Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2015-02-02 apie 7.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš kiemo į kelią, nesustojo ir nepraleido pėsčiosios, kurios judėjimo kryptį jis kirto, automobilį sustabdė užkirtęs pėsčiajai kelią, atsiradus kelyje tarpui, pradėdamas judėti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pajudėjęs iš vietos užvažiavo ant kojos minėtai pėsčiajai, stovėjusiai jo automobiliui iš dešinės, eismo įvykio metu pėsčiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 27, 101 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. nurodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažįsta. Paaiškino, kad vairuodamas automobilį, nepajuto, jog būtų užvažiavęs nukentėjusiajai ant kojos, taip pat negirdėjo ir nejuto, kad po to, kai jis galimai kliudė nukentėjusiąją, ji būtų daužiusi su turėtu nešuliu jo automobilį, ir taip bandydama atkreipti jo dėmesį. Po įvykio ant jo automobilio nebuvo jokių apgadinimų, apibraižymų ar pan. Nurodė, jog apgailestauja, jeigu iš tikrųjų vairuodamas automobilį kliudė nukentėjusiąją. Paaiškino, kad įvykio metu jis iš kiemo įsukinėjo į pagrindinę gatvę, sukdamas į dešinę. Matė, jog link jo automobilio priartėjo pėsčiasis iš dešinės pusės, t. y. iš priešingos pusės nei vairuotojas sėdi automobilyje, prieš įsukdamas į pagrindinę gatvę jis žiūrėjo tiek į kairę, tiek į dešinę, tačiau tikrai nepastebėjo, jog būtų kliudęs pėsčiąją.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. K. teismui paaiškino, jog 2015-02-02 ryte stovėjo gatvėje, prie išvažiavimo iš kiemo, šalia V. M. automobilio, maždaug ties automobilio viduriu, V. M. pradėjus važiuoti, jo vairuojamas automobilis užvažiavo jai ant kojos ir kliudė kelį. Pajutusi, kad automobilis jai kliudė koją, patyrė šoką ir spontaniškai, per nuvažiuojančio V. M. automobilio bagažinę trinktelėjo rankoje turėtu maišu, tačiau vairuotojas nesureagavo ir nuvažiavo. Nukentėjusioji paaiškino, kad tuo metu, kai ji trinktelėjo turėtu nešuliu per automobilį, vairuotojas buvo sukoncentravęs dėmesį į eismą, todėl gal ir galėjo nesuprasti, kad jis jai užvažiavo ant kojos, tačiau jos trinktelėjimą per automobilį, jos nuomone, vairuotojas turėjo girdėti. Nukentėjusioji paaiškino, jog V. M. vėliau jai sakė, jog jis girdėjo smūgį, kuomet ji trinktelėjo maišu į jo automobilio bagažinę. Nukentėjusioji paaiškino, jog ji atleido V. M., priekaištų jam neturi.

V. M. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad V. M. yra inkriminuojami du administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Kelių eismo taisyklių 27 punktas numato, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. KET 101 punktas įtvirtina, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, duotų teismo posėdžio metu, jis nors kaltės dėl sukelto eismo įvykio nepripažino, tačiau kartu nurodė ir tai, jog galėjo taip būti, jog jis važiuodamas kliudė nukentėjusiąją, tačiau to nejuto. V. M. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė ir tai, jog, jeigu jis visgi vairuodamas automobilį kliudė nukentėjusiąją, jis dėl to labai apgailestauja. Minėti parodymai rodo, jog V. M. iš esmės neneigia, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, kuriame nurodoma, kad 2015-02-02 apie 16 val. policijoje buvo gautas pranešimas iš VšĮ RVU ligoninės, apie tai, kad į ligoninę kreipėsi J. K., dėl to, jog 2015-02-02 apie 7.20 val. VW (tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių Nr. pradžia DFT), (duomenys neskelbtini), ją partrenkė, Eismo įvykio vietos schema, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, nukentėjusiosios J. K. rašytiniu paaiškinimu bei jos parodymais duotais teismo posėdžio metu, Specialisto paaiškinimu, kuriame nurodoma, jog J. K. nustatytas kairės pėdos patinimas, kuris gali būti trauminės kilmės ir galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, kita bylos medžiaga. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad V. M. veikoje yra visi ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. V. M. veika pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisykles, kas sukėlusį kitų asmenų (nagrinėjamu atveju – J. K.) nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, jog V. M. inkriminuojamas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, V. M. atžvilgiu nutrauktina. Teismo posėdyje apklaustas V. M. kategoriškai neigė, jog jis būtų girdėjęs ar jautęs, kaip jis įvykio metu kliudė pėsčiąją, taip pat nurodė, jog tikrai negirdėjo, kaip nukentėjusioji iškart po eismo įvykio, stengdamasi atkreipti dėmesį, trinktelėjo su maišu per jo vairuojamo automobilio bagažinę. Byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, jog V. M. būtų jautęs susidūrimą (užkliudymą) su nukentėjusiąją, ar iškart po įvykio kaip nors į tai sureagavęs. Nukentėjusioji, nors ir paaiškino, kad po įvykio vykusių pokalbių metu V. M. nurodė, jog girdėjo trinktelėjimą į jo automobilį, tačiau pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tą kategoriškai neigė. Teismas pažymi, jog minėti nukentėjusiosios parodymai negali būti pripažįstami pakankamu įrodymų, patvirtinančiu, kad V. M. iš tikrųjų suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitam asmeniui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir kad tą suprasdamas jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, ir pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo metu, kai V. M. vairuojamas automobilis ją kliudė, vairuotojas buvo sutelkęs dėmesį į vairavimą, todėl galėjo nepajusti kliudęs pėsčiąją. Tiek iš nukentėjusiosios, tiek ir iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų yra matyti, jog po įvykio V. M. nebuvo sustojęs, išlipęs iš automobilio, bendravęs su nukentėjusiąją, kas iš esmės patvirtintų, jog jis būtų supratęs, jog sukėlė eismo įvykį ir tą suprasdamas išvažiavęs iš įvykio vietos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog V. M. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių V. M. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo V. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, jam yra nustatytas 55 procentų darbingumas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, jog V. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirti 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.