- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-840-318-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- M. D., D. Z., ir D
- Advokatai
- Marijus Velička
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2010-06-04 padaryta veika) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2010-06-10 padaryta veika) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2010-06-17, apie 18.30 val. padaryta veika) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2010-06-17, apie 22.10 val. padaryta veika) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams; Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2010-06-21, apie 19.00 val. padaryta veika) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2010-06-21, apie 19.30 val. padaryta veika) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant bei prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė M. D. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu teismo nuosprendžiu nuteistas ir D. Z., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apskųstas nebuvo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, bei pardavė narkotines medžiagas, t.y., laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. birželio 4 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatytų asmenų Vilniaus mieste neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), kurių masė 0,444 g, šią narkotinę medžiagą parsigabeno ir neteisėtai laikė iki 2010 m. birželio 4 d., kai tą pačią dieną, apie 15.50 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš anksto sutartoje vietoje Elektrėnuose, Draugystės gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje šią narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurių masė 0,444 g, neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Trakų rajono apylinkės teismas 2010-06-04 nutartimi leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Be to M. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, bei pardavė narkotines medžiagas, t.y., laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. birželio 10 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatytų asmenų Vilniaus mieste neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), kurių masė 1,803 g, ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2010 m. birželio 10 d., kai tą pačią dieną, apie 17.50 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš anksto sutartoje vietoje Elektrėnuose, Pergalės g. 9B, prie parduotuvės „RIMI“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje šią narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurių masė 1,803 g, neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Trakų rajono apylinkės teismas 2010-06-04 nutartimi leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
M. D. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, bei pardavė narkotines medžiagas, t.y., laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. birželio 17 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatytų asmenų Vilniaus mieste neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), kurių masė 0,84 g, ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2010 m. birželio 17 d., kai tą pačią dieną, apie 18.30 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš anksto sutartoje vietoje Elektrėnuose, Rungos gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje šią narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurių masė 0,84 g, neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Trakų rajono apylinkės teismas 2010-06-04 nutartimi leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Be to M. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, bei pardavė narkotines medžiagas, t.y., laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. birželio 17 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatytų asmenų Vilniaus mieste neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), kurių masė 0,42 g, ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2010-06-17, kai tą pačią dieną, apie 22.10 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš anksto sutartoje vietoje Elektrėnuose, Atgimimo gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje šią narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), kurių masė 0,42 g, neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Trakų rajono apylinkės teismas 2010-06-04 nutartimi leido atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
M. D. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, t.y., 2010 m. birželio mėnesio pradžioje Vilniaus mieste, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), kurių masė 7,217 g, laikė savo gyvenamojoje vietoje Elektrėnuose, Saulės g. 15-19 nuomojamame bute, supakavęs į plastikinius maišelius, iki 2010 m. birželio 21 d. ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką šią narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno savo tėvo A. D. automobiliu „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai 2010 m. birželio 21 d., apie 19.00 val. automobilio apžiūros metu priekinės sėdynės kišenėje šį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių masė 7,217 g, aptiko ir išėmė policijos pareigūnai.
