikui išlaikyti. Po skyrybų, ji išvyko dirbti į Angliją. Sūnaus išlaikymui buvo pervedusi du kartus pinigus, vieną kartą apie 1000 litų, kitą kartą apie 500 litų. Daugiau ji pinigų sūnaus išlaikymui neskyrė, nes 2009-05-29 neteko darbo. Anglijoje ir dabar nedirba, iš valstybės kas savaitę gauna 101,15 svarų pašalpą ir pinigų jai užtenka tik pačiai išsilaikyti. Kada paskutinį kartą matė savo sūnų, ji pasakyti negali. Pripažįsta, kad neskyrė savo sūnaus išlaikymui pinigų. ( b.l. 61)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis: tarnybiniu pranešimu (b.l.2); vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3-6); Nukentėjusiojo A. G. apklausos protokolu, kur jis parodė, jog su R. K. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D.. 2001-06-08 jie susituokė. 2009 m. vasario 11 d. jie išsituokė, tuo pačiu teismo sprendimu R. G. turėjo mokėti sūnaus išlaikymui po 400 litų kas mėnesį. Po teismo sprendimo, tik kelis mėnesius jis yra gavęs sūnaus išlaikymui pinigų iš R., kuriuos ji siuntė iš Anglijos, nes tuo metu ten dirbo, tačiau po to pinigų nesiuntė. R. jis nėra matęs gal kokius 6 metus, ir ji pinigų vaiko išlaikymui neskiria ( b.l. 11); vaiko gimimo liudijimas (b. l. 15), 2009 m. vasario 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas- santuoka sudaryta 2001-06-08 tarp R. G. ir A. G. nutraukiama. Pagal sudarytą sutartį nepilnamečio sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu A. G., ir materialinį išlaikymą įsipareigoja teikti R. G. periodinėmis kas mėnesį mokamomis po 400 litų dydžio išmokomis iki sūnaus pilnametystės ( b.l. 21); antstolio A. Š. pažyma, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2014-01-01 jokių duomenų apie išlaikymo mokėjimus nėra ir išlaikymo įsiskolinimas yra 23214 litai ( b.l. 24); vykdomosios bylos medžiaga (b. l.29-39); Lietuvos darbo biržos duomenys (b. l. 68); SODROS duomenys (b. l. 64).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtą nusikaltimą, ji nevykdė teismo procesiniu sprendimu jai nustatytos pareigos teikti teismo nustatytos formos išlaikymą – kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio lėšas savo sūnaus išlaikymui. Išlaikyti vaikus yra tėvų civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus pagal BK 164 str. kyla tuomet, kai asmuo sąmoningai, tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo procesinį sprendimą, šiuo atveju teismo sprendimą, išlaikyti sūnų ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą ir galėdama tą pareigą vykdyti, sąmoningai nevykdo ( kasacinė byla 2K-7-68/2009; 2K-218/2012). Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164str. nešalina. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka), išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais- kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir panašiai. Netinkamas tokios tėvų pareigos kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas vykdymas yra pateisinamas tik išimtinais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Pagal teismų praktiką nėra nusikaltimo, kaip asmuo iš kurio priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, šios pareigos nevykdo dėl pateisinamų priežasčių – nedirba dėl ligos, mokymosi, bedarbystės, ilgalaikės nelaimės, ir kt., t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų priežasčių. Kaltinamoji R. G. padarė minėtą nusikalstamą veiką, t.y. sąmoningai, be pateisinamos priežasties, teismo procesiniu sprendimu t.y. teismo sprendimu, jai nustatytos pareigos - kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio periodines išmokas jos sūnaus išlaikymui nevykdė laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2014-01-01 be pateisinamos priežasties, šią savo pareigą žinodama ir turėdama realią galimybę ją vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji minėtu laikotarpiu pareigos išlaikyti sūnaus nevykdė dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, todėl darytina išvada, kad kaltinamoji sąmoningai, t.y. tyčia nevykdė pareigos išlaikyti sūnaus, nes kaltinamoji lėšų vaiko išlaikymui neteikė, nedirbo, pati gera valia lėšų nemokėjo, darbo biržoje nebuvo registruota, turėdama realią galimybę ją vykdyti.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka Lietuvos Respublikos BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2009-06-01 iki 2014-01-01).

Paskelbus R. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka (b. l. 78).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji R. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamoji neteista ( b. l. 62), administracine tvarka nebausta (b. l. 63); nedirba (b.l.64), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra registruota (b. l. 70). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jai skirti bausmę - laisvės apribojimą, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, jog kaltinamajai bausmės tikslai bus pasiekti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR BPK 421- 422 str., teismas,

nusprendė:

R. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2009-06-01 iki 2014-01-01 ir nubausti ją šešiems (6) mėnesiams laisvės apribojimu, įpareigojant nuteistąją nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti- keturis (4) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąją nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Išaiškinti, kad R. G. per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Kardomąją priemonę, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, ji turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Henryta Gerdvilė