Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK (toliau-Institucija) Kauno miesto Dainavos policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje už tai, kad jis 2011-11-17 apie 20.35 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, pasipriešino policijos pareigūnams einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos pareigas, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 1 d.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimu E. B. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d., ir jam paskirta nuobauda - 500 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, administracinę bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Skunde nurodoma, jog teismas pažeidė imperatyviąsias teisės normas, kadangi bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. To pasekoje priėmė visiškai nemotyvuotą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą. Apeliantas E. B. nesutinka su jam inkriminuojama priešinga teisei veika, kadangi jis jos nepadarė, teismas bylos netyrė, apribojo jo teisę pasisakyti, dėl ko jis nubaustas nepagrįstai. Protokolas, kuriuo remdamasis teismas išnagrinėjo bylą, neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų. Protokole nėra apibūdinti ATK 187 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Pažeidėjui inkriminuojama veika nėra konkretizuota, neatskleista, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pasipriešinimas policijos pareigūnams, o toks bendras pažeidimo apibūdinimas negali būti pagrindu administracinio teisės pažeidimo sudėčiai nustatyti, ir tokia situacija laikoma asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo kaltinimo, pažeidimu. Protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų, nes jame nenurodyta pažeidimo esmė, liudytojo pavardė, netinkamai suformuluotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, nesuformuluotas kaltinimas, tokiu būdu pažeidžiant asmens teisę į gynybą. Protokolas yra pareigūno nepasirašytas, todėl jis negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas byloje. Be to, kaip liudytoja į bylą nėra įtraukta kartu su E. B. namuose buvusi V. B., nors byloje yra policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams prieštaraujantis jos paaiškinimas. Ji yra tiesiogiai pažeidimą matęs asmuo, ir jos parodymai turi svarią įrodomąją vertę. Daroma išvada, kad medžiaga administracinio teisės pažeidimo byloje buvo renkama šališkai, nebuvo siekiama surinkti visus reikšmingus tiesai nustatyti duomenis. Be to, procesas pirmosios instancijos teisme vyko administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas (neaišku, ar posėdis iš viso vyko), dėl ko toks procesas yra neteisėtas. Pareigūnai teismo posėdžio metu apklausti nebuvo, neapklausta tiesioginė įvykio liudytoja, teismas vertino vien jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Tai yra esminiai procesinių teisės normų pažeidimai. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jis turi būti atvesdintinas, jei vengia atvykti pats. Iš bylos medžiagos nematyti, kad teismas būtų ėmęsis kokių nors priemonių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimą posėdyje, nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Tuo buvo pažeistos jo teisės į gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Iš to seka, kad teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, dėl ko skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Teismas vadovavosi trimis pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie yra identiški, tačiau prieštarauja V. B. paaiškinimams, kuri tvirtina, kad sūnui pretenzijų neturi ir pareiškimo policijai nerašys. Atvykę pareigūnai nenustatė jokio teisės pažeidimo, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuomet atvyko dar vienas pareigūnas Ž. S. su filmavimo grupe iš televizijos laidos „Žvaigždė policininkas“, kuris panaudojo kovinius veiksmus prieš apeliantą ir eletroimpulsinį prietaisą. Nepaaiškinus priežasčių, apeliantas buvo sulaikytas, jo buvo reikalaujama vykti į policijos nuovadą administraciniam sulaikymui. Tokie pareigūnų veiksmai suglumino apeliantą ir jo motiną, jie įtikinėjo, kad policijos pareigūnų nekvietė, jos pagalba nereikalinga, tačiau E. B. vis tiek buvo išgabentas į sulaikymo kamerą. Liudytoja V. B. gali visa tai patvirtinti. Be to, paminėta liudytoja sūnaus sulaikymo metu susisiekė su jo tėvu A. B., ir jis viską girdėjo, kas vyksta namuose, ir jis taip pat gali šias aplinkybes patvirtinti teisme. Byloje yra pateikiama pokalbių išklotinė. Tokiu būdu, nenustačius E. B. veiksmuose teisės pažeidimo, jo sulaikymas ir fizinės prievartos prieš jį naudojimas yra neteisėtas, iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtas reikalavimas, kas eliminuoja jo kaltę dėl ATPK 187 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. Teismas nevykdė ATPK 256 str. 3 d. numatytos pareigos rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

E. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimas naikintinas. E. B. administracinio teisės pažeidimo byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Skundžiamu nutarimu E. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 187 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Kaip yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, priešinosi sulaikymui. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose įvardijami žodžiai, kuriais jis įžeidinėjo pareigūnus, jo agresyvūs veiksmai, teigiama, kad jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, nesileido sulaikomas, stumdėsi, muistėsi, dedant jam antrankius, dėl ko buvo pavartota prievarta – elektroimpulsinis prietaisas. Tokius jo veiksmus teismas (kaip ir nurodoma protokole) įvertino kaip ATPK 187 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad ATPK 187 str. 1 d. numatytas pažeidimas yra tada, kai asmuo pasipriešina policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. O tokie veiksmai, kai asmuo nevykdo policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – tai jau yra ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad E. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal pirmą šio straipsnio dalį – tai yra už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Protokole aprašyti jo veiksmai kvalifikuoti kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams, atvykusiems į jo namus. Kadangi jo padarytas pažeidimas aprašomas pagal ATPK 187 str. 2 d. požymius (kaip kad yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole – nevykdė reikalavimų, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais), lieka neaiški E. B. padaryto pažeidimo kvalifikacija – pagal ATPK 187 str. 1 d. ar pagal ATPK 187 str. 2 d. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, jo padaryti veiksmai atitinka ATPK 187 str. 2 d. požymius, tačiau apylinkės teismas kvalifikavo pagal pirmą šio straipsnio dalį. Tokiu būdu apeliantas teisus, jog byloje pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojama veika nėra konkretizuota, neatskleista, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pasipriešinimas policijos pareigūnams. Iš to seka, kad šioje byloje yra nepašalinti prieštaravimai. Ir nors šis trūkumas galėtų būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, tačiau skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu dėl žemiau išvardintų priežasčių.