Be to M. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, t.y., 2010 m. birželio mėnesio pradžioje Vilniaus mieste, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), kurių masė 91,800 g, kokainą, kurio masė 0,675 g, ir laikė savo gyvenamojoje vietoje Elektrėnuose, Saulės g. 15-19 nuomojamame bute iki 2010 m. birželio 21 d., 19.30 val., kai kratos metu šias narkotines medžiagos – kanapes (ir jų dalis), kurių masė 91,800 g, kokainą, kurio masė 0,675 g, aptiko ir išėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. D. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, neskiriant laisvės atėmimo. Apelianto manymu, teismas netinkamai aiškino ir taikė BK normas bei padarė esminių BPK pažeidimų. Nesilaikydamas BPK 20 str. įtvirtintų taisyklių, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, jų tinkamai nesusiejo su juridiniu pagrindu ir todėl paskyrė neteisingą bausmę. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis mano, kad liudytojo Nr. 1 provokuojantis elgesys, nepaisant kitų aplinkybių, buvo vienas iš veiksmų, lėmusių nusikalstamos veikos padarymą. Pasak apelianto, liudytojas Nr. 1 provokuojančiai, sąmoningai skatino jį padaryti nusikalstamą veiką, įkalbinėjo perleisti narkotines medžiagas, skundėsi, kad jam labai blogai. Todėl iš gailesčio nuteistasis jas ir perleido, jokio pelno iš to negaudamas. Šios aplinkybės turėjo būti pripažintos lengvinančia aplinkybe. Teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad pripažino savo kaltę dėl keturių epizodų ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi. Nuteistojo manymu, skirdamas bausmę, teismas tinkamai neįvertino visų BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka, mokosi gimnazijoje, teigiamai charakterizuojamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo principu, jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes iš dalies sudėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis M. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas LR BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai jais remdamasis, padarė išvadą, kad nuteistasis M. D. padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kurie visais atvejais teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d.. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, t.y. už šias alternatyvias veikas: neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, gabenimą ar siuntimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. Kad nuteistasis įgijo ir laikė narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, patvirtina teismo nuosprendyje aptarti faktiniai bylos duomenys. Nors M. D. pardavė narkotikus NVIV dalyviui, tačiau jis tuo pačiu padarė ir kitas alternatyvias nustatytas veikas, liudytojui Nr. 1 nedalyvaujant. Todėl jo visi alternatyvūs nusikalstami veiksmai kiekvienu inkriminuotu atveju teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d. kaip baigtas nusikaltimas.
Nepagrįstas M. D. argumentas, kad jį nusikaltimus daryti išprovokavo liudytojas Nr. 1.
Lietuvos Respublikos BPK 159 str. 1 d. numatyta, jog prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokių veiksmų atlikimo pagrindas yra ne pagrindas manyti, kad asmuo nusikalstamas veikas darė ir anksčiau, bet informacija, kad konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2011).
Kaip matyti iš pradinį bylos tyrimą koordinavusio pareigūno liudytojo G. K. tarnybinių pranešimų, parodymų teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teisme, nuo 2010 m. pavasario iš skirtingų šaltinių nuolat buvo gaunama informacija apie tai, kad M. D. bei jo bendrininkai Elektrėnų ir Vievio miestuose neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis parduodami jas popierinėse ir polietileninėse pakuotėse. Ši informacija buvo tikrinama operatyviniais būdais, o liudytojui Nr. 1 pranešus, kad ir jam siūloma įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių, nuspręsta atlikti NVIV pagal BPK 159 str. 1 d. (t. 1, b.l.1-4, 13-16, t. 3, b.l. 3, 78-81).
Pagal teismų praktiką nustatant, ar atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus M. D. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, t. y. parduoti liudytojui Nr. 1 narkotinės medžiagos, turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas leisti įslaptintam liudytojui Nr. 1 atlikti prieš M. D. NVIV, ar laikytasi procesinės tvarkos suteikiant šį leidimą; ar atliekant NVIV, nebuvo daromas provokuojamas poveikis, kurio nesant, nusikalstama veika nebūtų padaryta (kasacinės nutartys Nr. 2A–P–6/2008, 2K–418/2010; 2K-192/2010; 2K-523/2008, EŽTT sprendimas Bannikova v. Russia, no. 18757/06, 4 November 2010).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. birželio 3 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 str. 1 d. dėl neteisėto narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo (t. 1, b. l. 2) prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo liudytojui Nr. 1 atlikti NVIV M. D. atžvilgiu (t. 1, b. l. 9-10). 2010-06-04 Trakų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimis liudytojui Nr. 1 leista laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d. iš M. D. arba iš jo bendrininkų įgyti didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jas laikyti ir gabenti (t. 1, b. l. 11), o taip pat leista policijos pareigūnams nuo 2010-06-04 iki 2010-09-04 slapta sekti M. D. gyvenamąsias ir pagalbines patalpas, esančias Taikos 4-43, Elektrėnuose (t. 1, b.l. 20). Šie sprendimai motyvuoti tuo, kad vykdomo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad M. D. bei jo bendrininkai užsiima narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu Elektrėnuose bei Vievyje (BK 260 str. 1 d.). Atsižvelgiant į sprendimo dėl NVIV atlikimo priėmimo metu baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, t. y. į informaciją, gautą iš liudytojo Nr. 1, vertinamą, atsižvelgiant į kitą nuolat gaunamą informaciją apie M. D. nusikalstamus veiksmus, leidimas atlikti NVIV liudytojui Nr. 1 suteiktas pagrįstai. BPK 159 numatytos sąlygos suteikiant leidimą nepažeistos.
