Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė nėra įgyta, 2020 m. gruodžio 26 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 550, taip apgadindama kelio ženklą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 ir 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusia pripažintos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijos seniūnas K. M. paaiškino, kad dėl sukelto eismo įvykio yra padaryta 121,00 Eur žala, kurią prašo išieškoti iš administracinėn atsakomybėn traukiamos E. V.. Nurodo, kad reikia keisti dvi kelio ženklo atramas, kurios buvo apgadintos eismo įvykio metu. Pati kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ lentelė yra neapgadinta, todėl jo keisti nereikia.

Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiama E. V.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma (b. l. 5-6, 32). Byloje gautas E. V. prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėtina E. V. nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma (b. l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei anksčiau aptartais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, sprendžia esant įrodytu, kad E. V., neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė nėra įgyta, 2020 m. gruodžio 26 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 550, taip apgadindama kelio ženklą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos – pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 222 punktų reikalavimus, todėl jos veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Skiriant administracines nuobaudas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad nusižengimai, padaryti veikiant tiesioginės tyčios forma, sukėlė pavojų transporto eismo saugumui bei žmonių sveikatai ar gyvybei, taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V., surašant jai administracinio nusižengimo protokolą, pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnis), kad administracinėn atsakomybėn traukiama E. V. anksčiau už administracinius nusižengimus nebausta (b. l. 26), neteista (b. l. 25), nedirbanti, nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. yra vaiko priežiūros atostogose (b. l. 27). E. V. skirtinos minimalaus dydžio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos – baudos bei skirtina galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, nes visi nurodyti administraciniai nusižengimai padaryti vienu metu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22–23 straipsniai, 32 straipsnis, 34 straipsnis ir 38 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019). Vien bendro pobūdžio prielaidos apie turėjimą, galimybę žinoti negali būti naudojamos transporto priemonės savininko nenaudai, priešingu atveju, būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma, kas nėra leistina. Pagal esamą teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo žinojo, t. y. turėjo duomenų, kad automobilis bus vairuojamas neturint teisės vairuoti transporto priemonės, kai ji nėra įgyta, ir sukelti eismo įvykį, iš kurio būtų pasišalinta.

Byloje gautas administracinėn atsakomybėn traukiamos E. V. prašymas grąžinti automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso anytai D. A. iki teismo sprendimo, nes yra reikalingas, juo vežioja D. A. pas gydytojus, likę asmeniniai dokumentai, vaiko daiktai. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi ir prisipažįsta kalta, sutinka su visomis baudomis, kurios bus jai paskirtos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. V. vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri priklauso D. A. (b. l. 21), neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, kai nėra šios įgijusi, sukėlė eismo įvykį, padarydama 121,00 Eur turtinę žalą nukentėjusiajai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijai, taip pat pažeisdama Kelių eismo taisykles pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tačiau duomenų, jog D. A. ar jos sūnus V. V., kuris naudojasi jos automobiliu, buvo pažeidimo padarymo metu transporto priemonėje ir/ar kitaip žinojo, kad ši transporto priemonė naudojama administraciniam nusižengimui daryti, šiuo atveju, jog bus vairuojama neturint teisės vairuoti transporto priemonių, kai ji nėra įgyta, ir sukelti eismo įvykį, iš kurio būtų pasišalinta, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonė „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nekonfiskuojama.

Kadangi transporto priemonė, kurią vairavo E. V., priklauso ne E. V., o D. A., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsniu, neįsiteisėjus nutarimui transporto priemonė grąžintina D. A.. Transporto priemonės savininkei išaiškintina, kad transporto priemonės savininkas privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. V. veiksmais nukentėjusiajai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijai buvo padaryta 237,45 Eur turtinė žala (b. l. 14-15). Tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusiosios Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijos atstovas K. M. nurodė, kad iš tikrųjų žala padaryta yra 121,00 Eur. Kadangi kelio ženklas, kuris nurodo gyvenvietės pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“ nėra apgadintas, todėl jo nereikia keisti. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad žala padaryta yra 121,00 Eur. Byloje nėra duomenų, kad E. V. savo noru atlygtino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai turtinė žala buvo padaryta E. V. tyčiniais neteisėtais veiksmais, šios žalos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo noru neatlygino, žalos dydis įrodytas byloje surinktais įrodymais, iš E. V. priteistina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijai 121,00 Eur žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 665 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad Sodros duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. niekur nedirba, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d., tačiau priteistinos turtinės žalos dydis nėra labai didelis, nustatytinas 2 mėnesių žalos atlyginimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 38 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Pripažinti E. V. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei paskirti jam administracines nuobaudas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį – 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios D. A., konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. V. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą be transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios D. A., konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas, nurodant mokėjimo pavedime nusižengimo identifikavimo kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Priteisti iš E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) žalą nukentėjusiajai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijai, juridinio asmens kodas 188773916.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių žalos atlyginimo terminą, jį skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Neįsiteisėjus nutarimui transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti jos savininkei D. A., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės savininkui išaiškinti, kad transporto priemonės savininkas privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus. Kitoje dalyje nutarimas neskundžiamas.