Pirma, šioje byloje procesas pirmosios instancijos teisme vyko administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Pažymėtina, kad ATPK 272 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 187 straipsnyje, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Tokiais atvejais byla gali būti nagrinėjama nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tik tuo atveju, jei jis vengia atvykti pagal policijos ar teisėjo šaukimą ar vengia būti policijos atvesdinamas. Tai reiškia, kai panaudotos visos įstatyme nustatytos priemonės, kad jis dalyvautų teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas E. B. administracinę bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir nesiėmęs priemonių jo dalyvavimui užtikrinti, kas šiuo atveju įtakojo nevisapusišką bylos aplinkybių įvertinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. B. pripažino padarytą pažeidimą, jam neatvykus į teismo posėdį, prašė bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau remiantis šio skundo motyvais, akivaizdu, kad jis su padarytu pažeidimu nesutinka, skundžiasi, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, į teisingą teismą, į ką neatsižvelgti skundą nagrinėjantis teismas negali. Konstatuojama, kad E. B. nebuvo sudaryta galimybė tinkamai apsiginti bei duoti paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, o toks teismo procesas negali būti laikomas teisingu.

Antra, byloje nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, ar teismo posėdis iš viso vyko. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias pažeidėjui pateikti savo versiją, teikti paaiškinimus bei kitus įrodymus dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Taigi matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo neteisėtai išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, dėl ko iš E. B. atimta teisė būti išklausytam, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Šis padarytas procesinis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme.

Trečia, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Apylinkės teismas neapklausė kaip liudytojos ir į bylą neįtraukė kartu su E. B. namuose buvusios V. B., nors byloje yra policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams prieštaraujantis jos paaiškinimas. Paaiškinime paminėta liudytoja nurodo, kad jos bute nebuvo jokių muštynių, ji policijos nekvietė, ir ji pretenzijų sūnui neturinti. Priešingai, ji prašė sūnaus iš namų neišvesti, nes po panaudotų kovinių veiksmų jis jautėsi prastai. Iš byloje pateikto A. B. paaiškinimo matyti, kad jis matė, kaip policijos pareigūnai E. B. nurodė, kurioje vietoje pasirašyti, nors dokumentų turinys jam išaiškintas nebuvo, neįteiktos kopijos. Įvykio vietoje buvę pareigūnai teisme nebuvo apklausti. Daroma išvada, jog nei pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys, t. y. pareigūnai, nei apelianto nurodyti galimi kiti liudytojai teisme nebuvo apklausti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi, apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų (jeigu jis iš viso buvo padarytas), nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teismas paminėto principo nesilaikė.

Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, dėl ko skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik rašytiniu pažeidėjo paaiškinimu ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nesurikus pakankamai asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, negali būti laikomas teisėtu.

Skunde keliamas panaudotos prievartos teisėtumo klausimas. Apeliantui kyla pagrįstų abejonių, jog nenustačius E. B. veiksmuose teisės pažeidimo, jo sulaikymas ir fizinės prievartos prieš jį naudojimas yra neteisėtas. Nustatyta, jog prieš E. B. buvo panaudoti koviniai veiksmai ir elektroimpulsinis prietaisas. Iš skundo matyti, jog atvykę pareigūnai nenustatė jokio teisės pažeidimo, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo ir ketino vykti toliau, tačiau atvykęs pareigūnas Ž. S. prievartą visgi panaudojo. Byloje yra pateikta teismo medicinos tarnybos išvada Nr. G3142/11(02), kurioje konstatuojama, kad E. B. tiriamojo nurodytu laiku padaryti kūno sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau šių aplinkybių teismas netyrė, nesiaiškino, teisėtai ar neteisėtai buvo panaudota prievarta. Asmenys, matę konfliktą, nebuvo apklausti, nors buvo įvykio vietoje, pažeidėjo versija teisme nebuvo tikrinama, t. y. jo paaiškinimų pagrįstumas kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, nebuvo ištirtas. Tai tik patvirtina, jog byloje nebuvo išsamiai ir objektyviai išsiaiškintos įvykio aplinkybės.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš to galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 257 straipsnio prasme įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šioje byloje tai nebuvo padaryta. Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų leistinumo taisyklių nesilaikymas, taip pat teismo sprendimo pagrindimas teismo posėdyje neištirtais įrodymais yra pripažįstami procesinės teisės pažeidimais, dėl kurių gali būti neteisingai išspręsta.

Atmestinas skundo argumentas, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo remdamasis teismas išnagrinėjo bylą, neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų, numatytų ATPK 260 str., ir jis yra pareigūno nepasirašytas, dėl ko negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas byloje. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jį surašiusio pareigūno pasirašytas, šiuo aspektu jis atitinka ATPK 260 str. reikalavimus, prie protokolo pridedamas administracinio sulaikymo protokolas, administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 str. išaiškintos. Pažeidimo sudėties aprašymas ir jo kvalifikacija yra jau teisminio nagrinėjimo dalykas, į kurį dėmesį turi atkreipti apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad aukščiau paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-16 nutarimas yra naikinamas, E. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas

nutarė:

E. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą panaikinti.

E. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.