Atliekant NVIV, įslaptintas liudytojas Nr. 1 tyrėjo G. K. buvo supažindintas su teismo nutartimi leisti atlikti NVIV, informuotas apie užduoties ribas ir baudžiamąją atsakomybę už jų peržengimą bei draudimą provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką (t. 1, b.l. 12). Tiek tyrėjo G. K., tiek liudytojo Nr. 1 tvirtinimu, visi susitikimai su M. D. dėl narkotinės medžiagos – kanapių įgijimo įvyko paties M. D. iniciatyva, susitikimai specialiai nebuvo organizuojami, žinojo, kad 1 g narkotinės medžiagos – kanapių kainuoja 40 Lt. Kaip matyti iš byloje esančio Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, po pirmojo susitikimo atliekant NVIV liudytojas Nr. 1 2010-06-04 liudytojas Nr. 1 pateikė tyrėjui polietileninį maišelį su viduje esančia pilkai žalsvos spalvos augaline mase, kurį pagal išankstinį susitarimą įgijo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Draugystės g., Elektrėnuose (t. 1, b.l. 23,24). Atlikus šios medžiagos tyrimą, specialisto išvada Nr. 140-(4406)-IS1-4880 nustatyta, kad medžiaga maišelyje, 2010-06-04 įgytame iš M. D. atliekant NVIV, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių masė yra 0,444 g (t. 1, b.l. 27-28). Iš 2010-06-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-06-10 įvyko antrasis susitikimas – liudytojas Nr. 1, veikdamas pagal teismo nutartį, leidžiančią atlikti NVIV, susitiko su M. D., kuris liudytojui Nr. 1 pasiūlė nusipirkti narkotinės medžiagos – susmulkintų kanapių, o taip pat davė telefono numerį savo bendrininko, iš kurio liudytojas Nr. 1 galėtų įgyti amfetamino (t. 1, b.l. 17). Atlikus automobilių stovėjimo aikštelėje, esančios Pergalės 9B, Elektrėnuose, pagal išankstinį susitarimą įgytuose 3 polietileniniuose maišeliuose buvusios augalinės masės tyrimą paaiškėjo, kad jos sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės, kurių masė yra 1,803 g (t. 1, b.l. 30-35). Atliekant NVIM liudytojas Nr. 1 2010-06-17 automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Elektrėnų ežero pagal išankstinį susitarimą iš M. D. įgijo polietileninį maišelį su augaline mase, kurią ištyrus nustatyta, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,84 g (t. 1, b.l. 51-56). Ištyrus tą pačią dieną liudytojo Nr. 1 automobilių stovėjimo aikštelėje prie Elektrėnų bažnyčios pagal išankstinį susitarimą iš M. D. įgyto dar vieno polietileninio maišelio turinį, nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – kanapės, kurios masė yra 0,42 g (t. 1, b.l. 65-70). Taigi, akivaizdu, jog atliekant NVIV, M. D. siūlant, liudytojas Nr. 1 iš jo už pinigus įgijo narkotinių medžiagų – kanapių.
