Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. A. G. V. D. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2021 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1671-794/2021 iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), nemokumo administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus – iš viso 13 573,11 Eur. Nuo 2018 m. vasario 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo atsakovas. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2021 m. vasario 26 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) yra pateikusi juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2017 metus. Vertinant Bendrovės balansą už 2017 metus matyti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 413 Eur, kuris balanse yra apskaitytas kaip trumpalaikis turtas, įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2017 metais net nenurodyti. Bendrovė už ataskaitinį 2017 m. laikotarpį deklaravo 1 319 Eur nuostolį. Visų šių įrodymų pagrindu, teismas sprendė, jog Bendrovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, jos įsiskolinimai viršija jos turtą ir iškėlė bankroto bylą. Ieškovė nurodo, kad Bendrovė nuo 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, vengė mokėti privalomus mokesčius valstybei ir kitiems kreditoriams, todėl buvusiam bendrovės vadovui – atsakovui R. A. G. V. D. B. buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pastarasis šios pareigos nevykdė, dėl ko Bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala.

Pateikdama teisinius argumentus, iškovė nurodo, kad anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per penkias dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. To paties įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Šiuo metu galiojančio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Iš kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų matyti, jog visi kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė Bendrovei esant nemokiai, tai yra po 2017 m. gruodžio 31 d., Bendrovę valdant atsakovui: valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šilalės skyriui – 963,77 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) – 12 064,36 Eur, antstoliui M. D. – 544,98 Eur, t. y. iš viso – 13 573,11 Eur.

Atsakovas, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas – direktorius R. A. G. V. D. B., kaip atsakingas asmuo, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, šios, imperatyviai nurodytos pareigos nevykdė, dėl ko bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta 13 573,11 Eur turtinė žala, kuri lygi kreditorių patvirtintiems ir nepatenkintiems finansiniams reikalavimams, atsiradusiems Bendrovei esant nemokiai, t. y. po 2017 m. gruodžio 31 d. Teisės aktų nesilaikymas nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui ir savininkams kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalimi. Juridinio asmens valdymo organo santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), būti jam lojalus (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įmonės vadovas, laiku nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir dėl to padaro žalą įmonei, jos kreditoriams, privalo žalą atlyginti visiškai (nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Įvertinus, kad visi Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai susiformavo per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., kai atsakovas tapo vadovu, iki bankroto bylos iškėlimo, turi būti sprendžiamas atsakovo deliktinės atsakomybes klausimas, nes žala ieškovui padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė, todėl egzistuoja visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei: neteisėti veiksmai, žala, kuri šiuo konkrečiu atveju skaičiuotina pagal bankroto byloje kreditorių patvirtintus ir nepatenkintus finansinius reikalavimus, susidariusius Bendrovei esant nemokiai, – 13 573,11 Eur bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, būtų savalaikiai atsiskaitęs su valstybe ir kitais kreditoriais bei laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, ieškovas ir jo kreditoriai nebūtų patyrę žalos. Atsakovas turėjo žinoti ir žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki bei, kad turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, nesielgė sąžiningai, atidžiai bei rūpestingai ir nedėjo pastangų, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais, todėl atsakovas kaltas dėl susidariusios žalos.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, ieškovė prašo ieškinį patenkinti visiškai, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi priteisti penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta. Atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė nemokumo bylą UAB (duomenys neskelbtini), nemokumo administratoriumi paskyrė UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki nuo 2018 m. pradžios. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2018 m. vasario 1 d. buvo R. A. G. V. D. B., kuris nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bendrovės nemokumo. 2021 m. vasario 26 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla iškelta pagal VMI prie LR FM pareiškimą. 2021 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma – 13 573,11 Eur. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl 13 573,11 Eur priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. A. G. V. D. B.. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra bankrutuojanti įmonė remiantis 2021 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi; nuo 2018 m. vasario 1 d. jos vadovas – R. A. G. V. D. B.; paskutinė finansinė atskaitomybė pateikta 2018 m. sausio 23 d., už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (t. 1, el. b. l. 8–11). 2021 m. vasario 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė nemokumo bylą UAB (duomenys neskelbtini), nemokumo administratoriumi paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 12–16). 2017 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: VSDFV Šilalės skyriui – 963,77 Eur, VMI prie LR FM – 12 064,36 Eur, antstoliui M. D. – 544,98 Eur, t. y. iš viso – 13 573,11 Eur (t. 1, el. b. l. 17–19). Išrašas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) paskutinę ataskaitą pateikė 2018 m. sausio 23 d., ji pateikta už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (t. 1, el. b. l. 20–21). Balansas patvirtina, kad 2017 m. Bendrovė turėjo 413 Eur vertės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų (t. 1, el. b. l. 22). Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad Bendrovė 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 1 319 Eur nuostolio (t. 1, el. b. l. 23). 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas pateikė juridinių asmenų registrui prašymą dėl duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) įregistravimo juridinių asmenų registre, prašymas patenkintas (t. 1, el. b. l. 35–41). 2021 m. birželio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus už 2016-2019 m. laikotarpį (t. 1, el. b. l. 45). 2018 m. rugsėjo 30 d. balansas patvirtina, kad 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpyje nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų Bendrovė turėjo 25 709 Eur, 15 147 Eur pelno (finansinės atskaitomybės dokumentai įstatymo nustatyta tvarka nepateikti) (t. 1, el. b. l. 43–44). Iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad jame nurodyta 43 961 Eur nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų ir 31 044 Eur pelno (finansinės atskaitomybės dokumentai įstatymo nustatyta tvarka nepateikti) (t. 1, el. b. l. 24–25). 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytame ilgalaikio turto inventorizaciniame apyraše atsakovas nurodė 834,90 Eur vertės turtą (t. 1, el. b. l. 42). Informacija apie įmokas ir delspinigius patvirtina, kad VSDFV Bendrovė skolinga 890,35 Eur įmokų už 2019 m. liepos mėn. ir 73,42 Eur delspinigių, t. y. iš viso – 963,77 Eur (t. 1, el. b. l. 26–28). VMI prie LR FM apskaitos duomenys patvirtina, kad Bendrovė iki 2019 m. vasario 15 d. privalėjo sumokėti 1 Eur mokestį už aplinkos teršimą, iki 2019 m. birželio 17 d. ir iki 2020 m. birželio 15 d. – po 5 537 Eur pelno mokesčio bei 547,80 Eur ir 439,90 Eur delspinigių; iš viso įsiskolinimas – 12 062,70 Eur (t. 1, el. b. l. 29–31). Vykdymo išlaidų apskaičiavimo duomenys patvirtina, kad atlygis antstoliui M. D. už 3 634,44 Eur piniginį išieškojimą vykdymo išlaidų suma – 436,13 Eur (t. 1, el. b. l. 32–34). 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nemokumo administratorės prašymą skirti buvusiam įmonės vadovui R. A. G. V. D. B. baudą dėl reikalavimo pateikti Bendrovės dokumentus nemokumo administratorei; 2021 m. spalio 29 d. šią baudą – 300 Eur, paskyrė (t. 1, el. b. l. 46–47, 77–80).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl bendrovės vadovo atsakomybės, kai žala padaryta pažeidžiant pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo

Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu tapo nuo 2018 m. vasario 1 d. ir buvo iki 2021 m. vasario 26 d. buvo iškelta bankroto byla.

Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kurio 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (2019 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIII-2221 redakcija, galiojusi iki bankroto bylos iškėlimo). Atsižvelgus į tai, spręstina, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 26 d., kai UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, įstatymas imperatyviai nustatė bendrovės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai ir atlyginti žalą, susidariusią dėl šios pareigos nevykdymo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Šios Įmonių bankroto ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymuose nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. pradžios buvo nemoki, nes 2017 m. gruodžio 31 d. jos įsiskolinimas sudarė 1 319 Eur, o trumpalaikio turto vertė – 413 Eur. 2019 m. lapkričio mėn. VMI prie LR FM kreipėsi dėl skolos išieškojimo, tačiau skola neišieškota. Esant šiai finansinei įmonės padėčiai, atsakovas, kaip įmonės vadovas, nesiėmė jokių veiksmų įmonės mokumui atkurti, taip pat nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. 2021 m. vasario 26 d. nutartimi Bendrovei bankroto byla iškelta pagal VMI prie LR FM pareiškimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas neteikė informacijos valstybinei mokesčių inspekcijai, paskutinė įmonės finansinė ataskaita pateikta 2018 m. sausio 23 d. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovas nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, neperdavė jam visų reikalingų įmonės apskaitos dokumentų, dėl ko jam 2021 m. spalio 29 d. paskirta bauda. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. 2021 m. liepos 7 d. nutartimi įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 13 573,11 Eur. Ši suma laikytina atsakovo padarytos žalos dydžiu. Byloje pateikti UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai (UAB (duomenys neskelbtini) neteikti VMI prie LR FM) leidžia spręsti, kad 2018 m. spalio 15 d., t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., įmonė turėjo 15 147 Eur trumpalaikio turto, pelno ataskaitoje parodytas 15 147 Eur dydžio pelnas, 2018 m. pabaigoje įmonėje buvo apskaitytas 834,90 Eur ilgalaikis turtas, tačiau kreditorių reikalavimai nebuvo panaikinti ar sumažinti, 2019 m. lapkričio mėn. VMI prie LR FM pradėjus priverstinį išieškojimą, Bendrovėje turto padengti kreditorinį įsiskolinimą nerasta, kreditorinis reikalavimas nepanaikintas ir nesumažintas. Šie atsakovo veiksmai leidžia konstatuotina, kad yra jo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl teismas sprendžia, kad jo kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Esant nustatytoms visoms atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms, pripažintina, kad ieškovės ieškinys pagrįstas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, – 2021 m. spalio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

II. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas, ieškovės ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 407 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą – 13 573,11 Eur priteisimą (13 573,11 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,30 Eur, ieškinys visiškai patenkintas, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš R. A. G. V. D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 13 573,11 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 11 centų) žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, – 2021 m. spalio 21 d., iki visiško sprendimo įvykdymo BUAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. A. G. V. D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 407 Eur (keturis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekci­jai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k.188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš R. A. G. V. D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,30 Eur (penkiolika eurų 30 centų) bylinėjimosi išlaidų (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekci­jai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k.188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medici­nos bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.