Iš tiesų, tam, kad teismas pripažintų NVIV atlikimo metu surinktus duomenis įrodymais byloje, nepakanka, kad jie būtų sankcionuoti, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, bet ir pats jų realizavimas turi būti teisėtas – taikant NVIV negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamos veikos, jais gali būti tik prisidedama prie tęstinių ar trunkamųjų nusikalstamų veikų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, taikant NVIV M. D. atžvilgiu, liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, veiksmai buvo teisėti, M. D. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.. Kaip jau minėta, tai patvirtina liudytoju apklausto pareigūno G. K. parodymai apie tai, jog dar prieš NVIV sankcionavimą M. D. atžvilgiu teisėsaugos pareigūnai turėjo informacijos apie M. D. daromą sunkų nusikaltimą – psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimą. Tai buvo ne tik liudytojo Nr. 1 pranešimas, bet ir kiti anoniminiai pranešimai ir slaptų bendradarbių pranešimai, kuriuos tikrino operatyvinėje byloje. Tai, kad liudytojas Nr. 1, atlikdamas NVIV M. D. atžvilgiu, tik prisijungė prie pastarojo daromos nusikalstamos veikos iš dalies patvirtina ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato operatyvinės veiklos valdybos 2010-06-21 pažyma, iš kurios matyti, kad šią dieną M. D. buvo slaptai sekamas nuo 14.30 val. iki 18.45 val.. Per šį laikotarpį M. D., su drauge D. R. važinėdamas savo automobiliu „Volvo“, v.n. (duomenys neskelbtini), po Elektrėnų miestą, skirtingose vietose susitiko su devyniais asmenimis, su kuriais bendraudavo pro atvirą automobilio langą arba kartu užeidavo į gyvenamuosius namus ar parduotuvę. Užfiksuota, kad vienam iš šių asmenų M. D. kažką perdavė, o su paskutiniuoju paketu buvo perduotas sulaikymo grupei (t. 1, b.l. 21-22). Iš M. D. automobilio „Volvo C70“, v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad atlikus apžiūrą paimta: plastikinė dėžutė su 15 vienetų plastikinių maišelių su žalia mase; polietileninis maišelis su 98 vienetais tuščių užspaudžiamų mažų polietileninių maišelių; pistoletas; 220 Lt (t. 1, b.l. 72-76). Atlikus paimtos žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos tyrimą, buvo nustatyta, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 7,217 g (t. 1, b.l. 80-81). Teisiamajame posėdyje liudytojas Nr. 1 taip pat parodė matęs, kad prekyba narkotinėmis medžiagomis vyko „konvejeriu“, t.y. po jo narkotinių medžiagų iš M. D. įsigyti privažiuodavo ir kiti asmenys. Taigi, NVIV teisėtumo reikalavimo, t. y. tik „prisijungti“ prie daromos veikos, šiuo aspektu taip pat buvo laikomasi. Todėl apylinkės teismas, ištyręs duomenis, gautus atliekant NVIV, pagrįstai pripažino juos įrodymais BPK 20 str. prasme.
Nors M. D. tvirtino, kad jis narkotines medžiagas naudojo tik savo reikmėms, neturėdamas tikslo jų platinti, tačiau tai paneigia byloje ištirtų įrodymų visetas. Nuteistasis M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme aiškino, kad nuo 2010 pabaigos pats vartojo narkotines medžiagas – kanapes, dažnai įsigydavo jų Vilniuje, tačiau neturėjo tikslo platinti ir neplatino. Tuo pačiu jis pripažino, kad gana dažnai įgytomis kanapėmis vaišindavo savo draugus ir pažįstamus, neimdamas iš jų pinigų (t. 3, b.l. 81-85). Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai M. M., J. Š., D. R. (t. 3, b.l. 69-75). Atkreiptinas dėmesys, kad BK 260 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą, bet ir už kitokį jų platinimą. Tokiu būdu ir neatlygintinas „vaišinimas“ narkotinėmis medžiagomis užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Vienok, M. D. versija apie neatlygintiną „vaišinimą“ narkotinėmis medžiagomis, už kurias jis pats, niekur nedirbdamas, mokėdavo nemažas pinigų sumas, yra neįtikinama, vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.
Be to, vadovaujantis Trakų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-06-17 nutartimi, atlikus kratą M. D. gyvenamojoje vietoje, rastas celofaninis paketas su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, 80 permatomų polietileninių pakuočių, juodos spalvos plastikinis indas, kuriame buvo elektroninės svarstyklės su medžiagų likučiais, keli celofaniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais ir vienas pakelis su rudos spalvos augalinės kilmės mase, kavamalė su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos likučiais, juvelyriniai dirbiniai, pinigai, mobilieji telefonai (t. 1, b.l. 111, 114-115). Atlikus rastos žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos tyrimą, nustatyta, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 89,98 g (t. 1, b.l. 124-125). Ištyrus žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos likučius nuo kavamalės taip pat nustatyta, jog tai yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių masė yra 1,585 g (t. 1, b.l.135-136). Ištyrus rastų medžiagų likučius ant elektroninių svarstyklių, rasta narkotinių medžiagų – kokaino ir kanapių bei jų dalių pėdsakų, ištyrus baltos spalvos miltelius maišeliuose, nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – kokainas (t. 1, b.l. 142-143). Taigi, tiek nuteistojo automobilyje ir gyvenamojoje vietoje rastų narkotinių medžiagų kiekis, tiek daugybė tuščių maišelių bei kitos platinimui naudojamos priemonės, didelės pinigų sumos taip pat iš dalies patvirtina, jog M. D. narkotines medžiagas – kanapes įgydavo ir laikė ne tik savo reikmėms, o ir pardavimui. Tai, kad M. D. šlapime rasta kokaino skilimo produkto – benzoilekgonino pėdsakų (t. 2, b.l. 1), tik patvirtina, jog jis neteisėtai disponavo ne tik kanapėmis, bet ir kokainu.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog M. D. įslaptinto liudytojo Nr. 1 nebuvo išprovokuotas parduoti narkotines medžiagas, kadangi tai darė neatsitiktinai. Visi aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad M. D. padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d.. Netikėti šiais faktiniais duomenimis teismas neturėjo pagrindo, todėl pagrįstai jais rėmėsi, grįsdamas jo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo.
Nepagrįsti nuteistojo M. D. argumentai, kad teismas, neskirdamas jam bausmės, švelnesnės, negu numato baudžiamojo įstatymo sankcija, pažeidė BK 54 str. įtvirtintą teisingumo principą, paskyrė jam neteisingą bausmę, nes netinkamai įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis ir visas bylos aplinkybes.
BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.).
Skirdamas bausmes nuteistajam M. D. už jo padarytus sunkius nusikaltimus, teismas įvertino BK 41 str. įtvirtintus bausme siekiamus tikslus bei BK 54 str. 2 d. nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teisingai nustatė, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jo padaryti BK 260 str. 1 d. numatyti nusikaltimai yra priskiriami prie sunkių (BK 11 str. 5 d.). Už juos baudžiamasis įstatymas numato tik realią laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog M. D. pozicija bylos nagrinėjimo metu negali būti vertinama kaip prisipažinimas ar juo labiau nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, jog M. D. anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojamas, mokosi. Tuo pačiu teismas pagrįstai nevertino šių nuteistajam palankių aplinkybių kaip išimtinių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes jos nėra išskirtinės. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas M. D. už BK 260 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė bausmes, artimas sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Šios bausmės tikrai nėra per griežtos. Bendrindamas M. D. paskirtas bausmes apylinkės teismas teisingai vadovavosi BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nuostatomis, nes jo padaryti nusikaltimai nesudaro idealiosios sutapties ir pagal savo kategoriją bei pavojingumą labai nesiskiria. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas taikė M. D. palankesnį – dalinį, o ne pilną bausmių sudėjimo būdą, todėl vertinti M. D. paskirtą galutinę bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kaip per griežtą nėra pagrindo.
Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.